Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Orai menkina „auksinių“ obuolių vertę

2022/08/16


Sodininkai dar nespėjo išlipti iš finansinės duobės po pražūtingų šalnų, užklupusių sodus 2019-aisiais. Šie metai ir vėl nedėkingi. Pavasarinės šalnos ir liūtiniai lietūs atėmė didžiąją dalį derliaus. Milžiniškus nuostolius skaičiuojantys vaisių augintojai tikisi valdžios pagalbos ir viliasi, kad jiems neteks bankrutuoti.

liūtiniai lietūs, pavasarinės šalnos, Ažuožerių sodai, Luksnėnų sodai

Neatpirks išlaidų

Sodininkai gyvena niūriomis nuotaikomis. Liūdniausia situacija yra Alytaus ir Kaišiadorių rajonuose. Prastą derlių, kuris neatpirks išlaidų, skaičiuoja ir Anykščių rajono obuolių augintojai. AB „Ažuožerių sodai“ direktorius Jonas Janišius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad apie derlių, kuris noksta 170 ha plote, galės kalbėti tuomet, kai jis bus saugyklose. „Viskas pabrango: degalai, elektra, augalų apsaugos priemonės, tik obuolių kaina liko tokia pati, kokia ir buvo. Jei produkcija pabrangtų 50 proc., tik tuomet mums pasidengtų išlaidos. Galime apie tai svaičioti, tačiau ar tai – realu? Neįsivaizduoju, kokia bus lietuviškų obuolių kaina rudenį. Mes savų kainų nepadiktuosime, rinka yra rinka. Jei prekybos centrams kaimyninės šalys pasiūlys produkcijos, pigesnės už mūsų šalyje išaugintus obuolius, jie tikrai brangiau nemokės. Už lietuviškus obuolius brangiau nemokės ir vartotojai“, – savo nuomonę išsakė J. Janišius, didžiąją dalį obuolių realizuojantis prekybos tinkluose. AB „Ažuožerių sodai“ direktorius teigė, kad obuolių kaina priklauso nuo kokybės ir dydžio. Šiemet nesitikima, kad soduose užaugs daug tokių obuolių. „Mes obuolius perdirbame. Perdirbimas pasiteisino. Tačiau matysime, kaip viskas bus. Nežinome, ar išgyvensime, ar bankrutuosime“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Perteklinis vanduo kenkia

Pietų Lietuvoje didžiausius obuolių sodus puoselėjanti UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė ŪP sakė, kad perteklinis vanduo sodams nėra naudingas, jo nepakenčia augalai. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus medžiai jau pradeda gelsti, vysti ir žūti.

Dėl šiltų ir drėgnų orų soduose plinta ligos. Augalų apsaugos produktai (AAP) sodininkystės sektoriuje yra labai riboti, jų naudojimas – itin griežtai reglamentuojamas. Juolab kad „Luksnėnų sodai“ dalyvauja ekologiškų ir nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų (NPK) programų priemonėse, o tai dar labiau apsunkina AAP naudojimą. Dabar rinkoje esantys AAP yra brangūs ir ne visada efektyvūs. „AAP yra naudojami po kiekvieno gausesnio lietaus. Rodos, pavyksta sukovoti su rauplėmis, tačiau ir vėl kyla nauja ligos banga. Dėl perteklinės drėgmės į dalį sodų neįmanoma įvažiuoti, traktoriai klimpsta. Kovoti su sodus puolančiomis ligomis – neįmanoma“, – teigė G. Jonuškaitė-Gūžienė.

Pasak UAB „Luksnėnų sodai“ vadovės, šiemet ligos gali „suvalgyti“ 70–80 proc. derliaus. Dėl ligų obuoliai praras savo estetinę išvaizdą, bus tinkami tik perdirbti. „Luksnėnų sodai“ nevykdo produkcijos perdirbimo, nes norint perdirbti derlių ūkyje, reikalingos didelės investicijos. Todėl jie yra priversti parduoti žaliavinę produkciją perdirbėjams už žemą kainą. „Jei šiemet būtų pavykę išauginti geros kokybės obuolių, jie vis vien nebūtų atpirkę visų išlaidų. Ką jau bekalbėti apie nestandartinius obuolius. Norime tikėti, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išties pagalbos ranką sodininkams, galbūt skirs finansavimą“, – vylėsi moteris.

Lankėsi komisija

G. Jonuškaitė-Gūžienė pasakojo, kad jų soduose lankėsi Alytaus r. savivaldybės komisija, kuri įvertino esamą situaciją. Komisija surinko informaciją ir ūkininkų prašymus. Nėra aišku, ar bus skirtos papildomos lėšos nukentėjusiems ūkininkams. Pastarosiomis dienomis Alytaus r. savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija po ilgo ir lietingo laikotarpio savivaldybės teritorijoje paskelbė ekstremalią situaciją.

Alytaus r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė ŪP sakė, kad į juos kreipėsi UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė, prašydama įvertinti nuostolius, kurie bus patiriami dėl derliaus sumažėjimo. „Lankėmės „Luksnėnų soduose“ kartu su augalininkystės tarnybos atstovais, nustatėme ir išsiuntėme atsakymą bendrovei. Mūsų misija buvo patvirtinti nuostolius, nes sodai yra mažiausiai remiama sritis. Manau, dėl patirtų nuostolių atlyginimo „Luksnėnų sodai“ patys kreipsis į Lietuvos verslinių sodų asociaciją (LVSA) ir drauge atliks tolimesnius veiksmus“, – teigė I. Stenionienė.

Nebus ką skinti

obuoliu supirkimo kaina, obuoliai, orai, orai kedainiuose, orai vilniujePrasta situacija ir ŽŪB „Žiežmarių sodai“. Šios bendrovės vadovas Kipras Sirtautas redakcijai teigė nežinantis, ar šiemet bus ką skinti ir parduoti, nes pavasarį obelys žydėjo labai vėlai, žiedų neapdulkino bitės, o vasarą sodus užpylė liūtys bei išsiliejusi Strėvos upė. „Buvo dienų, kai per parą iškrisdavo tiek daug kritulių, kad viršydavo mėnesio normą. Obelis ir obuolius užpuolė ligos“, – atviravo K. Sirtautas, akcentuodamas, kad šiemet geriausiu atveju pavyks priskinti apie 700 t obuolių. Ankstesniais metais bendrovėje užderėdavo 1,5–2 tūkst. t derliaus. „Nuotaikos – nekokios, nes tai jau treti metai, kai derlius prastas. Šiųmetiniai derliaus praradimai bus dideli. Iš savivaldybės buvo atvykusi komisija, taip pat buvome išsikvietę ir televiziją. Tikimės, kad valdžia mus išgirs ir padės“, – vylėsi „Žiežmarių sodai“ vadovas.

Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas sakė, kad UAB „Žiežmarių sodai“ galimai nukentėjo nuo pavasarį vyravusių šalnų, taip pat nuo per didelio drėgmės pertekliaus ir išsiliejusios Strėvos. „Norint nustatyti prarasto derliaus kiekius, reikia ekspertų. Savivaldybė neturi jokios programos, kad galėtų kompensuoti prarasto derliaus nuostolius. „Žiežmarių sodai“ turėtų kreiptis į ŽŪM dėl to, kad išsiliejo Strėva, kurios vandens kiekis buvo labai didelis. Rajone buvo padaryta daug žalos, paskelbtas ekstremalus įvykis. Galimai iš Strėvos išsiliejęs vanduo turėjo įtakos sodui, nes nukentėjo dalis medžių, kurie yra arčiau upės. Todėl pagal naują tvarką bendrovei reikėtų kreiptis į Vyriausybę“, – redakcijai paaiškino valdininkas.

Laukia susitikimo su ministru

obuoliu kaina, orai kaune, orai ignalinoje, agronaujienos, nma, zumPasak LVSA vadovės Vitalijos Kuliešienės, šiuo metu nėra aišku, kokios paramos sulauks sodininkai. Pagal naują patvirtintą tvarką, jie privalo sulaukti derliaus ir tik tuomet fiksuoti jo praradimus. Lenkijoje stebima kitokia tvarka. Pavasarį, kai kaimynų sodus nušaldė šalnos, jie iš karto gavo paramą. „Mūsų šalies sodininkystėje padėtis – labai sudėtinga. Dalyvaujame įvairiose programose, įsisaviname Europos Sąjungos pinigėlius, bet esmė ta, kad šis sektorius visai kitoks nei augalininkystės. Pavyzdžiui, jei augalininkams vienais metais nepasisekė su grūdais ar su rapsais, jie gali pasodinti kažką kitą. O čia juk sodai pasodinti, investicijos padarytos 20–30 metų ir žmonės niekur negali trauktis. Juk sodų nesunaikinsi ir nepasodinsi kitų kultūrų“, – kalbėjo V. Kuliešienė. Ji paminėjo, kad sodininkystė reikalauja labai daug rankų darbo, kuris brangiai kainuoja. Brangus ir obuolių sandėliavimas. Tai – didžiuliai kaštai, kurie obuolius paverčia „auksiniais“. LVSA vadovė apgailestavo, kad dėl minėtų priežasčių verslinių sodų plotai mūsų šalyje nesiplečia. O tie, kurie dirba, neturi kitos išeities. Todėl net ir patirdami nuostolius, toliau tęsia savo veiklą. „Kai kurie sodininkai, kurių sodus sunaikino perteklinė drėgmė, mąsto pereiti prie obelų veislių, tinkančių ekologiniam sodui, auginimo. Tačiau mums nėra aišku, kaip bus su pereinamuoju laikotarpiu. Juk norint atsodinti sodus, reikia apyvartinių lėšų, ypač investicijoms, o jų sodininkai neturi. Laukiame susitikimo su ministru, prašysime vizito, tikimės, kad būsime išgirsti“, – svarstė V. Kuliešienė.

Prašymų kol kas negavo

ŽŪM redakciją informavo, kad šiemet nėra gavusi sodininkų prašymų kompensuoti nuostolius dėl prarasto derliaus. „Nukentėjus nuo pandemijos, rinkos trikdžių ar stichinių gamtos reiškinių, kurie turi didelį poveikį vienam ar keliems ūkio sektoriams, ir ūkininkams patyrus didelę žalą, ŽŪM, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, nagrinėja susidariusią situaciją visuose žemės ūkio gamybiniuose sektoriuose, vertina galimus praradimus ir, esant poreikiui, ieško galimybių suteikti valstybės paramą nukentėjusiems sektoriams. Valstybės pagalbos teikimui dar turi pritarti Europos Komisija (EK). Pavyzdžiui, valstybės pagalba, EK leidus, buvo suteikta kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kurie nukentėjo nuo pandemijos“, – parašė ŽŪM ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

Į klausimą, ar sodininkams, pereinantiems prie naujų obelų veislių, tinkančių ekologiniam ūkininkavimui, auginimo, bus mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos, ŽŪM atsakė, kad ji skatina tai daryti. Ūkininkai galės gauti paramą perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, jei obelų sodai bus sertifikuoti „Ekoagros“ ir atitiks ekologinei gamybai keliamus reikalavimus.

 

Socialinių tinklų ir Gitanos JONUŠKAITĖS-GŪŽIENĖS nuotraukos

2022.08.16 ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Europos Komisijaliūtiniai lietūs, pavasarinės šalnos, Ažuožerių sodai, Luksnėnų sodai

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...