Miškai Lietuvoje – kur kas daugiau nei gražus kraštovaizdis ar poilsio vieta. Jie dengia trečdalį šalies teritorijos, sugeria anglies dioksidą, saugo biologinę įvairovę ir kartu yra svarbi ekonomikos dalis. Pagal miškingumą Lietuva lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o mūsų šalies miškai i&scaron...
Kasant daržą ar komposto krūvą, dažnai randama storų, baltų, C formos lervų. Daugelis sodininkų iš karto sunerimsta. Ir ne be reikalo, nes jei tai gerai visų pažįstamo karkvabalio lervos – lauk žalos. Tačiau skuboti sprendimai gali pakenkti: nes labai panaši išvaizda gali priklausyti ir visiškai naudingam svečiu...
Artėjant vasarai vis daugiau žmonių susimąsto apie erkių platinamą erkinį encefalitą ir stengiasi nuo jo apsisaugoti pasiskiepijant. Tačiau paraštėse dažnai lieka kita šių voragyvių platinama infekcija – Laimo liga. Vaistininkė Evelina Zykienė atkreipia dėmesį, kad nuo šios ligos skiepų nėra, o žmonėms pirmieji simptom...
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiemet ūkininkams pateikė staigmeną – parama už gyvūnų gerovę pradėta mokėti keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai. Nors išmokos nėra didelės, ūkiams jos tampa svarbia finansine paspirtimi. Tačiau kartu su finansine parama kyla ir diskusijų, ar gyvulių išleidimas į ganyklas tikrai prisi...
Labai mažas, bet miškams itin pavojingas vabzdys, galintis per trumpą laiką pakeisti ištisų eglynų likimą. Būtent toks yra žievėgraužis tipografas. Įsikūręs po medžio žieve, jis išgraužia sudėtingus labirintus, kuriuose deda kiaušinėlius, o besivystančios lervos dar labiau pažeidžia medžio gyvybines sistemas. Eglės pr...
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo kovo 2 d. kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškos priimamos iki balandžio 17 d.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklės.
Šiemet trečią kartą įvyko iniciatyva „Medžiotojas ir medelis“, kurios metu miškininkai, medžiotojai ir miško savininkai susivienijo bendram tikslui – apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių žvėrių daromos žalos. Ši iniciatyva ne tik stiprina miškininkų, medžiotojų ir miško savininkų ben...
Lietuvos ūkiuose nustatyti mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejai kirto galvijų eksportui. Tikėtina, paveikė ir vietos rinką, kurioje beveik iki trečdalio krito galvijų supirkimo kainos. O dėl ligos atsiradę papildomi reikalavimai, vakcinacija tuštins ūkininkų kišenes. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis žada paramą, bet kada ir k...
Praėjusį šeštadienį Raudonės pilyje, Jurbarko r., šalies medžiotojus subūrė meilė gamtai, medžioklei, tradicijoms ir bendrystei. Šv. Huberto dienos paminėjimo metu uždaryta 3 mėn. čia eksponuota Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžioklės trofėjų paroda „Gamta. Paveldas. Atsakomybė“. O pagrind...
Migruojančių laukinių žąsų daroma žala laukams ir pievoms ūkininkus verčia ieškoti novatoriškų sprendimų jų atbaidymui. Šiaurės Vokietijoje šiam tikslui pasitelkiami net homeopatiniai vaistai, o didžiausią žalą pasėliams daro invazinė šių paukščių rūšis. Tuo tarpu vietos valdžios numatyti kompensa...
Nors palyginus su pavasariniu miškasodžiu, rudenį želdomų plotų – kur kas mažiau, šiemet rudens sodinimas nuo pavasarinio skiriasi dar ir tuo, kad jo metu bus pasodinta daug daugiau ąžuolo sodmenų. Tai lėmė aplinkybė, jog paruošus reikiamą kiekį gilių, šį rudenį Valstybinių miškų urėdija (VMU) užaugino pa...
Vienas svarbiausių Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkų darbų rudenį – medelių apsauga nuo žvėrių apgraužimo ir kamienų laupymo. Siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių miško gyvūnų daromos žalos, medelių ūgius miškininkai kasmet tepa repelentais, o senus medžius – saugo kitokiais būdais. &...
Aplinkos ministerija (AM) siūlo griežtinti tvarką, pagal kurią apskaičiuojama medžiojamųjų žvėrių padaryta žala žemės ūkiui ir miškams. Ketinama keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką, pagal kurią žala būtų atlyginama tik tuo at...
Nuo liepos 1 d. žemės ir miškų savininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškos priimamos iki rugpjūčio 29 d. Skirtomis lėšomis bus remiamas miško veisimas ir st...
Pavasarį šylant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir neretai, grįžus iš smagių iškylų, parsinešame „dovanų“ – įsisiurbusią erkę arba randame ją augintinio kailyje. Nemalonu? Ir net labai. Įdomių žinių pateikia biologai, o visuomenės sveikatos specialistai primena apie erkių platinamas liga...
Vienas svarbiausių VMU miškininkų darbų rudenį – medelių tepimas repelentais. Siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių miško gyventojų daromos žalos, medelių ūgius miškininkai kasmet tepa repelentais, kurie atbaido elninius žvėris savo kvapu bei skoniu. Antrus metus iš eilės organizuotos akcijos „M...
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kartu su Valstybinių miškų urėdija (VMU) bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) jungiasi į talką apsaugoti jaunus medelius repelentais!
Birželio 29 d. – liepos 6 d. vyks šimtmetį menančios Dainų šventės renginiai, į kuriuos sugužės gausus būrys šokančių, dainuojančių ir vaidinančių kolektyvų. Kaip žinoma, dideli žmonių susibūrimai, ypač uždarose patalpose (pvz., dalyvių apgyvendinimo vietos), maisto vartojimas lauko sąlygomis, laiko leidimas gamtoje, k...
Šylant orams atgijo ir erkės, kurios mūsų Lietuvoje dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo boreliozę. Žmonės šias ligas neretai painioja, nežino esminių skirtumų. Visgi keli šių ligų profilaktikos žingsniai gali būti lemiami siekiant išvengti susirgimų. Specialistės atskleidžia, ką svarbiausio vertėtų žinoti a...
Erkės pavojingos dėl jų pernešamų ligų sukėlėjų, iš kurių Lietuvoje ligą žmonėms dažniausiai sukelia Laimo boreliozės bakterijos (spirochetos), erkinio encefalito virusas, rečiau – Anaplasma genties pirmuonys. Pastarieji pavojingesni naminiams gyvūnams, ypač šunims ir arkliams. Babesia genties pirmuonių sukelta infekci...
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šaltuoju metų laiku kasmet užregistruojama įvežtinių maliarijos, dengės karštligės atvejų. Šiemet Lietuvoje jau nustatyti 2 maliarijos atvejai, dengės karštligės atvejų nebuvo užfiksuota. Tai gali būti siejama su tuo, kad žiemą ieškodami &sca...
Lapkritis – niūrus, drėgnas, tamsus metas. Dienos trumpos ir toliau sparčiai trumpėja. O laikrodžių rodyklių pasukimas viena valanda atgal medžiotojus panardino į dar tirštesnes sutemas. Ilgos sutemos mažina galimybes reguliuoti žvėrių populiacijas.
Šiandien daugelio Europos valstybių medžiotojai mini savo globėjo šv. Huberto dieną. Daugiau kaip 30 tūkstančių Lietuvos medžiotojų yra vieni aktyviausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkų – praneša apie aplinkai kenkiančius pažeidimus, brakonieriavimo atvejus. Jie saugoja ir puoselėja medži...
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) nariai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkais visą savaitę būrėsi į talkas visoje Lietuvoje, kad apsaugotų jaunus medelius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos. Pirmą kartą organizuojama akcija „Medžiotojas ir medelis“ sulaukė didelio medžiotojų įsitraukimo.
Birželio 13 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje susirinkę miškų ūkio srities mokslo ir mokymo, medienos ruošos, medienos pramonės, medžioklės bei kitų miškų ūkyje veikiančių institucijų atstovai pasirašė Lietuvos miškų ūkio rūmų (LMŪR) steigimo dokumentus. Praėjusį penktadienį, vasario 9 d....
„Kiekvienais metais mūsų ir kaimynų gyvuliai patiria vilkų antpuolių. Šiemet dėl jų siautėjimo praradome pusę motininių avių bandos“, – guodėsi Alytaus r. Raitininkų seniūnijoje ūkininkaujanti Dalė Baranauskienė. Išeitis, pasak jos, viena – arba atsisakyti šio verslo, arba rasti kitokių apsaugos priemonių.
Augina Lietuvos juodgalves
P. ...
Vilkui šuo tėra skanus ir lengvas patiekalas. Kuo didesnė vilkų populiacija, tuo dažnesni šių plėšrūnų susidūrimai su žmonėmis, jų augintiniais ir galvijais. Aišku, kad baigtis praktiškai – visada vilko naudai. Tai patvirtina kiekvienos šalies patirtis, kur vilkų populiacija – sveika ir klestinti, taip pat ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. V...
Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse, esančiose greta miško bei kelio Kazlų Rūda–Pažėrai, pastaruoju metu vyksta neįprasti reiškiniai. Vos tik atsiranda naujas kapas, po nakties jis būna gerokai apniokotas: vainikai išvartyti, gėlės likusios be žiedų. Ant kitų kapų taip pat kartais atrodo, kad velniai kadrilį būtų šokę – gyvos gėlės ištryptos, išraut...
Kasmet ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėliai tampa laukinių gyvūnų „maitinimosi aikštele“. Žiemą ne vienas žemdirbys stebėjo savo laukuose besiganančias stirnų ir elnių bandas, kurios pridarė žalos žiemkenčiams. Pasėlių laukus nusiaubia ir pavasarį sugrįžę paukščiai, ypač žąsys ir gervės. Ganyklas ir žirnių pasėlius mėgsta paknaisioti šernai...
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, 2016 m. šalies valstybiniuose miškuose užregistruota 2 018 ha gyvūnų – elninių, šernų, bebrų, kormoranų ir pelinių graužikų – naujai pažeistų plotų. Padaryta žala 6,5 proc. mažesnė nei 2015 m. Briedžių skaičius per praėjusius metus išaugo 9,6 proc., tauriųjų elnių – 8,5 proc., stirnų populiacija per p...
.gif)
