Palankus vėjas papūtė į ekologiškos mitybos bures

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. įsigalios naujosios ekologiško viešojo maitinimo taisyklės. Jos paprastesnės už buvusias, parengtos remiantis gerąja Danijos patirtimi. Jomis siekiama, kad ir mūsų šalyje daugėtų sertifikuotų viešojo maitinimo įstaigų, kuriose patiekalai būtų gaminami iš ekologiškų produktų.

Lietuvoje iki šiol beveik nebuvo 

Lietuvoje – arti 3 mln., Danijoje – arti 6 mln. gyventojų, taigi tik dvigubai daugiau. Pernai Lietuvoje buvo sertifikuotos 4 ekologiško viešojo maitinimo įstaigos, Danijoje – net 3 248.

„Pabandykime Lietuvoje rasti sertifikuotą ekologišką restoraną, kavinę, valgyklą, kitą viešojo maitinimo įstaigą, kurioje galėtų pavalgyti bet kuris šalies gyventojas ar turistas“, – sako VšĮ „Ekoagros“ plėtros vadovė Eglė Akelaitienė ir patikslina, jog per metus Lietuvoje sertifikuojamos 4–5 ekologiško viešojo maitinimo įstaigos yra ne kas kita kaip maitinimo paslaugų tiekėjos darželiams-lopšeliams, mokykloms, ligoninėms, senelių namams.

Dažniausia sertifikavimosi priežastis – viešųjų pirkimų sąlygos, pagal kurias tiekėjas privalo pateikti ir ekologiškų patiekalų meniu bei galiojantį patvirtinamąjį dokumentą. Per metus būdavo pagaminama vos 5–50 kg ekologiškų patiekalų. Jie paprasti: pieniškos košės, pieniškos ir daržovių sriubos, salotos, arbatos, sultys.

Siekė proveržio

„Vienas iš „Ekoagros“ strateginių tikslų buvo supaprastinti viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisykles, kad jos būtų lengvai įgyvendinamos ir taptų esminiu proveržiu, skatinančiu visuomenę pažinti ir vartoti ekologiškus produktus, o ūkininkus – daugiau auginti ir tiekti ekologiškos produkcijos viešajam maitinimui. Todėl trumpėtų maisto tiekimo grandinės, padidėtų besisertifikuojančių įmonių išskirtinumas rinkoje“, – aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

„Ekoagros“ naująsias ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimo taisykles rengė susipažinusi su panašia veikla užsienio šalyse. Daugiausiai vadovautasi Danijos patirtimi. Ten ekologiškas viešasis maitinimas sertifikuojamas 10 metų – nuo 2011 m. Prieš tai Danijos Vyriausybė nusprendė, jog ekologiškus produktus būtina naudoti viešajame maitinime, o 2009 m. buvo pristatytos viešojo maitinimo sertifikavimo taisyklės ir ženklinimas pagal tai, kiek virtuvė gamyboje naudoja ekologiškų žaliavų.

Per dešimtmetį situacija visiškai pasikeitė

Danijoje ekologiško maitinimo logotipai šviečia ant daugybės restoranų, kavinių, valgyklų durų arba vitrinų, patalpose ir byloja apie gerą čia gaminamo maisto kokybę. Be to, čia 2012–2014 metais buvo vykdoma papildoma Vyriausybės programa, skatinanti viešojo maitinimo įstaigas pereiti prie ekologiškų produktų naudojimo. Buvo pertvarkyta viešųjų pirkimų sistema, sustiprintas šalies ekologinių ūkių ir maisto perdirbimo įmonių, didmenininkų bendradarbiavimas.

Pavyzdžiui, nė vienas iš Danijoje nacionaliniu mastu veikiančių didmenininkų nesiūlė šviežios ekologiškos mėsos, buvo tik nedidelis šaldytų produktų asortimentas, kol 2012 m. Kopenhagos savivaldybė paskelbė konkursą, kuriame nurodė platų šviežios, ekologiškos mėsos asortimentą, kas netrukus tapo prieinama per kelis didmenininkus. Dėl minėtų priemonių Danijoje ėmė sparčiai keistis situacija. Antai ten 2011 m. buvo 138, 2015 m. – 1503, 2020 m. – 3 248 sertifikuotos ekologiško maitinimo įstaigos. Ekologiško maisto pardavimai išaugo nuo 69 mln. Eur (2011 m.) iki 174 mln. Eur (2014 m.). 2016 m. net 248 maitinimo vietose buvo naudojama 98 proc. ekologiškų žaliavų.

Dėl pastaraisiais metais padidėjusios šviežiai išpjaustytos mėsos, sezoninių vaisių ir daržovių, kitų ekologiškų produktų įvairovės ir pasiūlos jie sėkmingai tiekiami į valgyklas, mokyklas, ligonines, slaugos namus.

Rėmėsi gerąja patirtimi

„Ekoagros“ parengė ir pateikė Žemės ūkio ministerijai naujo ekologiško viešojo maitinimo reg­lamentavimo projektą. Remdamasi juo ministerija parengė naujas nacionalines taisykles. Žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-854 buvo patvirtintas Maisto tvarkymo subjektų veiklos sertifikavimo ir viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklo suteikimo tvarkos aprašas.

Taisyklės paremtos ekologiškumo procentu, išreikštu ekologiškų žaliavų procentiniu kiekiu nuo bendro visų įsigyjamų žaliavų kiekio. Pagal šį procentą įmonėms bus suteikiamas vienas iš viešojo maitinimo standarto logotipų: auksinis, sidabrinis arba bronzinis, atitinkamai įmonėje naudojant: 90–100 proc., 60–90 proc. ir 30–60 proc. ekologiškų žaliavų nuo bendro žaliavų kiekio. Tad viešojo maitinimo įstaigos, turėdamos bent 30 proc. ekologiškų žaliavų, galės būti išskirtinės rinkoje. Viešojo maitinimo įstaigų ekologiškumo logotipų naudojimą rinkoje kontroliuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Ekoagros“ atliks šių įstaigų dokumentines ir fizines patikras, susijusias su sertifikavimu.

E. Akelaitienė patikina, jog naująsias ekologiško viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisykles bus lengva įgyvendinti. Svarbus sertifikuotoms viešojo maitinimo įstaigoms keliamas reikalavimas – įsitikinti, ar joms tiekiamos ekologiškos žaliavos iš tiesų tokios, t. y. ar jos yra sertifikuotos.

Žinos, ką valgo

Specialistė neabejoja, kad tai paskatins vystytis trumpąsias grandines ir ūkininkus auginti bei tiekti daugiau ekologiškos produkcijos viešajam maitinimui. Ūkininkai, matydami, jog viešojo maitinimo įstaigoms reikia ekologiškų žaliavų, jų ir užaugins.

„Sveikinu „Ekoagros“ ir Žemės ūkio ministerijos ryžtą supaprastinti ekologiško viešojo maitinimo taisykles. Jos turėtų restoranus, kavines, valgyklas paskatinti maistą gaminti iš ekologiškų vietinių produktų ir taip susikurti didesnį prestižą. Pavyzdžiui, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje tokios įstaigos laikomos nevykėlėmis, jei jose nėra ekologiškų patiekalų“, – sako Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Žmonės, užėję į viešojo maitinimo įstaigą, pažymėtą aukso, sidabro ar bronzos ekologiškumo logotipu, žinos, jog čia ras kokybiško maisto, pagaminto ne iš pigiausių, prastos kokybės žaliavų, kurios buvo atvežtos iš įvairių pasaulio kampų teršiant aplinką. Jie žinos, jog ekologišką maistą, kurie jie čia valgo, sudaro produktai, užauginti vietos ūkininkų tausojant žemę, aplinką.

Didės pasitikėjimas ekologiškais produktais

„Nors naujovė startuoja tokiu metu, kai viešojo maitinimo įstaigų veikla suvaržyta ir patiria sunkumų, tikimės, kad suvaldant pandemiją Lietuvoje ims daugėti sertifikuotų ekologiško viešojo maitinimo įstaigų, kartu augs ekologiškos produkcijos paklausa ir pasiūla“, – viliasi „Ekoagros“ direktorė V. Lukšienė.

Pasak jos, tikimasi, kad vartotojai, kurie rūpinasi savo pačių sveikata ir kuriems svarbi aplinkos apsauga, teiks pirmenybę ekologiškam viešajam maitinimui ir maitinimo įmonę rinksis atsižvelgdami į šį kriterijų. O „Ekoagros“ prisidedant prie kontrolės sistemos didės vartotojų pasitikėjimas ekologiškumo termino naudojimu. Sertifikavimas vartotojams suteiks tikrumo, kad kontroliuojamoms viešojo maitinimo įmonėms taikomos ekologinės taisyklės, o kontroliuojamiems ūkio subjektams užtikrins sąžiningą konkurenciją.

Domisi naujuoju sertifikavimu

Ukmergės vaikų lopšeliai „Žiogelis“ ir „Nykštukas“ – pirmosios Lietuvoje viešojo maitinimo įstaigos, kuriose maistas gaminamas daugiausia iš ekologiškų produktų. „Apie 90 proc. visų maisto žaliavų, iš kurių gaminami patiekalai ir gėrimai mūsų vaikams, yra ekologiškos. Tai – pieno produktai, mėsa, daržovės, vaisiai, uogos, kruopos“, – sako „Žiogelio“ direktorė Birutė Jucevičienė.

Šiuo metu jau 30 šalies lopšelių-darželių naudojasi Žemės ūkio ministerijos parama maitinti ugdytinius pagal kokybės sistemas užaugintu ir pagamintu maistu.

Ar jie sertifikuosis kaip ekologiško viešojo maitinimo įstaigos – ar sieks auksinio arba sidabrinio, bronzinio logotipo?

„Balandžio 6 d. dalyvavome nuotoliniame seminare, kuriame „Ekoagros“ supažindino su naujosiomis ekologiško viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisyklėmis. Būtinai pateiksime prašymą „Žiogelį“ sertifikuoti kaip ekologiško viešojo maitinimo įstaigą. Tikimės gauti sidabrinį sertifikatą. Šis dokumentas – prestižo reikalas: bus įrėmintas ir kabodamas visiems matome vietoje patvirtins, jog iš tiesų ugdytinius maitiname maistu, kuris pagamintas iš be cheminių trąšų užaugintų produktų“, – tvirtina B. Jucevičienė.

„Norime tapti pirmuoju ekologišku restoranu Lietuvoje“, – teigia Renata Gaidienė, ūkio „Farmers Circle“, esančio Ukmergės rajone, bei Vilniaus restorano „14Horses“ atstovė. Šiame restorane maistas gaminamas pagal principą „iš lysvės – į lėkštę“ iš produktų, kurie užauginti ūkyje „Farmers Circle“. Ekologiškai čia auginami naminiai paukščiai, gyvuliai, daržovės, uogos, vaisiai, prieskoniai. Tad didelė tikimybė, kad „14Horses“ pelnys garbę savo erdves papuošti auksiniu sertifikatu.

Nuotolinis seminaras „Naujosios ekologiškų viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisyklės“

VšĮ „Ekoagros“ balandžio 27 d. 10:00 val. kviečia į nemokamą internetinį seminarą „Naujosios ekologiškų viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisyklės“ (trukmė 1 val.).

Seminaras yra skirtas kavinėms, restoranams, mokyklų bei darželių virtuvėms ir kt. viešojo maitinimo įstaigoms.

Jame bus aptartos naujosios viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisyklės, tarptautinė patirtis, skirtumai nuo dabar galiojančių viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo taisyklių ir kita aktuali informacija.

Registracijos į nuotolinį seminarą ir daugiau informacijos ieškokite „Ekoagros“ interneto svetainės www.ekoagros.lt renginių skiltyje.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

 „Ekoagros“ iliustracijos

Nr. 182/7

2021-04-22