Rudenį užsukite į Lietuvos kaimą. Viename sode pamatysite ant žemės pūvančius obuolius, kitame – žmogų, kuris jų net neskina, nes nėra kam parduoti. O prekybos centre tuo pat metu stovės lentynos su importuotomis sultimis, džemais, užtepėlėmis ir kitais produktais, kurių žaliava galėtų būti užauginta čia pat – Lietuvos kaime. Vienur ...
„Kai valstybė padarys viską už jus, netrukus ji pasiims iš jūsų viską.“ Ši Margaret Thatcher mintis šiandien gali pasirodyti pernelyg kategoriška. Ypač kalbant apie žemės ūkį, kuriame valstybės ir Europos Sąjungos (ES) parama jau seniai tapo neatsiejama ūkininkavimo sistemos dalimi. Tačiau į šią min...
Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinia, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suprantama – ūkininkai siūlo 3 ar net 4 tūkst. Eur atlyginimą į rankas, tačiau traktorininko, kombainininko ar kito kvalifikuoto darbuotojo vis tiek neranda. Natūraliai kyla klausimas – jeigu atlyginimas toks didelis, kodėl žmonės neina dirbti?
Vasarą ūkininko diena prasideda ne nuo dokumentų, o nuo žvilgsnio į dangų. Ar šiandien lis? Ar pavyks laiku baigti darbus lauke? Netrukus skamba telefonas – keičiasi grūdų kainos, vėluoja detalės kombainui, reikia spręsti, kada ir kaip parduoti derlių.
Naujausias pieno gamintojų susitikimas su premjere buvo pristatytas kaip rimtas bandymas ieškoti sprendimų. Iš esmės tai – dar vienas epizodas ilgame cikle, kurį visi jau žinome mintinai – krizė, spaudimas, susitikimas, pažadai, laikina parama… Ir sugrįžimas į tą pačią pradžią.
Lietuvos kaimo istorija dažnai pasakojama kaip laisvės istorija – žmonių, susigrąžinusių teisę į savo žemę, sprendimus ir darbą. Tačiau šiandien vis sunkiau ignoruoti esminį klausimą – ar ši laisvė vis dar reali, ar ji tapo tik deklaracija? Ar ūkininkas yra savo ūkio šeimininkas, ar vis labiau tampa sistemos, tai...
Diskusijos apie maisto kainas, reguliavimą ar valstybės vaidmenį vis dažniau primena bandymą taisyti pasekmes, neieškant priežasčių. Ginčijamės dėl pieno kainų, svarstome Maisto tarybos galias, ieškome pusiausvyros tarp rinkos ir valstybės. Tačiau vis dažniau kyla esminis klausimas – ar apskritai sprendžiame tinkamo lygmens p...
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkis šiandien yra vienas labiausiai reguliuojamų ir subsidijuojamų sektorių pasaulyje. Sistema, kuri dešimtmečius užtikrino stabilumą, maisto prieinamumą ir kaimo gyvybingumą, šiandien vis dažniau kelia esminį klausimą, ar ji vis dar sprendžia problemas, ar pati tampa jų dalimi.
Sakoma, kad daryti tuos pačius veiksmus ir tikėtis kitokio rezultato yra beprotybė. Ši mintis šiandien kaip niekada tiksliai apibūdina Lietuvos ir Europos pieno sektoriaus būklę. Dešimtmečius kartojasi tas pats ciklas: kainų kritimas, ūkininkų protestai, politiniai pažadai, laikinos išmokos – ir sugrįžimas į tą ...
Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie maisto kainas ir būdus, kaip jas „sutramdyti“. Politikai įsteigė Maisto tarybą (MT), žada daugiau skaidrumo ir socialinio teisingumo maisto grandinėje. Visa tai skamba patraukliai. Tačiau kartais šios diskusijos ima priminti vaikystėje girdėtą pasaką apie stebuklingą lydeką, kuri vie...
Pastarojo meto diskusijos dėl Pieno įstatymo ir valstybės bandymų teisiškai „suvaldyti“ gamintojų bei supirkėjų santykius verčia sustoti ir susimąstyti: ar, eidami perdėto reguliavimo keliu, nebandome užgesinti šalies ekonomikos variklių? Šiandienos retorikoje vis dažniau girdime pažadus, kad vienas ar kitas teis...
Lietuva pasauliniame žemėlapyje yra maža valstybė – tiek teritorija, tiek gyventojų skaičiumi, tiek ekonomine galia. Tai faktas, kurio nei paneigsime, nei pakeisime. Tačiau mažumas savaime nėra nei silpnybė, nei privalumas – viskas priklauso nuo to, kaip jis išnaudojamas. Globalioje ekonomikoje mažos šalys gali būti iti...
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojęs vadinamasis cukraus mokestis buvo pristatytas kaip ryžtingas žingsnis visuomenės sveikatos link. Tačiau vos jam pradėjus veikti, paaiškėjo, kad jo praktinis taikymas sukelia daug klausimų – kas tiksliai laikoma apmokestinamu produktu, kaip vertinamos skirtingos sudėtys, kur baigiasi...
„Pasaulį seną išardysim iš pamatų pačių…“ – šiais „Internacionalo“ žodžiais kadaise buvo žadama nušluoti senąją tvarką, kad gimtų nauja. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, ši mąstymo logika niekur nedingo – ji tik pakeitė kalbą. Šiandien politiniame ir vie&s...
Europa šiandien išgyvena vieną didžiausių žemės ūkio transformacijų nuo pokario laikų. Klimato kaitos politika ir žaliojo kurso kryptis, didėjanti skaitmenizacija, sparčiai besikeičiantys agroverslo modeliai, geopolitiniai nestabilumai, rinkų koncentracija, maisto grandinių globalizacija ir kartu kylantys vartotojų lūkesčiai &ndash...
Lietuvos kaimas ir žemės ūkis šiandien gyvena lyg dviejose tikrovėse. Vienoje – modernūs traktoriai, rekordiniai derliai, gamyba, kuri drąsiai žengia į tarptautines rinkas. Kitoje – tyliai tuštėjantys kaimai, uždaromos mokyklos, jaunimo emigracija į miestus ar užsienį, priklausomybių žaizdos ir vis dažniau išsako...
Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, žemės ūkio sektorius iš karto tapo prioritetu: reikėjo atkurti nuosavybę, ūkius, supirkimo rinkas ir eksporto galimybes. Valstybė, siekdama išvengti socialinių krizių kaime, nė nedvejojo – ėmėsi reguliuoti, remti ir kompensuoti. Tuo pat metu žemdirbių organizacijos natūraliai formavosi kaip...
Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) vyksta istorinis finansinės politikos lūžis – siūloma transformacija gali ne tik pertvarkyti išmokų žemdirbiams sistemą, bet ir suteikti Lietuvai unikalią galimybę tapti viena iš inovatyviausių regiono lyderių žemės ūkio finansavimo srityje.
Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje maisto kainos didėja nuosekliai, ir šis augimas tampa tiek ekonominiu, tiek socialiniu iššūkiu. Iš pirmo žvilgsnio kainų didėjimas gali būti aiškinamas išaugusiomis žaliavų, energijos ar darbo sąnaudomis, tačiau gilesnė analizė rodo, kad struktūriniai rinkos veiksni...
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos žemdirbiai negauna tokios paramos, kokią turėjo gauti pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) susitarimus. Kritikai lygina tiesiogines išmokas už 1 ha su gaunamomis kitų ES valstybių ūkininkų ir neabejoja, kad Lietuvos žemės ūkis yra skriaudžiamas. Tačiau ar viską padarėme, ka...
Socialiniuose tinkluose pasirodę skelbimai apie parduodamus maistinius kviečius kūrenimui sukėlė daug emocijų. Vieniems – šoką, kitiems – pasipiktinimą, o tretiems – ironiją. Juk tie patys grūdai, už kuriuos visi mokame per Europos Sąjungos (ES) ir nacionalines subsidijas augintojams, dabar siūlomi deginti vietoj kuro. T...
Žemės ūkio parodos nuo seno buvo ūkininkų traukos centras. Tai ne tik proga pamatyti naujausius traktorius, padargus ar technologijas, bet ir galimybė užmegzti kontaktus, pasitikrinti savo idėjas platesniame kontekste. Parodos – tai vieta, kur susitinka tradicija ir naujovės, kur gyvai galima palyginti technologinius sprendimus, diskutuoti...
„Ar artojas aria tik dėl savęs, ar dėl to, kad duona pasiektų stalą?“ – šis klausimas lydėjo žmoniją nuo pirmųjų laukų arimų. Atsakymas aiškus – nė vienas iš mūsų negyvena tik dėl savęs. Ūkininkas neįsivaizduojamas be perdirbėjo, perdirbėjas – be prekybininko, o prekybininkas – be vartotojo.
Kooperacija yra viena didžiausių žemės ūkio galių, kurios Lietuvoje vis dar neišnaudojame. Ji gali tapti tiltų statytoja tarp pavienių ūkininkų, smulkių įmonių, perdirbėjų, prekybininkų ir vartotojų, sujungdama šias grandis į vientisą sistemą, kurioje sukuriama didžiausia pridėtinė vertė. Tačiau realybė tokia, kad mūsų šalyj...
Pavasarį Lietuvos žemės ūkio tarybos narių atstovų suvažiavime buvo priimta rezoliucija, kurioje surašyta daugiau nei trisdešimt reikalavimų Vyriausybei ir Seimui. Dokumentas apėmė beveik visas aktualijas – nuo mokesčių naštos ir infrastruktūros iki ūkinių gyvūnų ligų kontrolės, kooperacijos, konsultavimo sistemos ir t...
Lietuvos pieno sektorius jau ne vienus metus susiduria su sudėtingais iššūkiais – pradedant nuolatine priklausomybe nuo valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos, iki nestabilių pieno supirkimo kainų, kurios dažnai nepateisina didėjančio ūkių produktyvumo. Nors dideli ūkiai pagamina reikšmingą dalį pieno, ūkininkų pel...
Praėjusią savaitę Vilniuje, prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizacijos „Tušti narvai“ surengta protesto akcija, vis dar aptarinėjama žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, atskleidė, kad Lietuvos visuomenei tebetrūksta politinės brandos ir atsparumo manipuliacijoms. Iš pirmo žvilgsnio atr...
Artėjant naujosios Vyriausybės formavimui, politinės partijos ir visuomenė vėl kelia esminius klausimus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros ateities. Patirtis rodo, kad be aiškios vizijos ir strateginių sprendimų ne tik stringa modernizacijos tempai, bet ir prarandamas ryšys tarp to, ką gamina mūsų žemės ir maisto ūkis, ir to,...
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie žemės ūkio tvarumą, biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą ir būtinybę tausoti gamtinius išteklius. Tačiau šalia šių globalių temų vyksta ir mažiau matomi, bet ne mažiau reikšmingi pokyčiai, kurių dažnai nepastebime arba laikome neišvengiama pažangos kaina. Vienas i&scaron...
Pasibaigus 2024–2025 metų grūdų eksporto sezonui, Europos Sąjungoje (ES) įvyko reikšmingas pokytis – pirmą kartą ilgametę lyderę Prancūziją aplenkė Rumunija. Lietuva, eksportavusi 2,6 mln. tonų kviečių, pakilo į trečią vietą visoje ES. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad buvo eksportuojama ir kita augalininkystės produkc...
Viešojoje erdvėje vis dažniau skamba kategoriški teiginiai: „gyvulininkystė –
klimato kaitos kaltininkė“, „karvės šildo planetą“, „reikia atsisakyti gyvulinės kilmės produktų“. Šie šūkiai ne tik formuoja visuomenės nuomonę, bet ir veikia politinius sprendimus. Tačiau a...
Eurostato duomenimis, 2024 m. gyvulių populiacija Europos Sąjungoje (ES) toliau mažėjo. Palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo visų pagrindinių gyvulių grupių skaičius: kiaulių – 0,5 proc., galvijų – 2,8 proc., avių – 1,7 proc.,
ožkų – 1,6 proc. Tai nėra vienerių metų tendencija – nuo 2014 m. visos grupės fiksu...
Europos Sąjungoje gyvulininkystė traukiasi. Nyksta ne tik stambūs kompleksai, bet ir tai, kas ilgą laiką buvo agrarinės kultūros stuburas – mišrieji šeimos ūkiai, kuriuose augalininkystė derėjo su gyvulininkyste, o žemė –
su žmogaus gyvenimu. Šie pokyčiai dar skaudžiau juntami Lietuvoje, kur struktūrinis žemės ū...
Prieš beveik dvidešimt metų teko vertinti jauno ūkininko verslo planą, pavadintą „Traktorius – ūkininko ateitis“. Tuo metu toks požiūris buvo visiškai suprantamas – po sovietinio kolūkinio laikotarpio ūkiuose trūko technikos, o galimybė įsigyti naują traktorių ar kombainą atrodė kaip pirmasis rimtas ž...
.gif)
