Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Papilės krašto istorija ir derlinga žemė – kariniam poligonui?

2020/11/17

Diana ir Marijus Lopaičiai: „Neišvarykite žmonių iš gimtųjų vietų.“

Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi keliolika Akmenės rajono Papilės seniūnijos gyventojų. Jie pasipiktinę Krašto apsaugos ministerijos užsakymu parengta galimybių studija naujo poligono žemės sklypui formuoti ir vietai atrinkti. Dalis derlingų Papilės krašto žemių ir vaizdingų vietovių gali tapti naujo poligono dalimi: dirbamos žemės netektų apie 70 ūkininkų, beveik du tūkstančius hektarų žemės prarastų Papilės žemės ūkio bendrovė, iš savo sodybų turėtų išsikraustyti nemažai šeimų.

Nuostoliai ir nerimas

Papilės krašte gimęs ir čia užaugęs Ramūnas Narkus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad 14 metų dirbo miškų ūkyje. Uždirbtus pinigus jis nutarė investuoti į žemę – įkūrė ūkį. Sako, jog rado savo pašaukimą – nuosavose valdose bando elgtis kaip menininkas, dirbdamas laukuose kartais jaučia fizinį nuovargį, bet dvasiškai niekada nepavargsta. Jam ūkininkavimas yra gyvenimo būdas, o ne pelno siekimas.

Ūkininkas R. Narkus nerimauja: jeigu karinis poligonas bus įkurtas derlingose jo žemėse, patirtų didelį dvasinį sukrėtimą ir nepaprastai daug ekonominių nuostolių, kurių tiksliai suskaičiuoti beveik neįmanoma.

Į poligono teritoriją įeitų apie 120 ha jo nuosavos žemės ir 17 ha miško, iš jo atimtų ir 50 ha nuomojamų plotų. R. Narkus netektų kasmet už žemę gaunamų 150–170 tūkst. Eur išmokų, kurios skiriamos ir naudojamos ūkiui modernizuoti, valdų plėtrai. Be to, šie pinigai cirkuliuoja bendroje šalies ekonomikoje – perkama atsarginių detalių, augalų apsaugos priemonių, degalų, mokami mokesčiai.

Ūkis išlaiko ne tik ūkininką ir jo šeimą – atlyginimus gauna ir ūkio darbininkai. R. Narkaus teigimu, gana sudėtinga tiksliai įvertinti dirbamos žemės kainą, nes tam įtakos turi daug veiksnių: melioracijos sistemų būklė, keliai, kai kuriuose sklypuose buvo atlikti žemės agrocheminiai tyrimai, tręšta organinėmis trąšomis, atkuriamas dirvožemio humusas, buvo remontuojami melioracijos įrenginiai. Visa tai – ilgalaikė investicija į žemės gerinimą, mat ūkininkas stengiasi nenualinti dirvožemio. Ir viskas, ką ūkininkas R. Narkus kūrė daugelį metų, atsidurtų po tankų vikšrais.

Lopaičių šeimos šaknys

Diana ir Marijus Lopaičiai sakė, kad jų protėviai gyveno Akmenės rajone. Diana iki septynerių metų augo pas senelius Pleikių kaime netoli Kruopių. Senelis buvo veterinarijos gydytojas, mokslus baigęs Jelgavos universitete. M. Lopaitis – gydytojas psichiatras, gimęs ir užaugęs Kaune, tik vasaras leisdavo Akmenės rajone, Pelėdiškių vienkiemyje, kuriame gyveno kelios giminės kartos – jo proseneliai, čia gimė jo močiutė ir mama.

Lopaičių šeima 2004 m. išvyko gyventi į Rygą. Gydytojas Marijus dirbo tarptautinėje kompanijoje, kuri atliko naujai sukurtų vaistų klinikinius tyrimus. Vėliau pradėjo dirbti vienos didžiausių vaistų gamybos kompanijų pasaulyje „Novartis“ Baltijos šalių biure medicinos direktoriumi, po to kurį laiką dirbo šios kompanijos medicininės veiklos vadovu Centrinei bei Rytų Europai ir Rusijai.

Lopaičiams nuolat kirbėjo mintis sugrįžti į Lietuvą, jie ilgai kūrė planus, kada galės parvykti į gimtąjį kraštą. Kai Marijus paveldėjo protėvių buvusią sodybą Pelėdiškėse, šeima atvažiuodavo savaitgaliais tvarkyti sodybos, nes nutarė atkurti protėvių dvarelį.

Lopaičių šeima prieš penkerius metus sugrįžo į gimtinę. Dabar M. Lopaitis dirba gydytoju psichiatru Akmenės pirminės sveikatos priežiūros centre bei Kardiologijos klinikoje Šiauliuose. Pasinaudoję Akmenės rajono savivaldybės gydytojų pritraukimo programos parama, paveldėtoje žemėje Papilės seniūnijos Meškių kaime vaizdingoje ir ramioje vietoje Lopaičiai pradėjo statytis namą, pasodino vynuogyną, turi planų, kaip toliau plėtoti ūkį ir verslą. Sodybos puošmena – galiūnas ąžuolas, kurį prieš tris šimtus metų pasodino M. Lopaičio protėviai.

Abu Lopaičiai aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą, yra aktyvūs bendruomenės nariai. Jie kaime pastebi daug gerų pokyčių – atgimsta apleistos sodybos, kuriose kuriasi sugrįžusios jaunos šeimos.

Bet geriems pokyčiams dabar iškilo grėsmė – pradėtus darbus ir svajones gali sugriauti karinis poligonas. Kai prie pat Lopaičių sodybos riaumos tankai, kaip sakė Diana, nuo haubicų ir tankų šūvių drebės pastatų sienos ir langai, kils dūmų kamuoliai, bus sugriauta gamtos ir žmogaus harmonija. Lopaičių sodybą poligonas apsuptų iš dviejų pusių. Jie sako, kad nori gyventi tarp Ventos ir Virvytės upių, gyventi ramų gyvenimą, dirbti, vaikus ir vaikaičius auginti gamtos prieglobstyje.

Prigimtinė teisė gyventi protėvių žemėje ne tik iš Lopaičių šeimos būtų atimta. Nukentėtų ir šimtai Papilės seniūnijos bei kitų rajonų gyventojų. Poligonui sklypas numatytas Akmenės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų teritorijose. Naujam poligonui steigti pasirinkta teritorija – 37 900 ha, o poligono plotas – nuo 12 tūkst. iki 22,5 tūkst. ha.

Trūksta informacijos

Būsima karinio poligono teritorija.

Papilės seniūnijos gyventojai dabar patiria didelę įtampą, yra palikti nežinioje. Pakalbinti žmonės pasipiktinę, kad su jais apie būsimą poligoną iš viso nekalbama, viskas sprendžiama ekspertų kabinetuose Vilniuje.

Papiliškių teigimu, demokratinėje, laisvoje šalyje viskas turėtų būti kitaip. Pirmiausia gyventojams reikėjo pristatyti naujo poligono galimybių studiją, pateikti išsamią analizę, kas konkrečiai bus daroma, kokia bus apsauginė zona, kiek bus mokama už derlingą dirbamą žemę ir miškus.

Karinis poligonas – ne vaikų žaidimų aikštelė, ūkininkai neteks ūkių, taps bedarbiai, nukentės gamta. Žodžiu, įvyks daug skaudžių permainų, bus sugriauti kelis dešimtmečius kurti ūkiai ir sodybos. Be to, triukšmą ir taršą skleidžiantis poligonas paveiks ir aplinkinių kaimų gyventojus, nuvertės nekilnojamasis turtas, pablogės žmonių sveikata. Apie planuojamą poligoną žmonės nori konkrečios ir aiškios informacijos.

Be to, niekas nežino, kaip triukšmas ir išmetamųjų dujų tarša paveiks gyventojų sveikatą. Paviršiniai vandenys su teršalais sutekės į upelius ir upes, kurios teka ne tik numatyto poligono teritorijoje. Pavojinga tarša sklis labai toli.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Autorės nuotraukos

2020-11-17

 
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Aktualu „ekologams“: keitėsi kai kurių sertifikavimo įkainių formuluotės

Žemės ūkio ministro kovo 26 dienos įsakymu buvo atlikti daliniai ekologinės gamybos sertifikavimo (oficialios kontrolės) įkainių keitimai. Patikslintos tik atskirų įkainių formuluotės, o įkainių dydžiai nesikeitė.
2024/03/29

Aplinkosaugininkai ragina pamiršti pataisus ir skinti kuo daugiau invazinių sausakrūmių

Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, daugelis ieško originalių būdų papuošti namus ir šventinį stalą. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias ...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...