Obuolių derlius: šakos nelūžta, kainos nesvaigina

Šių metų lietinga vasara šalies ūkininkams pridarė rūpesčių. Galvas kraipo ir sodininkai, nerimaudami, kad šiųmečiai obuoliai pūva dar ant medžių, tad abejojama, ar pavasariop jų nepritrūks ir šalies verslininkams. Obuolių augintojų teigimu, vasaros drėgmė nuostolių nepridarė. Nors obuolių bus 15–20 proc. mažiau nei pernai, tačiau užderėjo kokybiškas derlius, mat pavyko susitvarkyti su kenkėjais, rauplėmis ir puviniu.

Saugyklos bus pilnos „Pavasarį susidarė palankios sąlygos derliui, nes nebuvo šalnų. Tiesa, gegužę ir birželį užsitęsusi sausra neramino, bet vis tik vaismedžiams ji nepakenkė“, – „ŪP“ sakė verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys. Pasak pašnekovo, verslinių sodų deklaruojamuose 3000 ha šiemet prognozuojamas 50 tūkst. t obuolių derlius, iš jų 10–12 tūkst. t bus perdirbami. „Verslinių sodų saugyklose talpinama 25–30 tūkst. t obuolių, kuriuos laikysime iki pavasario. Visos jos bus užpildytos, o likučius greitai realizuosime arba perdirbsime“, – pasakojo D. Kviklys. Sėkminga obuoliavimo pradžia džiaugėsi ir naujasis UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius Vaidas Stanaitis. Jis tikino, kad skynimo darbai jau įsibėgėjo, o 150 t saugykla beveik užpildyta. Vadovas neabejoja, kad ir likusios šešios saugyklos šiemet bus prikrautos jų išaugintų vaisių. V. Stanaičio skaičiavimu, jų sode šiemet turėtų būti priskinta 1000 t desertinių obuolių. Prastesnė situacija, anot sodo šeimininko, su krituoliais, mat jie daugiausia renkami iš seno sodo, kuris po pernkykštės sausros sunkiai atsigavo. Vis dėlto šiemet tikimasi surinkti 800–1 000 t krituolių, kurių didžioji dalis keliaus į UAB „Vaiskona“. V. Stanaitis taip pat pasidalijo ekologinio 60 ha sodo auginimo patirtimi, pastebėjęs akivaizdų minimalaus chemijos naudojimo pranašumą. Antai vidutiniškai iš vieno hektaro sodo uždera 20 t obuolių, o ekologinio – vos 5 ar geriausiu atveju 10 t/ha. Ekologiniame sode auga tik `Bogatyr` veislės obelys, kurios, anot V. Stanaičio, vienintelės prisitaiko prie auginimo be chemijos sąlygų. Mat kitų veislių obelis greitai užpuola ligos, kenkėjai, tad jos per keletą metų sunyksta.

Obuolių daug ir kokybiškų „MV Group Production“ valdančios įmones „Anykščių vynas“, „Stumbras“ ir „Alita“ korporatyvinių reikalų skyriaus vadovė Vaida Budrienė teigė, kad „Anykščių vynas“ obuolius supirkti pradėjo tik praėjusią savaitę. Anot vadovės, obuolių derlius labai geras, tad kol kas į užsienio supirkėjus nesidairoma, žadama pirkti tik lietuviškus obuolius. „Atvežtus obuolius perrenkame, tačiau minimaliai. Supirkėjų pristatomi lietuviški obuoliai visada kokybiški, prekinės išvaizdos. Tiesa, jie kiek rūgštesni nei importuoti iš užsienio šalių, tačiau mūsų sodininkų išauginti obuoliai visada sultingesni“, – lietuviškų obuolių kokybę įvertino V. Budrienė.

Kainoms kilti neleidžia lenkai Nors obuolių šiemet mažiau, jų supirkimo kainos apie 15 proc. mažesnės nei pernai. „Prieš savaitę už žaliavinius obuolius buvo mokama 7–8 euro ct/kg ir PVM, o už desertinius, nelygu kokybė ir veislė, 40–60 euro ct/kg. Vis dėlto kainos greitai sumažės, nes žmonės aktyviai renka savo soduose užderėjusius obuolius, tad prekyba jais šiuo metu tradiciškai sustoja. Dabar obuolius krauname į saugyklas ir laukiame vasario, kai prekyba vėl įsibėgės“, – teigė D. Kviklys. Anot verslinių sodų asociacijos direktoriaus, kaina, už kurią kraštiečiai galės įsigyti lietuviškų obuolių, priklausys nuo kaimyninės Lenkijos. „Kad ir koks derlius bebūtų – didelis ar mažas, kainas mums diktuoja lenkai. Vienintelis privalumas, kad lietuviai ieško kokybiškesnio lietuviško produkto, todėl už jį sutinka mokėti 10–15 proc. brangiau. Tačiau lenkams taip pat jau antri metai uždaryta Rusijos rinka, todėl obuolių kainos antrus metus iš eilės išsilaikys žemos.“

Platėja lietuviškų obuolių eksporto geografija D. Kviklio tikinimu, lietuviški desertiniai obuoliai aprūpina 35–40 proc. lietuviškos rinkos, tačiau dalis jų patenka į Latviją ir Estiją, o ekologiški obuoliai perdirbti išvežami į Vokietiją ir Lenkiją. Be lietuviškų obuolių neapsieina ir tėvynainiai Jungtinėje Karalystėje. Verslinių sodų asociacijos direktorius D. Kviklys pasakojo, kad kas savaitę keliasdešimt kilogramų obuolių transportuojama būtent šioje šalyje gyvenantiems mūsų šalies emigrantams. UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius V. Stanaitis taip pat pridūrė, jog pernai Jungtinę Karalystę pasiekė nedidelis lietuviškų obuolių kiekis, iš kurio britai gamino sidrą. Vadovas taip pat atskleidė, kad jų užaugintais ekologiškais obuoliais šiemet domisi ir belgai. Jie šiuos obuolius žada perdirbti.

 Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Angelės PILVELIENĖS nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.