Pasižvalgymai į žemės gelmių klodus

Dolomitai, kaip ir žagarvyšnės, yra neatsiejama Žagarės dalis. Turistai noriai lanko šį gamtos paveldo objektą. Vietos regioninio parko direkcijos rūpesčiu dabar čia atnaujinti laiptai, sutvarkyta aplinka, kad smalsių keliauninkų, užsimojusių susipažinti su mūsų žemės klodais,  kelias taptų saugesnis ir patogesnis. Juo labiau kad pamatyti tikrai yra ką.

Įgyvendino projektą

dolomitai, zagare

zagare, dolomitai

Prie geologinio gamtos paminklo – Žagarės atodangos – turistai dabar gali nusileisti naujais tvirtais laiptais ir daugiau kaip 3 m aukščio bei maždaug 200 metrų ilgio dolomitų sienelę apžiūrėti iš arčiau.

Pirmieji laiptai, vedantys į šį gamtos paveldo objektą, prieš dešimtmetį buvo įrengti iš medžio ir per tą laiką supuvo, lankytojams tapo nesaugūs, tad juos atnaujinti buvo būtina.  Lėšų pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ tam skyrė ir rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Darbus atliko UAB „Akvitas“. Dabar čia įrengti daugiau kaip 14 m ilgio laiptai su betoninėmis pakopomis, užpildytomis dolomito atsijomis, tvirtais turėklais.

Pasak Žagarės regioninio parko direkcijos vyr. specialistės Modestos Bielskienės, maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. O prieš 13 tūkst. metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas – smėlį ir žvyrą, kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, paviršiuje dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys.

Degdavo kalkes

Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3–6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere – Žagarės atodangoje.

„Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, yra pasakoję, kad iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavę malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavusios per 4–5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai – į Rusiją. Kalkių degimo krosnys (tepliai) buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę iki dabar. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 m.“, – pasakojo M. Bielskienė.

Naudojo statybose

Informaciniame stende parašyta, kad Žagarės dolomito amžius gali siekti ir apie 360 mln. metų, o klodų storis – apie 12 metrų.

Lankytojams ši vieta pritaikyta 2012 m., įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“, tuomet baigti Žagarės atodangos sutvarkymo ir pritaikymo lankyti darbai, kurių metu sutvarkyta atodangos teritorija, įrengti laiptai, stoginė, informacinis stendas. Beje, dolomitų sluoksnius lankytojai Žagarėje gali pamatyti ne tik minėtoje Žagarės atodangoje, bet ir Švėtės upės pakrantėse. Žagarės regioninio parko vyr. specialistės teigimu, šaltą žiemą užšalus Švėtės upei, galima pasivaikščioti ir pasigrožėti dolomito sluoksniais. Gana įdomūs ir dolomito uolose Žagarėje iškirsti šuliniai. Jų Senosios Žagarės sodybose iki šiol galima rasti ne vieną. Dolomitas buvo naudojamas ne tik keliams tiesti, bet ir pastatams statyti. Turbūt žymiausias pastatas Žagarėje, suręstas iš dolomito, yra Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

 

Autorės ir Žagarės regioninio parko direkcijos nuotraukos 

2022.06.04

ŪP korespondentė – Birutė ČIŽIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: Žagarė; parkas; dolomitai;