Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus) – vienintelė vietinių vėžių rūšis, apsigyvenusi Lietuvos vandenyse po ledynmečio ir dominavusi juose iki XIX a. pabaigos, kai iš Latvijos ir Baltarusijos buvo įvežti siauražnypliai vėžiai (Pontastacus leptodactylus). Kadaise plačiažnyplių vėžių Lietuvoje...
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus supažindina su įdomiu eksponatu – dryžosios prielipos (Echeneis naucrates) preparatu, kuriam daugiau nei 100 metų. Šis gyvūnas 1925 m. buvo sugautas Italijoje, Neapolyje, o į muziejų jį pargabeno muziejaus įkūrėjas prof. Tadas Ivanauskas.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vis dažniau aptinkama svetimžemė žinduolių rūšis – paprastasis meškėnas (Procyon lotor). Nors daugeliui šie gyvūnai atrodo mieli ir egzotiški, jų plitimas kelia rimtą grėsmę vietinėms ekosistemoms. Didžiausia meškėnų koncentracija Lietuvoje &sc...
Atšilus orams, pakrapnojus pavasariniam lietui, į senąsias neršto vietas išsiruošia varliagyviai. Pirmieji, pasipuošę melsvomis apykaklėmis, keliauja pievinių varlių patinėliai, netrukus prisijungia gausūs gentainių būriai ir prasideda įspūdingi kurkimo konkursai. Po jų pasirodo smailiasnukės varlės, kūmutės, č...
Didžioji dalis Lietuvos drugių žiemoja kiaušinėlio, vikšro ar lėliukės stadijoje, tačiau kai kurių rūšių individai žiemoja jau būdami suaugę. Šie drugiai pasirodo anksti pavasarį. Kovo mėnesį, kai miškuose dar galima rasti ir sniego, ir ledo – saulės atokaitoje jau galime išvysti pirmuosius pavasar...
2026 m. kovo mėn. sužieduota 42 rūšių 6 891 paukštis. Daugiausia sužieduota didžiųjų zylių (2 602), mėlynųjų zylių (1 729) ir juodųjų strazdų (1 123). Paukščius žiedavo Vytautas Eigirdas, Vytautas Jusys, Kristina Jusienė, Povilė Šlepetytė ir Adomas Vika.
Pavasaris – paukščių migracijos metas. Šiuo laikotarpiu per mūsų šalį praskrenda milijonai paukščių, keliaujančių iš žiemaviečių Europoje ir Afrikoje į šiaurines perėjimo teritorijas. Ši kelionė paukščiams yra sudėtinga: jie turi įveikti tūkstančius kilometrų, perskristi jūras, kalnų ...
Storųjų lorių (Nycticebus coucang) paplitimo arealas apima Pietų Tailandą, Malaizijos pusiasalį, Singapūrą, Sumatrą bei aplinkines salas, įskaitant Malakos sąsiaurį, Riau ir Šiaurės Natunos salynus. Dažniausiai šiuos primatus galima aptikti pirminiuose ir antriniuose žemumų atogrąžų miškuose, žemesniuose gėlavandeniuose pelk...
2026 m. vasario mėn. Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduota 21 rūšies 1330 paukščių. Daugiausia – juodųjų strazdų (785), dirvinių vieversių (235), paprastųjų varnėnų (224).
Netoli Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Nemuno pakrantėje, buvo pastebėtas ir užfiksuotas upinis bebras (Castor fiber) – didžiausias Lietuvos graužikas.
Lietuvoje gyvenantys „didieji“ šliužai priklauso dviem šeimoms: šliužinių (Limacidae) ir arioninių (Arionidae). Nors iš pirmo žvilgsnio abiejų šeimų gyvūnai atrodo panašūs, įsižiūrėjus skirtumai tampa akivaizdūs.
2026 m. sausio mėn. Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduoti 27 rūšių 749 paukščiai. Daugiausia sužieduota žaliukių (225), smilginių strazdų (194), šiaurinių kikilių (68).
Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor) – tai maždaug varnėno dydžio žvirblinių būrio paukštis ilga uodega, kuris pagal mitybos ypatumus artimesnis plėšriems paukščiams. Medšarkė dažniausiai stebi aplinką iš aukštesnių vietų – pavienių medžių, krūmų v...
Vykdydami daugiamečius jūrinių erelių monitoringo darbus, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai pernai GPS–GSM tipo siųstuvu lizde paženklino dar neskraidantį jūrinio erelio jauniklį. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai tokio tipo siųstuvas buvo uždėtas šios rūšies jaunikliui, jam dar esant lizde.
Dėmėtasis jūrų arkliukas (Hippocampus erectus) – dygliažuvių būrio, adatžuvinių šeimos atstovas, priklausantis paprastųjų jūrų arkliukų genčiai. Jūrų arkliukai paplitę tropinio ir vidutinio klimato juostų jūrų priekrantėse, dumblių sąžalynuose. Jų arealas apima vakarinę Atlanto vandenyno dalį ...
Naujausi Kalvarijos seniūnijoje esančio Turlojiškės durpyno archeologiniai tyrimai rodo, kad ši vieta gali būti interpretuojama kaip vėlyvojo bronzos amžiaus karinio konflikto masinė kapavietė. Archyvinių ir naujausių duomenų sintezė atskleidė čia buvusio vandens telkinio raidą, durpėjimo pradžią ir patvirtino vienalaikį, maždaug p...
Arachnofobija – viena iš labiausiai paplitusių fobijų, pasireiškianti intensyvia vorų ir juos primenančių objektų baime. Manoma, kad ši baimė susiformavo žmogaus evoliucijos eigoje – susidūrimai su ne itin malonios išvaizdos gyvūnais, o kartais ir jų įkandimai skatino mūsų protėviu...
Punios šilo gamtiniame rezervate, vykdant bioįvairovės monitoringą, aptikta itin reta, išskirtinio gyvenimo būdo ir išvaizdos musė (Ogcodes gibbosus). Tai keistamusių (angl. odd–looking flies) arba mažagalvių musių (angl. small–deaded flies) (A...
Vėstant orams ir trumpėjant dienoms, gyvūnai ruošiasi sunkiam žiemos periodui. Dalis gyvūnų migruoja, kiti kaupia energijos atsargas. Lietuvoje gyvenantys trylikos rūšių varliagyviai žiemoti dažniausiai pasilieka netoli savo buveinių ir ieško šiltesnių, nuošalesnių bei saugesnių vietų. Jų žiemavietėmis tampa i&...
Paprastasis gerklažiotis šamukas (Hypostomus plecostomus) – dygiųjų skujažvynių šamukų (Loricariidae) šeimai priklausanti žuvis. Šios šeimos žuvims būdingos išilginės šarvuotų skydų eilės, dengiančios viršutinę šamukų kūno dalį, kas suteikia žuvims efektyvią...
Tinklinis pitonas (Malayopython reticulatus) – pitoninių (Pythonidae) šeimos roplys, kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos. Šios rūšies gyvatės yra ilgiausios pasaulyje, o pagal svorį nusileidžia tik šiaurinei ir pietinei&nb...
Ruduo – paukščių migracijos metas. Šis laikotarpis sparnuočiams sudėtingas ne tik dėl alinančios kelionės į žiemavietes, bet ir dėl pavojų, kurie jų tyko kelyje. Paukščiai, bandydami pasiekti savo kelionės tikslą, susiduria su įvairiomis kliūtimis: aukštais kalnais, didžiuliais vandenynų ir dykumų plotais. Prie ...
Nerimą keliantis gamtinių vandenų reiškinys– paviršiuje plūduriuojančios, ant krantų nusėdusios ar ant dugno nugrimzdusios negyvos žuvys. Žuvų liekanos vilioja maitos ryjikus, tačiau dideli jų kiekiai teršia aplinką ir atgraso gamtos lankytojus. Vis dažniau pasikartojantis Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių ma...
Praėjo trys dešimtmečiai nuo pirmųjų pranešimų apie Pietų ir Vidurio Amerikos upių žuvis, sugautas Europos vidutinių platumų vandenyse. Niūriausi scenarijai neišsipildė: tropinės žuvys yra vietinių ežerų ir upių žuvų bendrijų mažuma, sugaunamos ar stebimos labai retai ir negausiai, gamtinė įdomybė: „gupijos ir piranijo...
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus nuolat dalijasi naujienomis iš stebimo jūrinių erelių lizdo. Dar visai muziejaus ornitologai džiaugėsi nauja jūrinių erelių karta – išsiritusiu pirmuoju jaunikliu.
Šilutės rajone esančiame Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus padalinyje – Ventės rago ornitologinėje stotyje 2023 metais sužieduota virš 100 tūkstančių paukščių ir šikšnosparnių.
Šių metų liepos mėnesį į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų pristatytas įdomus, retas radinys iš Raseinių rajono Dubysos upės ties Spandotų kaimu. Tai Lietuvoje XVII a. išnykusio žinduolio Tauro (Bos primigenius) kairės pusės mentės kaulas.
Įsigaliojo Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimai, kurie pagreitina leidimų paimti vilkus iš gamtos išdavimą. Išduodant leidimą bus atsižvelgiama ir į vilkų padarytos žalos gyvūnams augintiniams, registruotiems Gyvūnų augintinių registre, atvejus, suvestus į duomenų bazę BIOMON.
Artėjant Velykoms, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia pamatyti nuostabiausios menininkės – gamtos – numargintus laukinių paukščių kiaušinius ir išsirinkti: kuris gražiausias?
