Ashburn +8,3 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +8,3 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Pakrančių apsaugos juostos – dar viena našta ant ūkininkų pečių

2022/03/02

Aplinkos ministerija (AM) užsimojo pakeisti Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką, kad bet kokių vandens telkinių, net ir melioracijos kanalų, minimali pakrantės apsaugos zona būtų ne 2,5 m pločio, kaip yra dabar, o siektų ne mažiau kaip 10 m nuo vandens.  Žemdirbiai nuo tokių planų kraupsta – jie prarastų nemažai dirbamos žemės, patirtų ir kitokių nuostolių.

Būdas sumažinti taršą?  

Ministerijos teigimu, tik tokio pločio juosta galės sulaikyti paviršinį azoto junginių nuotėkį. Be to, įvedus fiksuotus apsauginių pakrantės juostų dydžius, esą sumažėtų administracinė našta žemės savininkams, ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms ir asmenims.

Koks turėtų būti apsaugos juostos plotis, dar neapsispręsta, tačiau AM,  remdamasi neįvardintų mokslininkų nuomone,teigia, kad Lietuvoje minimalus siektinas pakrantės apsaugos juostos plotis nuo vandens tėk­mėms turėtų būti ne mažesnis kaip 10 m, nes dabartiniai minimalūs pakrantės apsaugos juostos dydžiai (2,5 m) esą yra per maži ir neužtikrina vandens telkinių apsaugos nuo taršos, nesulaiko biogeninių medžiagų, kurios skatina vandens telkinius užželti pertekline vandens augalija ir spartina jų nykimą.

Saugomų teritorijų įstatymas taip pat numato vieną iš tikslų – užtikrinti, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, išsaugoti jų pakrančių ekosistemų stabilumą. Tačiau valstybinio monitoringo rezultatai rodo, kad apie du trečdalius šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės kriterijų, žemės ūkio tarša (pasklidosios taršos šaltinis) nurodoma kaip vienas didžiausių vandens taršos šaltinių, kurio neigiamas poveikis tik didėja. 

Rengs skaitmeninį žemėlapį  

AM teigia, kad inicijuoti pokyčius skatina ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, pagal kurias nuo 2023 metų visos teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėtų būti įtrauktos į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registrą. AM turės visai šalies teritorijai parengti skaitmeninį žemėlapį su aiškiai nustatytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis. Dabartinis pakrančių apsaugos juostų nustatymas reikalauja individualaus vietovės situacijos įvertinimo (matavimo geodeziniais metodais), todėl tokio žemėlapio parengimas pareikalautų nepagrįstai didelių investicijų.

Parengus skaitmeninį žemėlapį su nurodytomis konkrečiomis teritorijomis, kuriose taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tikimasi pasiekti reikšmingų pokyčių: sumažėtų antropogeninės veiklos neigiamas poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir kraštovaizdžiui, leistų efektyviau ir ekonomiškiau vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir kartu prisidėti prie administracinės naštos mažinimo tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose.

Kiti laikai, kitos technologijos 

Kaišiadorių r. ūkininkas Albinas Jusas linkęs AM siūlyti, kad apsauginė juosta būtų ne 10, o 100 m pločio. Esą taip būtų galima tvirčiau pagrįsti sumanymą plėsti apsauginių juostų ribas, nes tiek vienu, tiek kitu atveju aišku, kad tokius sumanymus kurpia žmonės, kurie gyvenime nėra susidūrę su ūkininkavimu ir yra atitrūkę nuo realybės. „Tai tiesiog siekis, kad žemdirbiai apleistų dalį savo laukų. Dabar esamos juostos pločio – 2,5 m – visiškai pakanka, nes jokie paviršiniai vandenys iš dirbamų laukų į tuos griovius neteka. Visas vanduo skverbiasi gilyn, patenka į drenažo sistemas ir iš jų nuteka į griovius. Juk dauguma laukų yra melioruoti. Žinoma, vienur ta melioracija veikia geriau, kitur – kiek prasčiau, tačiau veikia“, – aiškino A. Jusas.

Anot ūkininko, naivu įsivaizduoti, kad žemdirbiai į laukus pila trąšų tiek, kiek negaila, kad jų dar pakaktų ir grioviams. Trąšos dabar yra itin brangios, be to, naudojamos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios tręšti tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia. Net dabar į apsaugines 2,5 m pločio juostas trąšos nepatenka. „Dabar ne sovietmetis, kai trąšos buvo barstomos visur, kur tik pakliūva.“, – tvirtino Kaišiadorių r. ūkininkas.   

Gresia dvigubi nuostoliai  

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė teigė abejojanti, ar iš tokio sumanymo bus kokios nors naudos ne tik žemdirbiams, bet ir pačiai gamtai.

 „Mano  ūkyje per laukus eina gal kilometro ilgio griovys, tad jo apsauginė 10 m juosta užimtų nemenką teritoriją. Jei nuo 2023 metų ta zona būtų priskiriama žalinimo programai, tai gal dar nebūtų nieko baisaus, tačiau,  jei ne, ir teliks reikalavimas toje zonoje nedirbti žemės, tuomet vos ne pas kiekvieną ūkininką atsiras laukų, kurie bus niekam nereikalingi. Iš jų nei kokios nors produkcijos bus galima gauti, nei išmokų. Bet juos reikės prižiūrėti – šienauti ir taip palaikyti jų gerą agrarinę būklę“, – svarstė D. Karalevičienė. Ji priminė, kas tokių zonų priežiūra dar nemažai ir kainuos, kai taip išaugusios degalų kainos.  

Pasigenda pagrįstumo 

D. Karalevičienės nuomone,  reikėtų atsižvelgti ir į konkrečias ūkininkavimo aplinkybes – ne visi ūkiai, kurių laukuose yra vandens griovių, naudoja mineralines trąšas pasėliams tręšti, chemines priemones augalų priežiūrai. Ekologiškai ūkininkaujantieji stengiasi išsiversti be jų. Tačiau ir šiems tektų susitaikyti su AM sumanytomis plačiomis pakrančių apsaugos juostomis.

„Nelabai suprantu, kokiu pagrindu AM siekia išplėsti šias juostas. Be to, tai daro nederindami su tais, kuriems teks visa tokių sprendimų finansinė ir kitokia našta, – žemdirbiais. Atsisėdo kažkas, nutarė ir surašė. Taip būti neturėtų, nes jokiuose europiniuose dokumentuose neteko matyti, kad būtų reikalaujama įteisinti tokio pločio apsaugines juostas ties grioviais“, – stebėjosi D. Karalevičienė. Pasak jos, dėl tokio AM sumanymo labiausiai kentės ne dideli, keletą šimtų hektarų turintys ūkiai, o smulkieji, kurie teturi po keliolika ar kelias dešimtis hektarų ir šie ribojasi su kanalais.  

Prarastų didžiulius plotus  

Ilgamečio agronomo Alfonso Malinausko nuomone, Lietuva tokiais užmojais – išplėsti apsaugines paviršinių vandens telkinių juostas – būtų unikali, nes niekur kitur ES ar kitose pasaulio valstybėse tokio pločio apsauginių juostų matyti dar neteko. „Tai būtų didžiulė našta tokių laukų savininkams. Neįsivaizduoju, kaip Lietuva atrodytų išvagota tokių juostų“, – neslėpė savo nusistebėjimo A. Malinauskas.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, profesorius Zenonas Dabkevičius teigė abejojąs, ar tikrai visiems tekantiems vandens telkiniams reikėtų nustatyti vienodo pločio pakrantės apsaugos juostą. „Yra daug specialistų, tikriausiai – daug ir visokių nuomonių. Juolab kad tie 10 m prie visų vandens telkinių sudarys didžiulius žemės plotus. Manau, reikėtų diferencijuoti apsauginių juostų pločius priklausomai nuo tekančio vandens telkinio dydžio, nuo to, kokioje vietovėje jis teka – per kalvotą ar lygumoje. Nuo to priklauso paviršinio vandens ir įvairių medžiagų nutekėjimas į tokius telkinius“, – teigė Z. Dabkevičius. 

Reikėtų platesnių diskusijų 

Pasak jo, su vandeniu azoto junginiai dažniausiai iš dirvožemio išsiplauna ne paviršiniu būdu, bet per melioraciją. O jei ir išsiplauna, tai neaktyviuoju metų laiku, kai nevyksta augalų vegetacija ir žemdirbiai nepila trąšų į laukus. Todėl toks apsauginės juostos išplėtimas taptų dirbtiniu ir vargu ar pasiteisinančiu ribojimu.

„Būtinos specialistų plačios diskusijos dėl tokio sumanymo. Tai, kad reikia parengti skaitmeninį žemėlapį su aiškiai nustatytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis, neturėtų būti preteksas skubėti ir viską matuoti pagal vieną mastelį“, – tvirtino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas.

  2022.03.02

ŪP korespondentas - Kazys KAZAKEVIČIUS

Susijusios temos - skaitykite: pakrančių problemos; staigmena ūkininkams; 
Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Rankdarbiai ir margučių marginimas – spalvų terapija

Radviliškyje gyvena ir kuria žinoma tautodailininkė Edita Prikockienė. Ji beveik du dešimtmečius įvairiais raštais margina margučius, juos dažo keliomis spalvomis, kitus skutinėja peiliuku. E. Prikockienė yra Lietuvos tautodai...
2024/03/28

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuo...
2024/03/28

Sertifikuotas regioninis Lietuvos kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“

Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos&ldq...
2024/03/28

Gaminantiems vartotojams už anksčiau sukauptas kilovatvalandes bus mokamos kompensacijos

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh...
2024/03/28

Pasitikime Šv. Velykas kūrybiškai papuoštais namais

Kas gi nenori skoningai ir stilingai pasipuošti velykinio stalo. Nuotaiką pakels ir vazoje sulapojusios kelios beržo šakelės, papuoštos vaikučių išpieštais popieriniais margučiais. Bet vieną kitą patarimą ir pasl...
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Aukojimo terminalai bažnyčiose – kokias sumas kortelėmis linkę aukoti šalies gyventojai?

Mokėjimo terminalai bažnyčiose naudojami jau seniai, per juos gyventojai paaukoja pinigus už vestuvių, krikštynų ar kitų religinių apeigų atlikimą. Vis dėlto jie nebuvo pritaikyti per trumpą laiką priimti didelį kiekį smulkesnių aukų, kurio...
2024/03/28

Vilniuje automobilių sąvartyne kilęs gaisras užgesintas

Vilniuje trečiadienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių sąvartynas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius pranešimą apie incidentą gavo...