Paieškos rezultatai

Lietuvos gamtoje vis dažniau aptinkami ne tik invaziniai augalai ar gyvūnai, bet ir ropliai. Šiuo metu į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą yra įtrauktos dvi vėžlių rūšys – puošnusis vėžlys (Chrysemys picta) ir raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta).

Kartais gyvenimo kelią pakeičia visai netikėtas susitikimas. Taip nutiko ir Gintautui Činskiui, kurio planuose kadaise buvo politika ir darbas sostinėje. Tačiau jo gyvenimo kryptį pakeitė viešnagė Vokietijoje, kur pirmą kartą pamatė tekselių veislės avis. Susitikimas tapo pradžia darbų, kuriems šiandien Telšių r. ūkininkas s...

Avys ir ožkos nuo seno yra neatsiejama daugelio ūkių dalis. Jos aprūpina vertingu pienu bei vilna ir natūraliai palaiko tvarkingas ganyklas. Šių gyvūnų priežiūra reikalauja atidumo ir atsakingumo. Kartais savininkui gali atrodyti, kad bandoje viskas gerai, tačiau kasdienybėje lengva nepastebėti „nematomo“ streso: silpnesnis gy...

Užsitęsęs lietingas laikotarpis ir permirkusios dirvos šiemet ūkininkams diktuoja rudens darbų tempą. Dėl perteklinės drėgmės kai kur dar nebaigti derliaus nuėmimo darbai, stringa žiemkenčių sėja, didėja derliaus nuėmimo sąnaudos. Artėjant kukurūzų derliaus nuėmimo metui, augintojai nerimauja, ar pavyks laiku sudoroti derlių ir išs...

Valstybė garsiai kviečia investuoti, žada „žaliuosius koridorius“, spartesnius leidimus ir mažesnę biurokratiją, tačiau prie fermos vartų šis greitkelis staiga baigiasi. Šovinių gamyklai kliūtys šalinamos skubos tvarka, duomenų centrui tiesiamas kone raudonas kilimas, o šimtus milijonų eurų į maisto gamybą...

Panevėžio r. Daniūnų k. su šeima – vyru Giedriumi, aštuonerių ir penkerių metų sūnumis Kajumi ir Oskaru – penktą vasarą arbūzus auginanti Laura Dapkuvienė nesulaukė rekordinio šių metų milžiniškų uogų derliaus pirmiausia dėl nepalankių orų.

Italijos valdžios institucijos atskleidė vieną didžiausių sukčiavimo atvejų šalies istorijoje, susijusių su ekologiškų maisto produktų gamyba ir pardavimu.

AB „Lietuvos veislininkystė“, kurios būstinė yra Sutkūnų k. (Šiaulių r.), prieš dvejus metus į skerdyklą turėjo išvežti bulius reproduktorius ir stabdyti pelningą veiklą. Toks buvo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tuometinių vadovų sprendimas ir keistas požiūris į Lietuvos gyvulininkystės strategiją. Praėjusį ketvirtadienį AB „Lietuvos veislininkystė“ sukvietė ūkininkus, žemės ūkio bendrovių vadovus, specialistus, socialinius partnerius, žemės ūkio organizacijų atstovus ir supažindino su šiuo metu vykdoma veikla bei paakino pasidalyti nuomonėmis, kokias funkcijas galėtų atlikti ši valstybės valdoma bendrovė.

Vieniems užtenka žinoti, kad mimoza palietus suglaudžia lapelius, o pradinių klasių mokytojai Dianai Marculevičei iš Alytaus to neužtenka – jai smalsu pačiai tai išbandyti ir parodyti vaikams. Tad jos klasėje auga grybai, iš gilių ir kaštonų dygsta medeliai, mokiniai stebi mimozos reakcijas, o gamtos pamokos kar...

Dėl ekstremalių orų ūkininkauti darosi vis sunkiau, tad visi ieško išeities. Antai Kinija mėgina pasitelkti itin neįprastą sprendimą – nebenaudojamas anglių kasyklas bando paversti požeminiais ūkiais.

Rokiškis („Gimtasis Rokiškis“). „Gal kas nori vietinių arbūzų?“ – feisbuko paskyroje „Kamajų miestelis“ teiraujasi kamajiškis Tautvydas Vygėlis. Kilogramo kaina – euras.

Trakų r. ekologinį šilauogių ūkį „Skinu“ su šeima puoselėjančio Mariaus Akelio tikinimu, šių uogų auginimas yra kantrybės ir pasišventimo reikalaujantis darbas. „Ypač jei ūkininkauji ekologiškai“, – pažymi pašnekovas. M. AKELĮ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespon...

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dar nedaug rašoma apie agromiškininkystę ir kanapininkystę, kanapių oficialų įteisinimą auginti agromiškininkystės sklypuose tinkama kultūra, itin efektyvų CO2 sugėrimą (ūkininkai gautų papildomas pajamas už anglies kaupimą), kanapių naudą naudojant jas agromiškininkystės sistemose sieki...

Europos kukurūzų auginimo regionuose pasikartojančios sausros ir karščio bangos mažina derlių, o dalis ūkininkų Vengrijoje ir Rumunijoje jau svarsto atsisakyti kultūros, kuri dešimtmečius buvo svarbi jų ūkių dalis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 metų kukurūzų derlius ES sieks apie 50,1 mln. tonų – beveik penktadaliu m...

Apie maisto kainą dažniausiai susimąstome jau prie parduotuvės lentynos, tačiau dalis ją lemiančių veiksnių prasideda laukuose. Vienas jų – ūkininkų galimybės apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų. Jų keliamoms grėsmėms nemažėjant, o Europoje jau ne vienerius metus siaurėjant augalų apsaugos produktų pasirinkimui, derlių apsaugoti tampa vis...

Šiemetis lietingas ir vėsus sezonas, skandinęs pasėlius, problemų kėlė ir arbūzų augintojams. Lietuvoje lauke auginamiems vis įvairesnių veislių melionvaisiams prinokti trukdė drėgmės perteklius ir šilumos stoka. Milžiniškosios uogos užaugo kur kas mažesnės nei įprastai. Pasak daržininkų, vargino ir arbūzų vytulio liga. Tači...

Kelmė („Bičiulis“). Dažnas, pravažiuojantis pro Naudvarį, ko gero pastebi kelio pašonėje, prie gyvatvorės, įsikūrusį baltą kioskelį, kuriame nuolat puikuojasi įstabaus grožio gėlių puokštės. Šios gėlės ne paprastos, o Danguolės Andrulienės namų darželiuose užaugintos. Moteris prisimena dar pradinėse klasėse ...

Biokuro kainoms šokus į dangų, Vyriausybė imasi priemonių, kurios turėtų didinti biokuro pasiūlą ir mažinti kainų šuolių riziką artėjant šildymo sezonui. Numatytas ir konkretus artimiausias tikslas – iki sausio ir vasario rinkai papildomai pateikti iki 125 tūkst. kub. m biokuro. Žaliavos resursų skatinama dairytis ir ž...

Dėl plataus regėjimo lauko ir nuolatinio budrumo žąsys jau šimtmečius saugo nekilnojamąjį turtą, mišrius paukščių pulkus ir žmones.

Vidmantas Gaidelis – jaunosios kartos ūkininkas, Vilniaus m. savivaldybės Verkių seniūnijoje dirbantis teritorijos priežiūros vyresniuoju specialistu, o Ignalinos r. kuriantis įvairiašakį ūkį. Į žemės ūkį jis atėjo pasinaudojęs jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama. Iš pradžių ūkio pagrindinė kryptis buvo moliūgų auginimas, tačia...

Šiuolaikiniame ūkyje genetinė pažanga vis dažniau vertinama ne vien pagal gebėjimą didinti pieno produkciją. Siekiant gyvūnų sveikatingumo, ilgaamžiškumo, reprodukcinio efektyvumo ir racionalių išteklių panaudojimo, keičiasi ir pageidaujamos pieninės karvės samprata. Aukštas produktyvumas išlieka svarbiausias k...

Pakalniškiuose (Radviliškio r.) gyvenančių Dianos ir Giedriaus Špakauskų ūkyje vasara kvepia braškėmis, nokstančiais vaisiais, agurkais ir pomidorais. Nors pagrindinė ūkio kryptis – braškės, auginamos beveik 2 ha, šalia – ir kitos uogos, vaisiai bei daržovės, o pirkėjams siūlomi įvairių daržo...

Prieš penkerius metus, iškeitę patogų gyvenimą name priemiestyje, Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai persikėlė į sodybą vienkiemyje, Mėlynių g., Kojelių k. (Klaipėdos r.). Neilgai trukus šeimininkai įsigijo ir keturias alpakas, o sodybą ir ūkį pavadino „Čiobrelių rojumi“ dėl čia augančių kelių rūšių kvapniųjų ...

Lietuvai nuo 2027 m. uždraudus kailinių žvėrelių auginimą, viešojoje erdvėje girdime labai skirtingus vertinimus – nuo „šimtų milijonų eurų žalos“ iki teiginio, kad valstybei tai beveik nieko nekainuos.

Kelmė („Bičiulis“). Edita Mėlinienė pakražantiškiams gerai žinoma kaip šieno dirbinių kūrėja, su jos darbais galima susipažinti tradicinės šventės „Nuo Jurginių lig Žolinių“ metu. Moteris pasakoja, kad jos kūrybinis kelias prasidėjo prieš ketverius metus, kai tuometiniame Pakražančio kultū...

Pasvalys („Darbas“). Dar prieš kelerius metus Ustukių kaimo pakraštyje plytėjo įprasti laukai, o šiandien ant vaizdingo Mūšos šlaito mėlynuoja šilauogių krūmai. Šį ūkį savo rankomis sukūrė jauna Irmanto ir Simonos Namavičių šeima, po dešimties emigracijoje praleistų ...

Agromiškininkystė Lietuvoje dar tik skinasi kelią, nors medžiai ir krūmai žemės ūkio plotuose galėtų padėti išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti dirvožemio būklę, mikroklimatą ir ūkių atsparumą klimato kaitai. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas dr. Ričar...

Pastaraisiais metais baltyminių augalų svarba Lietuvoje nuolat auga. Viena vertus, gyvulininkystei ir maisto pramonei reikia vis daugiau baltyminės žaliavos, kita vertus, didelė jos dalis vis dar importuojama iš už Europos ribų. Tuo pat metu Lietuvos laukuose užauginti žirniai, pupos, lubinai ar vikiai ne tik gali pakeisti dalį importuoja... Vis dėlto kyla klausimas – kodėl, turint tiek akivaizdžių privalumų, baltyminių augalų plotai Lietuvoje vis dar nedidėja ir nėra stabilūs, o pašarų gamyboje dominuoja importinė žaliava? Kas lemia ūkininkų pasirinkimą, ar šių augalų auginimas šiandien iš tiesų yra pelningas ir kokių pokyčių reikėtų, kad vietinė baltyminė žaliava užimtų deramą vietą Lietuvos žemės ūkyje? Situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ vadovas Virginijus KLIUČININKAS:

Ryškiai geltonai žydinčios rykštenės neretai laikomos dekoratyviais augalais, tačiau dalis jų yra invazinės rūšys, darančios žalą gamtai. Jos sudaro tankius sąžalynus, nustelbia vietines augalų rūšis ir keičia natūralias buveines. Aplinkosaugininkai primena, kaip atskirti invazines rykštenes nuo vietinės papras...

2026-ieji Lietuvos sojų auginime – išskirtiniai. Šiemet Lietuvoje deklaruoti rekordiniai 4591 ha sojų pasėlių plotai, t. y. beveik 2 tūkst. ha daugiau nei praėjusiais metais. Didėjant supirkimo galimybėms ir rinkoje atsiradus naujoms, modernesnėms bei mūsų klimatui tinkamesnėms sojų veislėms, šie metai tampa ...

Europa pagaliau pripažino, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamų baltymų. Todėl Europos Komisija (EK) suskubo paskelbti „Baltymų veiksmų planą“. Ar tai taps postūmiu Lietuvai auginti daugiau baltyminių augalų ir mažiau pasikliauti importuojama žaliava?

Kasdien ant lietuvių stalo – bulvės. Statistika teigia, jog per parą vadinamos „antrosios duonos“ suvalgome apie 75 tonas. Kudirkos Naumiestyje veikia netgi agronomo Jono Valaičio įsteigtas Bulvės muziejus. Bulvei Lietuvoje net trys paminklai pastatyti.

Šiaulių r. Daugėlaičių k. ūkininkaujantis Julius Šateika – antrosios Šateikų kartos ūkininkas ir trečios kartos agronomas, puoselėjantis daržovių ūkį. Ateitis, pasak ūkininko, priklausys tik moderniems, skaitmenizuotiems ūkiams. Daržovių augintojui tokį ūkį kurti padeda ir laiko patikrinti, ir nauji sprendimai.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos, Kupiškio rajone surado didelį kiekį sodyboje auginamų kanapių augalų.

Šalyje įsibėgėja peliuškų (žieminių pašarinių žirnių) ėmimas. Nors ši kultūra šalyje dar nėra plačiai paplitusi, pastaraisiais metais ji sulaukia vis didesnio ūkininkų dėmesio dėl agronominių ir ekonominių privalumų. Peliuškos tampa įdomia alternatyva ūkiuose, kuriuose ieškoma naujų galimybių paįv...

Pastaraisiais metais gyvulininkystė buvo įvardijama kaip viena didžiausių klimato kaitos kaltininkių. Tačiau šiandien Europos Sąjungoje (ES) jau pučia nauji vėjai – gyvulininkystė pradedama vertinti kaip svarbi maisto saugumo ir ekonomikos dalis. Europos Komisija (EK) ieško būdų, kaip sustiprinti sektorių ir paskatinti jo plė...

Permainingi vasaros orai ir saulės trūkumas šį sezoną verčia daržininkus labiau susirūpinti agurkų derliumi. Norint išlaikyti augalus sveikus, svarbu taisyklingai sureguliuoti šiltnamio vėdinimą, apsisaugoti nuo nepageidaujamų voratinklinių erkučių bei tinkamai formuoti augalus.

„Mokslas nėra nuobodus. Nuobodžiai galima tik apie jį papasakoti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) fizikas, docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius. Jo profesiniame kelyje telpa viskas: nuo vandenilinio transporto technologijų ir metrologijos iki narcizų auginimo bei pastangų sudėtingiausius fizikos reišk...

Kur Lietuvoje veikia pripažinti žemės ūkio kooperatyvai? Kokiose srityse jie specializuojasi? Kuriuose regionuose telkiasi grūdų, pieno, augalininkystės ar kitų žemės ūkio šakų kooperacija? 

Prieš septynerius metus Ernesta ir Darius Budriai Raseinių r. įkūrė „Meilės ūkį“, kuriame augina lazdynus, moliūgus, sausmedžius ir kt. Ūkininkė prisimena, kad, sužinoję, kokias uogas jie pasirinko auginti, ne vienas sukiojo pirštą prie smilkinio. Tačiau, anot pašnekovės, jaunieji ūkininkai ir turi būti ši...

Ar ateitis yra arčiau nei tikimės? Kodėl daugiaaukščiuose uždaruose statiniuose (angl. „plant factory“) augančios daržovės – jau dabarties būtinybė, o ne futuristinio filmo motyvas? Klimato kaita, dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai ir geopolitiniai iššūkiai Europoje skatina kuo skubiau ie&sc...

Primename, jog pareiškėjai, siekiantys gauti išmokas už deklaruotus pūdymo plotus, iki rugpjūčio 1 d. juodojo ir žaliojo pūdymo plotuose negali vykdyti žemės ūkio gamybos.

Europos Komisija (EK) susietomis subsidijomis ketina skatinti ūkininkus auginti vietinius baltyminius augalus – siekiama per dešimtmetį padidinti vietinių baltymų dalį daugiau nei trečdaliu.

Kupiškio r. ūkininkaujančių Kristinos, Igno ir Stepo Kazlauskų ūkiai yra tarp ryškiausių ekologinio ūkininkavimo pavyzdžių regione. Šeimos pasirinkta kryptis leido jiems sukurti ne tik sveiko maisto oazę, bet ir išplėsti auginamos produkcijos asortimentą, kuris leidžia jiems aktyviai dalyvauti trumposiose kokybi&scaro...

Ukmergės r. ūkininkui Ramūnui Skapui per daugiau nei tris dešimtmečius sukaupta patirtis leidžia itin kruopščiai ir tiksliai planuoti ūkio darbus. Pavasaris, kaip visuomet, jam išlieka laikotarpiu, kai klojamas pamatas visam sezonui. Būtent tuo metu ūkininkas priima sprendimus ir atlieka darbus, nuo kurių priklauso ne tik bū...

Kol vieni svajoja apie gyvenimą kaime, Raminta Laurutienė savo svajonę pavertė realybe. Vaiko priežiūros atostogų metu gimusi idėja šiandien išaugo į modernų šeimos ūkį Radviliškio rajone, Karčemų kaime, kuriame dera šilauogės, šiitake grybai ir bitininkystė. Pradėjusi nuo sprendimo pasinaudoti „Ja...

Mechanikos inžinierių Gintautą Vasiukonį gyvenimas netikėtai atvedė į gėlininkystę, kuri iš darbo peraugo į gyvenimo būdą. Bėgant metams, gėlininko sėkmės pagrindas išliko tas pats: kokybė, atkaklus darbas, nuoširdus ryšys su žmonėmis ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių klimato bei verslo sąlygų.

Žemės ūkis išgyvena klimato kaitos pokyčius, todėl ūkininkai bando prie to prisitaikyti. Jie taiko naujas, šiuolaikines technologijas, išbando naują techniką,  selekcininkų sukurtas naujausias veisles. „Viskas keičiasi tokiais tempais, kad  reikia nuolat domėtis, gilintis ir ieškoti geriausių sprendimų...

Vilkdalgių gentis (Iris L.) priklauso vilkdalginių (Iridaceae Juss.) šeimai. Vilkdalgiai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir šiaurinėje Afrikoje. Lotyniškas pavadinimas Iris suteiktas senovės graikų vaivorykštės deivės Iridės garbei – dėl žiedų spalvų įvairovės. Lietuviškas genties...

Ar paragavus medaus būtų įmanoma atspėti, kuriame Lietuvos mieste jis surinktas? Ant prekybos tinklo „Iki“ stogų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje įkurdinamos bitės šią vasarą rinks nektarą iš skirtingų augalų, todėl ir medaus skonis kiekvienoje vietovėje gali būti kitoks. Ekspertai sako, kad miesto medus dažnai...