Optimistinės grūdininkų viltys skęsta lietuje

Dalį šalies merkus užsitęsusiems birželio lietums, Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvos ūkininkai apie jokį rekordinį grūdinių kultūrų derlių, apie kurį kalbėjo valdininkai, jau ir galvoti nedrįsta – teks džiaugtis tuo, kas iš viso bus. Tik Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos grūdų augintojai gali kiek lengviau atsikvėpti – ten tokios gausybės kritulių kaip kitose šalies regionuose nebuvo, tad ir derlius gali būti neblogas.

Dvelkė optimizmu

Dar pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad, leidus ūkininkams padidinti kukurūzų, saulėgrąžų ir baltyminių augalų sėjos plotus ir esant normalioms oro sąlygoms, šiemet galima tikėtis labai gero javų ir aliejinių augalų sėklų derliaus. Tai esą leistų sušvelninti numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulio rinkoms.

Kaip skelbė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), tai, kad šiemet derliaus bus daugiau, vilčių teikė mūsų šalyje išaugę žieminių pasėlių plotai. Ypač daug žieminių rapsų, kurių pasėta 326 tūkst. ha, t. y. 10 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Tai yra pats didžiausias šios kultūros plotas, kada nors pasėtas Lietuvoje. Be to, 2021 m. rudenį pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų – 780 tūkst. ha apsėta žieminiais kviečiais, 54 tūkst. ha – žieminiais kvietrugiais, 26,5 tūkst. ha – žieminiais rugiais, toks pat plotas apsėtas ir žieminiais miežiais.

ŽŪM pažymėjo, kad teikiant prognozę dar buvo atsižvelgta ir į tai, jog praėjusią žiemą žiemkenčiai peržiemojo gana gerai.

Nebus blogiausi

Pasvalio r. ūkininkas Aurimas Garlauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė jau ne vienerius metus pastebintis, kad valdininkai gana dažnai bando nuspėti būsimą derlių, tik jiems nuolat nesiseka. Todėl kalbas apie neblogą grūdinių kultūrų derlių jis linkęs vadinti spėjimu iš kavos tirščių.

„Nors situacija mūsų krašte nėra labai bloga, kalbėti apie rekordinį derlių yra tuščios kalbos. Orientuojamės į stiprų vidutinį derlių, gal aukštesnį už vidutinį, nors ir tokio gali nebūti“, – pastebėjo ūkininkas.

A. Garlausko tikinimu, jų krašte nors ir buvo kritulių, tačiau gana saikingai – drėgmės laukuose yra pakankamai, tačiau jos pertekliaus dar nėra. Visgi gamta išbandymų pateikė ir šio krašto žemdirbiams – kai kur išguldyti vasarinių miežių plotai, dar nespėjus jiems net išplaukti. Tad iš jų nors kokio gausesnio derliaus tikėtis neverta.

Apie 240 ha kviečių, 70 ha rapsų ir tiek pat pupų auginantis Pakruojo r. ūkininkas Mindaugas Urmonas taip pat tikino, kad pagrindas geram grūdinių kultūrų derliui jų regione tikrai yra. „Jei dar ko nors nenutiks ateityje, tai derlius tikrai bus geras, ypač iš tų laukų, kuriuose veikia melioracijos sistemos, kurie nėra patvindyti. Gal tik rapsai kiek menkiau užderės“, – tvirtino jis.

Derliaus prognozės optimistinės

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo teigimu, kaip skelbia agentūra BNS, pagal dabartines prognozes, planuojamas javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius gali būti didesnis nei 7 mln. tonų. „Rekordinių 2020 metų, kai jis buvo 8 mln. t, greičiausiai šis derlius nepasieks“, – tvirtino jis. Tačiau K. Šimas pabrėžė, kad, vertinant pasėlių būklę, būtų galima prikulti mažiausiai nuo 500 tūkst. t iki 700 tūkst. t daugiau nei pernai.

Pasak K. Šimo, balandis buvo šaltas ir sausokas, bet gegužės antrojoje pusėje ir birželį iškrito reikiamas kritulių kiekis. „Visų rūšių grūdai ir pasėliai atrodo gerai. Šiame etape lyja daugiau nei įprastai, ir tai didina prielaidas, kad Lietuva užaugins geresnį derlių nei pernai“, – tvirtino K. Šimas. Jis pabrėžė, kad žieminiai rapsai žydėjo ilgai, temperatūra buvo pastovi, drėgmės netrūksta, bet svarbiausia, kad nuo Joninių iki javapjūtės lietaus nebūtų per daug. „Derliaus kokybę vertinti dar anksti, šias įžvalgas galėsime pateikti ne anksčiau nei liepą“, – pridūrė jis.

„Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo teigimu, nors pasėlių būklė pagerėjo po šalto ir sauso pavasario, jau kiek neramina perteklinė drėgmė, stabdanti lauko darbus ir neigiamai veikianti pasėlius. „Jei ūkiams pavyks laiku atlikti visus pasėlių priežiūros darbus, derlius turėtų būti geras. Ir žieminių, ir vasarinių javų, ir vidutinis žieminių rapsų. Dabar matome potencialą geram derliui. Javų derlių prognozuojame didesnį nei pernai, o rapsų turėtų būti 2021 metų lygio“, – prognozavo jis.

Nemato priežasčių džiaugtis

Tačiau net ir Šiaurės Lietuvos regione ne visi ūkininkai optimistiškai kalba apie būsimą grūdinių kultūrų derlių. Joniškio r. ūkininkas Rokas Krištopaitis teigė negalįs sutikti, kad situacija yra nekelianti nerimo. Esą prilyta labai daug, iškrito gal net pusantros mėnesio kritulių normos, todėl apie rekordinius derlius reikėtų pamiršti, nes nuo drėgmės pertekliaus kentės ir grūdų kokybė, ir kiekybė.

„Taip galima kalbėti vertinant pagal birželio 21 d. būklę. Dar neaišku, ką atneš birželio pabaiga, kokia bus liepa, ar neužklups karščiai, kurie baigiančius bręsti grūdus pernai tiesiog nudegino. Todėl kalbėti apie būsimą derlių – labai anksti“, – tvirtino R. Krištopaitis. Anot jo, nepalankiai būsimą derlių veikė ištisa virtinė gamtos reiškinių – neįprastai šaltas pavasaris, kai naktimis ilgai pasitaikydavo labai stiprių šalnų, sutrikdė normalų žieminių kultūrų vegetacijos ritmą, kuris iki šiol sunkiai atsistato.

Parodys laikas 

Optimistiškai apie būsimą grūdinių kultūrų derlių nekalba ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, pats ūkininkaujantis Kėdainių rajone. Anot jo, gal kai kurių šalies regionų grūdų augintojai dar ir gali turėti kiek vilčių, kad derlius bus nors kiek gausesnis, bet ne tų regionų, kuriuose beveik nebuvo dienos, kai nelytų.

„Pas mus, Vidurio Lietuvoje, kiek teko girdėti, ir Pietų Lietuvoje bei kai kur kitur jau iškrito dviguba ar net triguba birželio mėnesio kritulių norma. Tai labai didelis kritulių kiekis, kurio negali sugerti dirva. Net veikiantys melioracijos įrenginiai nesusidoroja su tokiu vandens kiekiu, todėl tvinsta laukai. Jau lomelėse ar kitose žemumose yra susikaupusios vandens balos. Apsemtose vietose augalai mirksta, tai turės įtakos būsimam derliui, nes jei bala neišdžiūsta per keletą dienų, toje vietoje pasėliai žūsta“, – ŪP tikino A. Macijauskas.

Pasak jo, koks bus netekčių mastas, kol kas sunku pasakyti, reikėtų palaukti keletą dienų, kol susigers vanduo. Tuomet ir pasimatys nesibaigiančio lietaus padarytos eibės. „Iki šiol manėme, kad šių metų grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje bus panašus į daugiametį vidurkį. Apie kokius nors rekordus galvoti net neverta. Bet ir tas panašumas į vidurkį dar priklausys nuo to, kokie orai bus toliau, kokie jie bus derliaus nuėmimo metu. Gal atėjus laikui kulti, nebus įmanoma įvažiuoti į laukus – kas žino“, – abejonių prognozėmis neslėpė LGAA vadovas, primindamas, kad Lietuvoje buvę metų, kai kombainai dėl drėgmės pertekliaus dirvoje net negalėdavo įvažiuoti į laukus.

Priklausys nuo aplinkybių

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai parengė žemės ūkio augalų pasėlių būklės analizę ir derlingumo prognozę. Joje teigiama, kad daugumos žemės ūkio augalų vystymasis vėluoja, palyginus su 2021 m. tuo pačiu metu. Tam įtakos turėjo vėsus pavasaris su neigiama oro temperatūra naktimis. Tai pristabdė augalų vystymąsi. Šiuo metu žieminių kviečių vystymasis atsilieka per 5–6 BBCH skalės tarpsnius, rugių – per 2–3, žieminių rapsų – per 4–5, vasarinių rapsų – per 10, o žirnių – per 15–20 BBCH skalės tarpsnius, palyginus su 2021 m. Be to, dėl pavasarį susidariusios nepalankios ekonominės situacijos trąšų sektoriuje – labai pabrangus mineralinėms trąšoms bei jų trūkstant rinkoje – nemaža dalis ūkių laukus tręšė tausojamuoju režimu, t. y. trąšų bėrė mažiau.

„Vertinant žemės ūkio augalų pasėlių būklę birželio mėnesio 25 d., galima prognozuoti, kad žieminiai javai ir žieminiai rapsai turi suformavę panašų arba šiek tiek mažesnį biologinį derliaus potencialą nei pernai, – teigiama analizėje. – Tikėtina, kad tie ūkiai, kurie sugebėjo sunkmečiu patręšti augalus pagal visas rekomendacijas, gali tikėtis ne mažesnio derliaus nei 2021 m. Deja, dalis ūkių Lietuvoje tręšimo rekomendacijų negalėjo išpildyti. Tokie ūkiai gali tikėtis 8–20 proc. ir daugiau mažesnio derlingumo nei pernai. Be to, jei lietingi orai ir toliau tęsis, tikėtinas pavojus augalų ligų (pašaknio, lapų) išplitimui, javų pasėlių išgulimui. Tokiu atveju derliaus nuostoliai būtų kur kas didesni.“

Redakcijos nuotrauka