Dzūkijos nacionaliniame parke atlikti vabalų įvairovės tyrimai atnešė išskirtinį atradimą – aptiktas vienas rečiausių Lietuvoje žinomų ūsuočių – sengirinis grakštenis (Macroleptura thoracica). Šios rūšies radinių mūsų šalyje žinoma vos keletas, o paskutinis patikimai užfik...
Kylant oro temperatūrai ir vyraujant sausiems orams, miškuose suaktyvėja vienas pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužis tipografas. Dėl šios priežasties Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiltuoju metų laiku sanitarinei miškų apsaugai skiria itin daug dėmesio – iki liepos 1 d. ...
Kasmet pasirodo pranešimų apie bėrimus po maudynių Dzūkijos jūra vadinamame Dusios ežere (Lazdijų r.), nors išankstinių perspėjimų, jog maudytis čia negalima, neplatinama. Vietos gyventojai aiškino, kad bėrimus sukelia paukščių parazitų lervos – cerkarijos, kurių gali tik daugėti, nes laukinių paukščių po...
Vengrijos nacionalinė augalų apsaugos tarnyba patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje Agrilus planipennis aptikimo atvejį. Stebėsenos metu kenkėjas aptiktas Beregsurány vietovėje, rytų Vengrijoje, vos už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai – pirmasis oficialiai patvirtintas šio pavojingo kenkėjo aptikimas Europos ...
Prancūzijos vabzdžių bei lervų auginimo įmonė „Ynsect“, kuri dar neseniai buvo įvardijama kaip viena perspektyviausių Europos bendrovių maisto technologijų ir tvaraus žemės ūkio srityje, baigė savo egzistavimą bankrotu ir teisminiu likvidavimu. Po bendrovės žlugimo pasipylė rimtų kaltinimų techninių problemų slėpimu, manipuliavimu pr...
Birželio pradžia pasėliams pateikė dviprasmišką scenarijų: šilumos pakanka, tačiau vis didesnį nerimą kelia drėgmės trūkumas. Kol žieminiai kviečiai ir rapsai pasiekė derliaus formavimuisi svarbius augimo tarpsnius, o vasariniai javai sparčiai auga, dirvožemio drėgmės atsargos daugelyje šalies vietovių sparčiai senka. Lietau...
Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus) – vienintelė vietinių vėžių rūšis, apsigyvenusi Lietuvos vandenyse po ledynmečio ir dominavusi juose iki XIX a. pabaigos, kai iš Latvijos ir Baltarusijos buvo įvežti siauražnypliai vėžiai (Pontastacus leptodactylus). Kadaise plačiažnyplių vėžių Lietuvoje...
Kaimynai lenkai raitojasi rankoves kovai su Kolorado vabalais (Leptinotarsa decemlineata) ir įspėja, jog aukšta temperatūra skatina jų vystymąsi: artimiausias dvi savaites prognozuojama, kad dienos temperatūra viršys 20 °C, o kartais sieks iki 30 °C.
JAV Žemės ūkio departamento (USDA) Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba (APHIS) patvirtino, kad Zavalos apygardoje, Teksase, dviejų veršelių organizmuose aptiktos Naujojo pasaulio sraigtinės musės lervos (lot. Cochliomyia hominivorax). Kanada jau sustabdė gyvulių importą iš šios valstijos.
Kasant daržą ar komposto krūvą, dažnai randama storų, baltų, C formos lervų. Daugelis sodininkų iš karto sunerimsta. Ir ne be reikalo, nes jei tai gerai visų pažįstamo karkvabalio lervos – lauk žalos. Tačiau skuboti sprendimai gali pakenkti: nes labai panaši išvaizda gali priklausyti ir visiškai naudingam svečiu...
Šiemet 35-erių metų įkūrimo jubiliejų minintis Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas išsiskiria itin turtinga biologine įvairove. Čia aptinkamos retos, saugomos ir tik šiai teritorijai būdingos rūšys, o dalis jų pirmą kartą Lietuvoje buvo užfiksuotos būtent šiame rezervate.
Šylant orams ir daugelyje rajonų sulaukus kritulių, pasėlių būklė sparčiai keičiasi. IKMIS stebėjimai rodo, kad kartu didėja ligų ir kenkėjų plitimo rizika, todėl dabar ypač svarbu nuolat stebėti laukus ir sprendimus priimti laiku. Ką svarbu žinoti dabar?
Jei kokiame srauniame vandens telkinyje pavasarį pamatysite būrelį mažų, į ungurius panašių gyvatėlių – didelė tikimybė, kad jūs stebite mažąsias nėges. Ši vandens gyvių rūšis mūsų planetoje skaičiuoja jau šimtus milijonų metų.
Praėjusį antradienį „Ūkininko patarėjuje“ jau rašėme apie žlungantį vabzdžių baltymų verslą Europoje ir Kanadoje – kai baigėsi visokios investicijos ir dotacijos, šis verslas atsidūrė ant bankroto ribos. Dabar Tarptautinė vabzdžių platforma maistui ir pašarams (International Platform of Insects for Food and...
Beveik pusė pasaulyje užauginamo augalų derliaus taip ir nepasiekia vartotojų – jį sunaikina kenkėjai ar ligos. Tai ne tik statistika, o realybė, juntama ir Lietuvos ūkiuose. Gegužės 12 d. minima Tarptautinė augalų sveikatos diena primena, kad nuo augalų sveikatos priklauso ir tai, kiek maisto pasieks vartotojus bei kiek jis kainuos.
Nepaisant atšiaurių balandžio pabaigos orų, vieną gausiausių šalyje tulpių kolekcijų auginančio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo ekspozicijose tulpės pražydo tik keliomis dienomis vėluodamos. Tad nors iššūkių nešykštėjo nei šalta žiema, nei neskubantis pavasaris, tulpyno didysis ...
Pavasariška šiluma kviečia ne tik vis dažniau laiko praleisti lauke, bet ir budina pačius įvairiausius kenkėjus. Kurkliai, grambuoliai, kiti vabzdžiai, o ir kurmiai taikosi sujaukti gražiai atrodančią veją. Linas Agro pranešime žiniasklaidai kraštovaizdžio ekspertai dalijasi patarimais, kaip apsaugoti savo veją nuo ją...
Ar kada susimąstėte, kas leidžia įvertinti, ar upė, ežeras, tvenkinys yra švarūs? Nors dažniausiai matomas tik vandens paviršius, tikroji informacija apie vandens telkinio būklę slypi jo dugne. Būtent ten gyvenantys organizmai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius ir yra vieni patikimiausių vandens kokybės rodiklių, kurie leidžia į...
16-oji metų savaitė – laukuose pats darbymetis: vieni sėja, kiti tręšia, treti purškia. Tačiau šalnos šiuos darbus pristabdo, o joms pasibaigus būtinas atsargumas – stresą patyrę augalai tampa jautresni pesticidams, jų metabolizmas sulėtėja.
Nors šilta saulutė po truputį tirpdo storą mūsų vandens telkinius padengusį ledą, dar galime sutikti ne vieną žvejį, besimėgaujantį poledine žūkle. Asvejos regioninio parko ekologė Joana pakalbino vietinį žveją apie žuvis, kurias itin mėgsta gaudyti šiuose kraštuose. Tai – seliavos (Coregonus albula), la&scar...
Labai mažas, bet miškams itin pavojingas vabzdys, galintis per trumpą laiką pakeisti ištisų eglynų likimą. Būtent toks yra žievėgraužis tipografas. Įsikūręs po medžio žieve, jis išgraužia sudėtingus labirintus, kuriuose deda kiaušinėlius, o besivystančios lervos dar labiau pažeidžia medžio gyvybines sistemas. Eglės pr...
Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre, Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje vykdomi didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) alternatyvių pašarų tyrimai. Šiame vaizdo įraše matyti, kaip lervos maitinasi spragintais kukurūzais, kurie žmonių maistui jau nebetinkami: jie buvo užkrėsti sandėliuojamų g...
Praėjusių metų gruodį bankrutavo prancūzų vabzdžių auginimo įmonė „Ÿnsect“, tačiau ne ką geriau sekasi ir kitiems šio sektoriaus startuoliams. Pasak ekspertų, vabzdžių bei lervų auginimo verslas kol kas nėra itin perspektyvus.
Šiandien pasaulyje žinoma daugiau kaip 200 parazitinių ligų, keliančių realų pavojų žmogaus sveikatai, o jų platintojais dažnai tampa tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai. Kova sudėtinga, nes parazitai dažnai lieka nepastebėti – jie „nematomi“ kasdienėje aplinkoje, todėl grėsmė dažnai nuvertinama.
2025 metais parengtos naujausios ataskaitos apie rūšių būklę Lietuvoje, apimančios 2019–2024 metų laikotarpį. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad palankios apsaugos būklės rūšių daugėja. Tačiau kartu daugėja ir rūšių, įvertintų kaip turinčių blogą būklę. Tai galima paaiškinti sumažėjusiu nežinomos bei nepalank...
Punios šilo gamtiniame rezervate, vykdant bioįvairovės monitoringą, aptikta itin reta, išskirtinio gyvenimo būdo ir išvaizdos musė (Ogcodes gibbosus). Tai keistamusių (angl. odd–looking flies) arba mažagalvių musių (angl. small–deaded flies) (A...
Ar kada pagalvojote, kaip į Europos Sąjungos rinką patenka iki tol nematyti produktai – egzotiniai augalai, neįprasti grybai ar naujomis technologijomis sukurti ingredientai? Kad vartotojus pasiektų tokie naujoviški gaminiai, taikoma aiški tvarka, kurią prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pastaraisiais metais buvo galima stebėti vadinamųjų „vabzdžių fabrikų“ plėtrą bei juose gaminamų baltymų reklamą. Tačiau dabar aiškėja, jog „lervų ir vabzdžių“ verslas vis dažniau susiduria su sunkumais: didžiausia Skandinavijos vabzdžių gamykla neranda pakankamai klientų savo gaminamiems baltymams ir skelbia bankr...
Neatsiejama maisto grandinės dalis yra pašarai. Būtent nuo jų saugos ir kokybės tiesiogiai priklauso gyvūnų sveikata, jų produktyvumas ir galutinis gyvūninės kilmės maisto, pasiekiančio vartotojų stalą, saugumas.
Turbūt esate girdėję posakį „saldžių sapnų – ramių blusų“. Nors šis posakis dažnai vartojamas kaip palinkėjimas, blusos iš tiesų sukelia daug nerimo. Be to, jos yra sunkiai išnaikinamos ir, priešingai nei daugelis mano, aktyviausios būna dieną.
Šoklūs ir spragsintys vabaliukai spragšiai vis dažniau pastebimi daržuose, tačiau ne visi žino, kad žalingos tik jų lervos. Apsisaugoti nuo jų gali padėti ir seni, ir nauji metodai.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliko rimtą mokslinę analizę ir baigė vertinti žemės ūkį niokojančius 47 karantininius kenkėjus. Šis darbas padės Europos Komisijai atnaujinti ES prioritetinių karantininių kenkėjų sąrašą.
Su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efektyvesnių...
Keičiantis klimatui Lietuvoje vis daugėja atkeliaujančių invazinių rūšių kenkėjų, kurie ne tik laikui bėgant gali išstumti vietinius gyvūnus, bet ir padaryti didelę žalą daržoves, vaisius ar dekoratyvinius augalus auginantiems gyventojams. Ekspertai pažymi, kad šylant klimatui su šiais kenkėjais susidurs vis daugiau ž...
Lietuvių tautosakoje yra toks posakis ,,Kur nekviestas svečias – ten bėdos ant slenksčio“. Tad pakalbėkime apie tokį svečią – straubliuką Otiorhynchus pseudonothus. Tai nedidelis besparnis vabalas, kuris gali padaryti daug žalos jūsų ūkiams, daržams ir šiltnamiams. Šis užklydėlis jau pastebėtas Vilniuje – Pi...
Iš Ispanijos pranešta apie naują paprikų virusinę ligą, kurią platina baltasparniai. Anksčiau šis virusas plito tik Izraelyje, tačiau dabar peržengė šios šalies ribas. Be to, su sėklomis iš trečiųjų šalių Europą pasiekė ir kitos virusų rūšys.
ES vabzdžių augintojai atsigręžė į pašarų rinką, nes žmonių nepavyko įtikinti pradėti vartoti tokį maistą. Tad Europos maisto tradicijoms grėsmės nėra, o gyvulių, žuvų ar naminių gyvūnų pašarus gaminanti specifinė pramonės šaka vis dar išlieka perspektyvi, nors šiuo klausimu netrūksta ir skeptikų.
Pavasarį šylant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir neretai, grįžus iš smagių iškylų, parsinešame „dovanų“ – įsisiurbusią erkę arba randame ją augintinio kailyje. Nemalonu? Ir net labai. Įdomių žinių pateikia biologai, o visuomenės sveikatos specialistai primena apie erkių platinamas liga...
Dažnai dėl kvapų keiksnojamos gyvulininkystės fermos, tačiau šioje srityje jos turi naują stiprų varžovą – vabzdininkystę. Danijos aplinkos apsaugos agentūra mano, kad net ir dvokiančios vikšrų augintojų įmonės privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų, nors sunkiai sekasi tai pasiekti. Lietuvoje taip pat steigiasi toki...
Upės ir upių slėniai pasižymi gausia biologine įvairove, nes juose tekančios upės suformuoja daugybę įvairių buveinių: nuo sausų smėlynų iki užliejamų miškų. Upės slėnio ryškiausias elementas yra upės vaga, kuriai yra būdinga rėvų - duburių buveinių seka. Natūraliose upėse rėvos ir duburiai keičia vienas kitą nuo pat aukštup...
Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman“ pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC“ investavo į au...
Vabzdžių, lervų ir kitokių panašių gyvių valgymas bei įteisinimas ES ir atskirų šalių reglamentuose seniai nėra naujiena. Neseniai tokių „patiekalų“ sąrašas Europoje pasipildė nauju ingredientu. Aiškinomės, ar lietuviai taip pat visa tai valgo?
Brazilijos Rondonijos savivaldybės kaimo ūkininkas skundžiasi dideliais nuostoliais: po audros jis neteko maždaug 100 galvijų – jie buvo atviroje ganykloje, todėl žuvo nuo žaibų išlydžių. Pasaulyje užfiksuota daug ganėtinai keistų gyvulių žūčių istorijų.
Daug žinių ir darbo reikalaujantis bulvių auginimas ne visuomet duoda gerų rezultatų. Šiemečio bulvių derliaus jų augintojai laukia neramiai, nes gamtos sąlygos šiai kultūrai buvo išskirtinai prastos. Dalyje Lietuvos dėl smarkių liūčių iki šiol bulvės mirksta vandenyje, dalyje – kenčia nuo sausros. Bulves puola ...
Gražios, gausiai žydinčios rožės – kiekvieno sodybą puoselėjančio gėlininko tikslas ir svajonė. Ko tik nepadarysime, kad vasarą galėtume pasidžiaugti jų žiedais. Bet kai kenkėjai rožes puola agresyviai, tenka imtis insekticidų, daugelis kurių, deja, nuodingi žmogui, gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams. Kad neprireiktų tokių pavojingų priemo...
Tuopiniai-morkiniai amarai Lietuvoje nebuvo labai paplitę, bet šiltėjant klimatui jų gausumas jau ima kelti nerimą. Šie kenkėjai gali sumažinti cukraus kiekį morkose ir kitose daržovėse arba net sunaikinti augalus.
Ne vienas savo mieste kaštonų medžiuose yra pastebėjęs įkeltus trikampio formos objektus, kurie primena lesyklėles. Tačiau tai anaiptol ne lesyklėlės paukščiams, o feromonų gaudyklės, skirtos sugauti mažą vabzdį – karšakandę.
Kasmet buksmedinis ugniukas vis daugiau žalos pridaro Lietuvoje itin pamėgtiems buksmedžiams. Vos per vieną sezoną kenkėjo apnikta išpuoselėta visžalė gyvatvorė ar iš augalo suformuotos figūros gali visiškai nudžiūti ir nieko kita neliks, kaip jas pašalinti. Pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas 2018 m. Vilniaus rajone ugn...
.gif)
