Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Aplinkos ministerija balandžio 25 d. kviečia visus Lietuvos gyventojus prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio, kuris šiemet skiriamas Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms. Šia proga visoje šalyje bus sodinami ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiš...
Lietuvos miško medžių genofondo sėklos nuo šiol bus saugomos ne tik Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Dubravos sėklų saugykloje – papildoma sėklų saugykla atidaryta Panevėžio medelyne. Siekiant supažindinti su naująja sėklų saugyklą ir kitą medelyne įdiegtą išmaniąją įrangą, medelyne surengtas šių technolo...
Aplinkos ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą šalies kariniuose poligonuose. Tuo pačiu patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti jų poveikį gamtai, daugiausia dėmesio ...
Dėl Kazokiškių sąvartyno taršos nukentėjus gyventojams ir Elektrėnų savivaldybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, miesto taryba reikalauja panaikinti sąvartynui išduotą veiklos leidimą ir siūlo sąvartynui ieškoti naujos vietos.
Aplinkos ministras patvirtino naują Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą, kuriame aiškiai apibrėžiamas invazinių rūšių ankstyvas aptikimas, nustatoma jų skubaus likvidavimo tvarka, tikslinama invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, įtvirtinamas sistem...
Vasarį išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje vienas pagrindinių klausimų buvo itin sparčiai augančios trąšų kainos. Posėdyje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovai ir Aplinkos (AM) bei Užsienio reikalų ministerijų (URM) atstovai rimtai svarstė šią visus žemdirbius kankinančią problemą. Vieni polit...
Kovo 13 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia visoje Lietuvoje pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. „Paukščiai grįžta namo“ – dar 1923 m. prof. Tado Ivanausko pradėta akcija, kurios tikslas – kelti inkilus grįžtantiems sparnuočiams.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sudarė 17 asmenų tarpinstitucinę darbo grupę, turėsiančią užtikrinti, kad žemės valdymo ir naudojimo pertvarka būtų užbaigta. Tikslas yra užtikrinti, kad kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė būtų sklandžiai perduota savivaldybėms valdyti patikėjimo teise.
Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų įveisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža buvo atleistas, kadangi mėgino stabdyti Miškų įstatymo pataisų svarstymo procesą. Pataisomis siekiama labiau saugoti miškus, sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas interviu „Ūkininko patarėjui“, kartu akcentuodamas ir, jo manymu, vystomą net...
Aplinkos ministras atnaujino Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąją knygą, į kurį vėl įtrauktas išnykusiu laikytas grybas – didysis kuokas (Gomphus clavatus (Pers.) Gray). Ši grybų rūšis į sąrašą įrašyta pritarus Lietuvos raudonosios knygos komis...
Praėjusiais metais Lietuvos saugomose teritorijose lankėsi apie kelis milijonus lankytojų. Tiksliausią statistiką apie lankytojų srautus teikia lankytojų skaičiuotuvai, tačiau skaičiuojami ir dalyvavę saugomų teritorijų renginiuose, ekskursijose, žygiuose.
Šiemet įsigaliojusi griežtesnė valstybinės žemės nuomos tvarka kelia rimtą nerimą ūkininkų bendruomenei. Vis dažniau girdimi signalai, kad atsiranda pareiškėjų, teikiančių paraiškas sklypams keliose savivaldybėse, skirtinguose Lietuvos regionuose. Ar tokie pareiškėjai fiziškai pajėgs dirbti žemę? Ar neiš...
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planui, kuriame 552 mln. eurų bus skirta klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti.
Nuo 2026 metų ūkininkams atsiveria nauja galimybė įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žeme besiribojančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tai sprendimas, kuris leidžia ne tik sustiprinti ūkį, bet ir tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos saugumo.
Sovietmečiu ir kurį laiką po jo limituojama medžioklė taikyta daugeliui žvėrių, pradedant briedžiais ir baigiant kanadinėmis audinėmis (vos ne šeškams). Dar daugiau, buvo laikai, kai ir nelimituojamą smulkiąją fauną galėjai medžioti tik sezono metu nustatytomis savaitės dienomis. Būdavo net nurodoma, kiek vienos dienos medžioklės m...
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisoms, aplinkos ministras patvirtino Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašus, detalizuojančius poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tvarką.
Aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimus, mažinančius biurokratinę naštą ir leidžiančius kai kuriais atvejais atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus.
Seimas nusprendė nuo kitų metų gegužės perduoti savivaldybėms valdyti valstybinę žemę kaimiškose vietovėse – priėmė Žemės ir lydinčiųjų įstatymų pataisas. Aplinkos ministerijos teigimu, perdavus kaimiškų vietovių valstybinę žemę savivaldai, žemės valdymas bus efektyvesnis ir spartesnis, be to, tai didins savivaldybių savarank...
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame siūloma leisti vykdyti daugiau veiklų ar teikti paslaugas nepakeitus patalpų paskirties.
Aplinkos ministras patvirtino įsakymo „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo” pataisas, kuriomis patvirtinti apsaugos tikslai dar 12 paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir papildytas paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas.
Seimas priėmė Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, kuriomis kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota valdyti savivaldybėms. Jos galės savarankiškai spręsti valstybinės žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo klausimus.
Karo Europoje grėsmės akivaizdoje ne viskas mūsų šalyje „klijuojasi“ taip, kaip reikėtų. Mat pagalba šaudykloms, kuriose būtų galima mokytis šaudyti, pamiršta, net bandoma joms pakenkti, privesti šaudyklas iki bankroto. Ir tik besibaigiant ketvirtiesiems Rusijos karo Ukrainoje metams Krašto a...
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtai išvadai Seimui pernai pateiktam naujos redakcijos Miškų įstatymo projektui, kurioje siūloma perskirstyti miškų grupes, siekiant apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus, taip pat pakankamai miškų paliekant ...
Lapkričio 10-21 d. Beleme (Brazilijos Respublika) vykusioje 30-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje COP30 valstybės ir regioninės organizacijos suaktyvino pastangas apriboti pasaulinės temperatūros kilimą ir išlaikyti 1,5oC globalios temperatūros ribojimo tikslą. Konferencijoje buvo patvirtintas ...
Ketvirtadienį Aplinkos ministerijos darbuotojai šalia Vilniaus Baltojo tilto pasodino biologinės įvairovės miškelį, kuriame jau šį pavasarį sužaliuos daugiau kaip pusantro tūkstančio medelių.
Klimato kaita ir bandymai mažinti šio proceso poveikį daro vis didesnę tiesioginę įtaką agrariniam sektoriui įvairiais reikalavimais, kurie iš visų pusių pančioja ūkius, nepaisant netgi to, kad Lietuvoje žemės ūkį ir maisto gamybą jau baigiama pripažinti strategine, gyvybiškai svarbia ūkio šaka. Apie tai, kokia bus to...
Aplinkos ministras patvirtino naujas Teritorijų planavimo normas, kurios padės kurti kompaktiškus, tvarius ir vaikščiojimui pritaikytus miestus ir kitas gyvenvietes. Šios normos paremtos „15 minučių miesto“ koncepcija, kai visos pagrindinės paslaugos ir kasdienės veiklos vietos – darbas, mokykla, pardu...
Lietuvoje startuoja Aplinkos ministerijos inicijuotas naujos kartos miesto želdinimo projektas, prasidėsiantis Vilniuje. Dar šį rudenį sostinėje bus pasodinti trys pirmieji Lietuvoje biologinės įvairovės miškeliai, paremti japonų botaniko Akira Miyawaki metodika. Tokio tipo miškeliai padės stiprinti žaliąją miestų infrastruk...
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Dubravos regioniniame padalinyje susitiko aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kiti parlamentarai, taip pat kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų atstovai.
Alytaus miesto savivaldybė pripažinta žaliausiu Lietuvos miestu – ji užėmė pirmąją vietą 2025 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge. Apdovanojimą antradienį vykusiame Aplinkos ministerijos forume „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“ Alytaus merui įteikė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Lietuvo...
Antradienį aplinkos viceministro pareigas pradėjo eiti Edmundas Mačieža, o nuo vakar aplinkos viceministre dirba Akvilė Gargasaitė. Juos į šias pareigas paskyrė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Nuo pirmadienio aplinkos viceministrės pareigas pradėjo eiti architektė Česlava Lisovska, kurią į šias pareigas paskyrė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Miškų įstatymų pataisoms, leisiančioms prioritetą teikti nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai.
Laikas, kai reikėjo įrodinėti, kad žemės ūkis yra valstybei strategiškai svarbi šaka, rengti masinius protestus prieš, matyt, kitaip maniusią ankstesnę valdžią – praeina. Balsai apie „nereikalingus ūkininkus“, nes „atsivešime maisto iš kitur“ – nutilę. Apie tai, taip pat apie...
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2025–2026 metų medžioklės sezoną limito“ projektą, kuriame siūloma nustatyti mokslininkų pasiūlytą 307 vilkų sumedžiojimo per medžioklės sezoną limitą.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas svarsto laisvą valstybinę žemę apsodinti mišku. Jis tiki, kad šalies miškingumas iki 2030-ųjų gali pasiekti daugiau nei 35 proc. Dabar jis yra apie 34 proc. „Radome labai daug plotų Lietuvoje nesuformuotos, neįveiklintos valstybinės žemės, kurią galėtume įveisti miškais&ldqu...
20-osios Vyriausybės programoje, jei ji bus patvirtinta, numatoma, kad miškų ūkinė veikla pereis iš Aplinkos ministerijos (AM) į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dispoziciją. Kodėl taip planuojama daryti, kaip tai turėtų praktiškai atrodyti, koks numatomas poveikis miškininkystės sektoriui, ar turėtų būti ŽŪM perduotos i...
Būsimajai Vyriausybei ketinant Aplinkos ministerijai pavaldžią Valstybinę miškų urėdiją (VMU) perduoti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), paskirtoji premjerė Inga Ruginienė tvirtina, kad tai nereiškia, jog valdžia nusisuks nuo miškų apsaugos.
„Ūkininko patarėjo“ akiratin pateko Aplinkos projektų valdymo agentūros (AVPA) kartu su partneriais rengiamas didelės apimties strateginis gamtos projektas, kurį finansuos LIFE programa ir Aplinkos ministerija (AM). Mat tarp valstybinių įstaigų ir mokslo institucijų atsidūrė vienintelis partneris iš nevyriausybinių organizacij...
Vyriausybė pritarė, kad visos valstybinės žemės valdymas būtų perduotas savivaldybėms. Aplinkos ministerija (AM) tikina, kad tokiu būdu siekiama stiprinti regionus ir mažinti biurokratinę naštą, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) argumentuoja, jog kyla grėsmė dėl dirbamosios žemės plotų mažėjimo, nes savivaldybės, tikėtina, daugiau orientuosi...
Aplinkos ministras Povilas Poderskis savo įsakymu patvirtino 5,7 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2026 metams. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per šį dešimtmetį.
Aplinkos ministras praėjusią savaitę atsisveikino su vienu savo politinės komandos nariu – Ramūnu Krugeliu. Apie tolesnius politinės komandos pokyčius ministerija iki liepos 24 d. nepranešė, nors viceministro kėdė užimta nuo liepos 17 d. Ji patikėta iki tol ministro patarėjos pareigas ėjusiai Airai Paliukėnaitei.
Europos Komisija (EK) praėjusios savaitės viduryje paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Ar tai realu? Kas ir kiek turės sumokėti už tokias Briuselio biurokratų ambicijas?
