Pirmoji liepos savaitė pasaulio grūdų rinkose pasižymėjo slūgstančia geopolitine įtampa. Atoslūgį sukėlė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano karo eskalacijos susilpnėjimas, o tai, savo ruožtu, stabilizavo BRENT rūšies naftos kainą – ties 72 JAV doleriais už barelį. Vis dėlto, nerimo rinkoms kelia grėsmingos orų prognozės.
Kol vienose iš pagrindinių kviečių eksporto rinkų derliaus prognozės „žaliuoja“, kitos toliau „raudonuoja“. Į savotiškus amerikietiškus kalnelius pasileido globali sojų rinka. Tuo metu kukurūzų ir kitų javų rinkos gyvena gana optimistinėmis nuotaikomis.
Nors metai dar neįpusėjo, juos jau galima apibūdinti vienu žodžiu – nenuspėjamumas. Praktiškai nuo pat metų pradžios pasaulinė grūdų rinka gyvena nenuspėjamumo ir nestabilumo nuotaikomis. Be gana jau įprastos geopolitinės įtampos, grūdų ir kitas rinkas drebina klimato iššūkiai ir jų nulemta pasėlių būklė.
Nuo metų pradžios nebuvo praktiškai nė vienos savaitės, kad grūdų rinkoje neįvyktų kokie nors pokyčiai – didesni ar mažesni. Ši savaitė – ne kitokia: rinkose netrūko nerimo, netgi išgąsčio, ir tai nulėmė pastebimai išaugusias kainas – grūdų, naftos ir dujų.
Jei pasaulis niekaip neišbrenda iš neramumų, tai lygiai taip pat ramybės trūksta ir pasaulinėje grūdų rinkoje. Dėl gerokai paaštrėjusio konflikto tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano bei įtemptos situacijos Hormuzo sąsiauryje, „Brent“ rūšies naftos kaina balandžio 23 d. pašoko iki 105,07 ...
Globaliai reikšmingų įvykių pasiutpolkė tęsiasi toliau, o ramybės pasaulio rinkose neįmanoma rasti nė su žiburiu. Turbulencijas rinkose labiausiai nulėmė karas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) su Izraeliu: šis veiksnys išmušė stabilumą iš po kojų, o visi kiti įvykiai nublanko prieš jį.
Prasidėjęs pavasaris „padovanojo“ pasauliui naują karinį konfliktą, į kurį kone akimirksniu sureagavo praktiškai visos pagrindinės pasaulio žaliavų ir kitos rinkos. Grūdų rinka neliko nuošalyje, ją veikia augančios žaliavų kainos ir kiti veiksniai.
Besibaigiantys 2025-ieji buvo kupini permainų ir pokyčių ne tik visame pasaulyje, bet ir globalioje grūdų rinkoje. Ryškios javų kainų korekcijos, rekordiniai derliai, geopolitiniai iššūkiai ir klimato kaitos reikšmė – pagrindiniai veiksniai, nulėmę aktyvius veiksmus grūdų rinkoje.
Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų. Į kokias šalis i&scar...
Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė naujausią ataskaitą apie pasaulinę grūdų pasiūlą bei paklausą, kurioje apžvelgė ir naujausias pasaulio grūdų rinkos perspektyvas. Prognozuojama, kad pasaulinė grūdų prekyba 2024–2025 m. susitrauks iki žemiausio lygio nuo 2019–2020 m.
Rusija BRICS Plus šalių grupę ketina panaudoti savo tikslams, be kita ko, užvaldant ir prekybos rinkas. Šiame kontekste ryškėja ir rusų planas kontroliuoti pasaulinę grūdų rinką.
Praėjusieji metai grūdininkus džiugino aukštomis supirkimo kainomis, todėl didžioji dalis derliaus jau yra parduota. Kantriausieji laukia savo laimės valandos, žvalgosi į grūdų sektoriaus užsienio biržas bei rinkas ir tikisi dar didesnio kainų augimo. Tačiau ekspertai kol kas patarimų nedalija.
Pasiekė piką
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos...
.gif)
