Kaunas -8,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026
Kaunas -8,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026

Paieškos rezultatai


  • Pieno ūkiai: žiema – šalta, problemos – karštos

    Meteorologai fiksuoja senokai Lietuvoje jaustą šaltį – kai kuriuose rajonuose beveik –24 °C ir prognozuoja, kad sausis bus šaltesnis, nei įpratome per kelerius paskutiniuosius metus. Tokia žema temperatūra kai kuriuose pieno ūkiuose sukėlė nemažai rūpesčių – tvartuose užšalo girdyklos, užstrigo transpor...
  • Dar viena našta vežėjams

    Nuo liepos 1 d. tachografai taps privalomi M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kurių bendra masė su priekaba viršija 2,5 t, jei jos naudojamos komercinei veiklai kitose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse. Nauji reikalavimai apims ne tik mikroautobusus, bet ir lengvesnius komercinius automobilius ...
  • Ūkininkavime rado gyvenimo prasmę

    Telšių r. ūkininkas Mindaugas Blistrubis, konkurso „Metų ūkis 2025“ trečiosios vietos laimėtojas, mišraus ūkio modelį pasirinko prieš 15 metų. Tuo metu jis, grįžęs iš užsienio, jau buvo numatęs, kur investuos savo uždirbtus pinigus. „Buvau jaunas ir mano bendraamžiai man sakė: „Turi pinigų &nda...
  • Tikslusis tręšimas gali pagerinti paviršinių vandenų kokybę

    Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama paviršinių vandenų kokybės gerinimui, o žemės ūkio sektorius čia vaidina svarbų vaidmenį. Kaip ūkininkai gali prisidėti prie šio proceso ir kokios priemonės yra efektyviausios? Apie tai su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyresniąja mokslo darbuotoja, projekto &bd...
  • Visos ES žemdirbių problemos – bendros

    Šiandien Briuselyje pirmą kartą vyks masinė žemdirbių protesto akcija, kurioje į bendrą eiseną stos 27 Europos Sąjungos valstybių ūkininkai. Tarp jų – ir Lietuvos atstovai.
  • Grūdininkų ateitis – miglose

    Pasak ekonomistų, teigiamų žinių apie grūdų supirkimo kainas iki pavasario gali ir nebūti, o įvedus padidintus muitus ir kvotas rusiškoms trąšoms bei nuo sausio 1 d. įsigaliojus Pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (PADKM), kokybiškesniam ir gausesniam derliui išauginti būtinos trąšos gali dar bran...
  • Nei sėti, nei pjauti

    Žemdirbių visuomenę vis labiau piktina tai, kad „sofos“ ūkininkai ir toliau gauna išmokas už žemę, kurioje nevyksta jokia gamyba. Tikrieji ūkininkai atvirai piktinasi, kad sistema iškreipta taip, kad ji naudingiausia tiems, kurie tik deklaruoja žemės plotus ir nei augina gyvulius, nei užsiima kokios nors žemės ūkio prod...
  • Neariamoji žemdirbystė: tvarus kelias į ateitį

    Siekdami tausoti dirvožemį ir prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių, vis daugiau Lietuvos ūkininkų pereina prie neariamojo ūkininkavimo. Ši tvari žemės dirbimo technologija ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir tampa ekonomiškai patraukliu pasirinkimu, leidžiančiu ūkininkams pasiekti geresnių rezultatų.
  • Kas grieš pirmuoju smuiku?

    Grūdininkystei „aukso amžius“ baigiasi. Grūdų kainos kasmet ritasi žemyn, trąšos ir augalų apsaugos priemonės brangsta, klimatas krečia vis nemalonesnes išdaigas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ parama dabar kreipiama...
  • Garsūs žodžiai be pinigų – tik tauškalai

    Lietuvos žemės ūkio sektorius gali susidurti su didžiuliais finansavimo iššūkiais. Nepaisant to, kad žemės ūkis yra pripažintas valstybės strategine ūkio šaka, asignavimai valstybės biudžete jam yra mažinami. Kyla nuogąstavimų, kad be tinkamo finansavimo žemdirbiai rizikuoja tapti nekonkurencingi, o Lietuva – priklauso...
  • Ar tikrai darbais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim?

    Lapkričio 25 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ išspausdinus publikaciją „Ledai pajudėjo“, į ją atsiliepė ir savo nuomonę išsakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:
  • Sutraiškykime kiekvieną grūdą

    Subalansuotas karvių šėrimas yra vienas svarbiausių sėkmingo pieno ūkio pamato elementų. Jis lemia ne tik primilžį, bet ir gyvulių sveikatą, reprodukciją, ilgaamžiškumą. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik tiksliai įvertinus pašarų maistinę vertę ir pritaikius tinkamas, naujausias šėrimo technologijas. Apie Lietuvoje spar...
  • Pavasario šalnų kaina: ar užteks kompensacijų?

    Šiais metais kompensacijoms dėl pavasario šalnų skirta 3,3 mln. Eur – 1,1 mln. Eur atseikėta iš Europos Sąjungos (ES) lėšų ir 2,2 mln. Eur – iš nacionalinio biudžeto. „Nukentėjusiems buvo skirta pati didžiausia pinigų suma, tačiau jos tikrai nepakanka atlyginti praradimams, ji tik apsaugos nuo...
  • Pieno kainos ritasi žemyn

    Kai vasarą daugelyje Europos šalių žalio pieno kainos įspūdingai kilo, Lietuva liko tarp tų, kur jos nepasiekė Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Dabar pasaulyje pieno produktų kainos krenta, tad perdirbėjai gauna mažesnes maržas, o ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės junta vis didėjantį neapibrėžtumą dėl ateities.
  • Trąšos brangs

    Nuo 2026 m. Europos Sąjungoje (ES) įsigalios Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), kuris reikšmingai paveiks trąšų kainas. Šis papildomas mokestis bus taikomas ir kitoms, iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, kurių gamyba išmeta dideles anglies dioksido (CO2) emisijas. Nors mokesč...
  • Du derliai per metus – vizija tapo tikrove

    Tradicinis ūkininkavimas yra orientuotas į vieną derlių per metus, tačiau, keičiantis klimatui, dviejų derlių idėja tampa vis labiau įgyvendinama. Ūkininkai prisitaiko prie besikeičiančio klimato ir turi galimybę ieškoti naujų sprendimų bei geriausių kultūrų veislių. Specialistai teigia, kad, gaunant dvigubą derlių, ūkio efektyvumas ir pe...
  • Avis gelbsti ne parama, bet „veidrodėliai“

    Lietuvos avininkystės sektoriui vystyti iki šiol trūksta tinkamų paramos mechanizmų, skirtų bandų gerinimui, biosaugos reikalavimų užtikrinimui, apsaugai nuo vilkų. Dažnai kelią ūkio plėtrai, veislininkystės vystymui ir inovacijų diegimui užkerta diskriminacinės paramos sąlygos, tad sektorius nenumaldomai traukiasi.
  • Briuselis pažadino Lietuvą: laikas apginti dirvožemį

    Briuselis ėmėsi to, apie ką Lietuvoje buvo kalbama ne vieną dešimtmetį – dirvožemio apsaugos. Europos Parlamentas (EP), priėmęs Dirvožemio stebėsenos direktyvą, privertė sukrusti ir mūsų šalį. Pagaliau nuo diskusijų apie dirvožemio apsaugą pereinama prie realių veiksmų.
  • Lietingas ruduo padiktavo žiemkenčių ateitį

    Šis sezonas gerokai pakoregavo žieminių pasėlių sėjos planus – vėluojanti javapjūtė ir gausūs lietūs privertė ūkininkus keisti strategiją. Žieminiai rapsai, nors ir skirtingo augumo, ruošiasi žiemojimui gana sėkmingai. Žieminių kviečių pasėliai yra įvairios būklės, o kai kur sėkliniai grūdai į dirvą gula tik dabar. Ruduo neat...
  • Grikiai: ar verta juos auginti?

    Pastaraisiais metais Lietuvos laukuose mažėja grikių plotai. Vieni ūkininkai, susidūrę su mažomis supirkimo kainomis ir nepalankiomis klimato sąlygomis, pripažįsta, kad šie augalai neatsiperka ir pereina prie pelningesnių kultūrų. Kiti įžvelgia grikių privalumus – mažesnes investicijas ir gamybos sąnaudas. Nors grikių supirkimo kain...
  • Iki valstybinės žemės – per biurokratijos brūzgynus

    Nors Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) skelbia, kad per tris šių metų ketvirčius pavyko pradėti naudoti daugiau kaip 19 tūkst. ha valstybinės žemės, ūkininkai piešia visai kitokį paveikslą. Jų teigimu, valstybinės žemės nuomos procesai stringa, atsakymai vėluoja mėnesiais, o visos su nuoma susijusios išlaidos gula ant ūkininkų...
  • Fermos gali ir nesmirdėti

    Pastaraisiais metais, griežtėjant fermų kvapų ir teršalų kontrolei, ūkininkai vis atsakingiau rūpinasi savo veikla ir imasi priemonių ją valdyti. Tai padeda užtikrinti ne tik švaresnį orą, dirvožemį, gyvūnų sveikatą, bet ir geresnę gyvenimo kokybę žmonėms, gyvenantiems šalia fermų.
  • Sojos: ar galime būti nepriklausomi nuo importo?

    Europos žemės ūkio sektorius neišsivaduoja nuo sojų produktų importo gniaužtų. Lenkijos ūkininkai jau siekia nepriklausomybės nuo importo ir ragina Europos Sąjungą (ES) skatinti vietinių baltyminių augalų auginimą. Lietuvoje taip pat vis daugiau ūkininkų ir ekspertų kalba apie būtinybę auginti sojas, siekiant gerinti dirvožemio būklę, užt...
  • 2027-ųjų energetinė bomba

    Degalai ir kuras nenumaldomai brangs, o valdžia vis dar renka atsakymus. Nuo 2027 m., įsigaliojus naujai Europos Sąjungos (ES) taršos leidimų sistemai (ETS II), kils dyzelino, benzino ir dujų kainos. Kuro tiekėjai turės mokėti už CO2 emisijas, o išlaidas padengs vartotojai. BloombergNEF prognozuoja, kad vien taršos leid...
  • Elevatorių paslaugos grūdininkams mauna kelnes

    Šie metai – itin sunkūs tiems ūkininkams, kurie neturi savo grūdų džiovyklų, valymo įrangos. Už drėgnų grūdų džiovinimą, šiukšlinių priemaišų šalinimą ir kitas paslaugas jiems tenka mokėti reikšmingas sumas. Tokios išlaidos apsunkina ūkio išlaikymą ir kelia klausimą – kaip i&sca...
  • Sojas auginsime patys ar importuosime?

    Pasak ūkininkų lyderių, Lietuvos žemės ūkiui iškyla vis didesnis iššūkis – pasiruošti pakankamus kiekius baltyminio pašaro. Vienas iš galimų sprendimų šiai problemai įveikti galėtų būti sojų auginimas. Tai ne tik subalansuotų pašarų racioną, bet ir prisidėtų prie tvaresnės ūkininkavim...
  • Kvėpavimo treniruokliai: nauda kiekvienam – nuo aktyvių žmonių iki senjorų

    Ar kada pagalvojote, kiek daug dėmesio skiriame savo išoriniams raumenims – stipriname rankas, kojas, pilvo presą? Tačiau pamirštame treniruoti raumenis, kurie palaiko vieną svarbiausių organizmo funkcijų – kvėpavimą. Tiems, kurie neužsiima kvėpavimo pratimais, yra puiki alternatyva – kvėpavimo treniruokliai, pade...
  • Trumposios maisto tiekimo grandinės: laivas – ant seklumos

    Apie būtinybę plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines (TMTG) kalbama jau ne vienus metus. Veiklos proveržis – ir vienas pagrindinių paskirtojo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio prioritetų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia jas išjudinti per strateginius ir kitus pokyčius, logistiką, tačiau savivaldybių atstovai pripažįsta,...
  • Ūkis auga kartu su sausmedžiais

    Pastaraisiais metais į mūsų šalies sodus skverbiasi neįprastos uogos. Jos patraukė ir smalsaus Kėdainių r. ūkininko Tautvydo Šimėno dėmesį. „Sausmedžiai į mūsų ūkį atėjo ieškant unikalių uogų, kurios skatintų tobulėti“, – prisipažino ūkio šeimininkas.
  • Diferencijavimas pagal karvių skaičių: du kart du – gali būti ir penki

    Mūsų šalies pienininkams skirta susietosios paramos sistema, kurios išmokų už karvę dydis priklauso nuo laikomų karvių skaičiaus, kelia vis daugiau abejonių. Nors valdžia nuolat pabrėžia paramą smulkiesiems ir šeimos ūkiams, realybėje sistema veikia priešingai. Šio sektoriaus atstovai teigia, kad diferenciacija...
  • Mėšlo tvarkymo taisyklės – vis dar mėšlinos

    Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai – vis dar su „barzda“. Net nepaisant to, kad dar rugpjūtį savo socialinio tinklo paskyroje laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas gyrėsi, kad ši problema – jau išspręsta. Mat socialiniai partneriai tvirtina, kad į jų siūlymus rengiant Mėšlo ir srutų ...
  • Žemdirbius parklupdė lietus: laukia pagalbos

    Lietuvoje pasėliai šią vasarą virto ežerais. Užuot džiaugęsi bręstančiu derliumi, žemdirbiai į savo laukus žvelgia su nerimu – javai ir rapsai skęsta vandenyje, traktoriai ir kombainai klimpsta, kai kuriuose laukuose galima plaukioti net baidarėmis. Nacionalinis krizių valdymo centras informavo, kad antradienį gautas Žemės ūkio mini...
  • Grūdininkystė kryžkelėje – teks diversifikuotis

    Pastaraisiais metais Lietuvos grūdų augintojai išgyvena sudėtingą laikotarpį – pelningumas vis sparčiau ritasi žemyn. Nors ūkiai modernizuojasi, investuoja į pažangias technologijas ir techniką, žemdirbio kasdienybė vis dažniau primena kovą už išlikimą. Su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nariu, Kėdainių r. ūkinin...
  • Sezonas uogininkams tapo išbandymu

    Šie metai daugeliui uogų augintojų – vieni sunkiausių. Braškių derlius buvo kuklus, šilauogių – taip pat menkas. Kai kuriuose ūkiuose aviečių ir gervuogių beveik visai nėra. Pavasario šalnos, permainingi orai ir užsitęsęs lietingas laikotarpis smarkiai smogė uogynams. Todėl dalis augintojų šiemet ne...
  • Viešųjų pirkimų turtai: kam byra milijonai?

    Valstybė vis tvirčiau veržia mokesčių kilpą, galutinai baigdama nugręžti savo piliečius, tačiau tuo pat metu sėkmingai taško pinigus „aplinkosauginėms“ organizacijoms, atliekančioms meldinės nendrinukės monitoringus, kirmvabalio  inventorizacijas... Per pastaruosius metus panašaus plauko viešosios įstaigos i...
  • Vanduo Lietuvoje tampa aukso vertės

    Vandens trūkumas tampa viena didžiausių pasaulio problemų. Mūsų šalis kol kas yra turtinga gėlo vandens išteklių. Tačiau pastaraisiais metais šių išteklių kokybė ir prieinamumas kinta ne tik dėl natūralių gamtinių svyravimų, bet ir dėl žmogaus veiklos. Tai kelia rimtą susirūpinimą.
  • Augina ne daržoves, o išmokas

    Pastaraisiais metais deklaruojami dideli moliūgų, cukinijų, krapų ir kitų daržovių plotai kelia diskusijas tarp profesionalių daržininkų. Jie teigia, kad didėjantys plotai neatspindi realios gamybinės veiklos – dalis deklaracijų pateikiamos siekiant pasinaudoti išmokomis. Ši problema keliama jau ne vienerius metus, tačiau spr...
  • Kukurūzai „užbuksavo“

    Šie metai kukurūzų augintojams – tikras išbandymas. Ypač sudėtingos jų augimo sąlygos yra rytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse. Kai kur jų net nepavyko pasėti, nes laukai skendo. O kur pavyko – ten augalai skursta, ir viltys dėl derliaus blėsta. Ar dar įmanoma išgelbėti pasėlius? Ką apie tai mano ū...
  • Javapjūtė artyn – pelno lūkesčiai mažyn

    Netrukus prasidės naujas įvairių grūdinių kultūrų supirkimo sezonas, tačiau žemdirbių nuotaikos – niūrios. Nei grūdų supirkimo, nei jų džiovinimo, valymo ar saugojimo kainos nedžiugina. Grūdai pinga, o jų tvarkymo paslaugos brangsta. Tokia situacija žemdirbius verčia abejoti, ar šis sezonas atneš bent minimalią grąžą.
  • Gaubia nežinomybė: ar aruodai šiemet bus pilni?

    Kol javų, rapsų ir kitų kultūrų derlius dar laukuose, žemdirbiai su nerimu žvelgia į orų prognozes. Priešakyje – įvairūs scenarijai, iššūkiai. Todėl ūkininkai neskuba spėlioti, kiek derliaus subyrės į aruodus. O kokį bręstantį derlių prognozuoja mokslininkai?
  • Konfiskuoti automobiliai: kur jie iškeliauja?

    Kasmet Lietuvos teismai iš neblaivių vairuotojų, kontrabandininkų ir kitų nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų konfiskuoja šimtus transporto priemonių. Jas pardavus, valstybės biudžetas papildomas ne vienu milijonu eurų. Dažnai kai kurie automobiliai būna pakankamai geros būklės, todėl jų realizavimas sulaukia nemažo susidomėjimo.
  • Trąšos brango, brangsta ir brangs

    Trąšų kainų prognozavimas pastaruoju metu tampa vis sudėtingesnis. Dėl šios priežasties ūkininkai šiemet stengiasi įsigyti ar užsisakyti trąšų kuo anksčiau, kol kainos dar nepasiekė aukščiausio taško. Klausimas, kokios kainos laukia artimiausiu metu, tampa vis aktualesnis kiekvienam žemdirbiui.
  • Ūkių mažėja, o biurokratijos – ne

    Lietuvoje ūkininkų ūkių skaičius nuolat mažėja. Ir nors kasmet deklaracijų duomenys kinta, aišku viena – ūkiai nyksta, o likusieji susiduria su išlikimo klausimais. Kokios priežastys trukdo jiems dirbti efektyviai ir užtikrinti savo ateitį?
  • Dronai žemės ūkyje: laukiami ar nelaukiami?

    Šiemet dėl užsitęsusio lietaus kai kurių regionų žemdirbiai net nebando sunkiasvore technika važiuoti į laukus, nes padarytų ilgalaikės žalos dirvožemiui. Ieškodami būdų, kaip pagelbėti pasėliams, jie pasitelkia sparnuotus talkininkus. Dronai ne tik patręšia pasėlius biologinėmis trąšomis, bet ir padeda atlikti kitus ...
  • Pirmoji žoliapjūtė džiugesio nekelia

    Šiemetės pirmosios žolės pjūties rezultatai – skirtingi. Vienuose regionuose derlių praretino šalnos, kituose sausra išdegino žolę, o kitur dėl lietaus pertekliaus neįmanoma baigti darbų. Tad daugelyje šalies ūkių susukta mažiau šienainio ritinių, mažiau ir siloso. Tikimasi, kad geresnį derlių atseikės be...
  • Nelegali AAP rinka klesti, nes trūksta pigių ir efektyvių priemonių derliui gelbėti

    Ne paslaptis, kad stengdamiesi rasti veiksmingesnių ir pigesnių augalų apsaugos priemonių (AAP), kai kurie ūkininkai linkę rizikuoti ir įsigyti nelegalių produktų. Vis dažniau stebime, kad prekyba AAP vyksta kone atvirai – turguose, mugėse ir kt. Tad kada Lietuvai jau nebeklijuos nelegalių ir falsifikuotų AAP šešėlinės rinkos...
  • Ar visuomet gyvulininkystėje mažiau yra geriau?

    Niekas nepaneigs, kad vertingiausios organinės trąšos paruošiamos gyvulininkystės ūkiuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad iš reguliariai organinėmis trąšomis tręštų laukų derlius būna gerokai didesnis, negu iš laukų, kurie kelis dešimtmečius nebuvo tręšiami nei mėšlu, nei srutomis, tik...
  • Vištų bėgimo varžybos ir kitos linksmybės gali baigtis milijoniniais nuostoliais

    Paukštininkystės sektorių drebina paukščių gripas, nešantis milijoninius nuostolius. Gegužės pabaigoje, kai Kaišiadorių r., siekiant užkirsti paukščių gripo užkrato plitimą, viename ūkyje buvo sunaikinta daugiau kaip 100 naminių paukščių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paragino neorgan...
  • Deklaravimas: sparčiau, bet su trikdžiais

    Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas eina į pabaigą. Tačiau nemaža dalis ūkininkų deklaracijų dar nepateikė, nes teko koreguoti duomenis. Be to, procesą stabdė ne tik šalnos ir liūtys, bet ir laukiniai paukščiai. Koją kišo ir valstybinės žemės deklaravimas. Tad iki birželio 4 d., Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) du...
  • Sujungė praeitį ir dabartį, žmogų ir žirgą

    Savaitgalį Niūronių k. (Anykščių r.) vyko ryškiausias šio krašto metų renginys „Bėk bėk, žirgeli!“ Į jį sugužėjo didelis būrys lankytojų, žirgų mylėtojų, folkloro kolektyvų, neįsivaizduojančių savo vasaros be šios unikalios šventės, be žirgo ir žmogaus bendrystės. Nuostabioje šventėje ...