PASVARSTYKIME: IR UŽ, IR PRIEŠ

Karas sušvelnins žaliojo kurso reikalavimus?

Ir žemdirbiai, ir net mokslininkai piktinasi, jog dėl žaliojo kurso strategijos Europos ūkininkai patirs milijardinius nuostolius. Lietuvos žemės ūkio ministras tikina, kad neigiamos pasekmės nebus tokios baisios. O ūkininkai dar reiškia ir nepasitenkinimą, esą Lietuva prisiėmė daugiau įsipareigojimų nei būtina. Bet gali atsitikti ir taip, kad Ukrainoje prasidėjęs karas į žaliojo kurso politiką įneš esminių korektūrų. Todėl šįkart pašnekovų klausėme: „Gal karo akivaizdoje jau laikas būtų sukeisti žaliojo kurso ir apsirūpinimo maistu prioritetus?“

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė KARALEVIČIENĖ: „Žemės ūkio ministerijos kolegija šaukia posėdį apie ūkininkų gyvenimą ateityje. Neaišku, kas po tais žodžiais paslėpta, bet šiandien tikslas jau kitas. Dabar jau giliai įsitikinome, ką reiškia šalis, kurios žemės labai geros, palyginti su mūsų Lietuva. Šiandien Ukraina liko be maisto produktų. Kiek čia tepraėjo – 10 dienų, o jau maisto nėra. Jeigu Lietuvai taip atsitiktų, mes po 5 dienų neturėtume ką valgyti.

Vietoje to, kad ėjome į žaliąjį kursą, galvojome, kaip atkurti pievas, kaip pristatyti veidrodžių – saulės kolektorių, kaip žemę neproduktyviai panaudoti, turėtume viską daryti priešingai, kad kuo greičiau, kuo daugiau ir efektyviau, su mažesniais kaštais galėtume racionaliai išnaudoti visą žemę, visą savo ūkį, jog daugiau gamintume maisto produktų, kurių šiandien, jau įsitikinome, labai trūksta. Mes turime viską kardinaliai peržiūrėti ir neturi dominuoti kažkokios nendrinukės. Pirmenybę būtina teikti natūraliam, produktyviam žemės ūkiui.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas HOFMANAS:„Manyčiau, kad nereikėtų sukeisti tų prioritetų, geriau derinti juos tarpusavyje. Žaliojo kurso tikslai – viskas gerai, galbūt reikia jų siekti ir eiti prie tvaresnės aplinkai gamybos, bet tikrai ne tokiomis priemonėmis, kuriomis buvo einama. Dar ir dabar jos yra primetamos, nors išsakėme daug pastabų. Nelabai į jas atsižvelgiama, nors turėtų būti suderinta ir faktiškai svarbesnis turėtų būti prioritetas pirmiau apsirūpinti maistu. Juk tai yra pirmasis žmogaus fiziologinis poreikis. Ir tik paskui turėtų eiti žaliojo kurso tikslai.

Išvada tokia – gamyba turi būti tvari ir kuo draugiškesnė aplinkai. Žemdirbiai niekada nekvestionavo paties žaliojo kurso poreikio, jo tikslų. Mes visada kalbėjome, kad tik pasirinktos priemonės yra netinkamos.

Galima tas priemones ir toliau aptarinėti, juk buvo pasakyta, jog mes esame pakankamai žali net pasaulio mastu. Sunaudojame mažai pesticidų, išmetame nedaug CO2 ir tikrai galime pasidžiaugti, kad turime tokį žalią kraštą ir tikrai žalią žemės ūkį.“

LŪS pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS: „Akivaizdu, kad neturi kilti klausimų dėl prioritetų. Kai Ukrainoje, aplink ją ir visoje Europoje bei pasaulyje vyksta neeilinis konfliktas, šalys kaupia būtiniausias prekes, o maistas yra strateginė prekė. Todėl ūkininkai turėtų atlikti savo šventą pareigą – padaryti savo darbą maksimaliai gerai.

Aišku, mums reikia pagalbos – abejonių kelia apsirūpinimas dyzelinu. Yra ūkininkų, kurie šiuo metu negali nusipirkti dyzelino didmeninėmis kainomis. Jie iš anksto nepasirūpino atsargomis, todėl dabar tai kelia žemdirbių nerimą. Jau netrukus jo reikės dideliais kiekiais, nes prasidės sėjos darbai.

Antras dalykas, dėl ko labai nerimaujame, – didelė dalis ūkininkų, kai trąšų kainos pasiekė aukštumas, bandė laukti, tikėdamiesi, kad pavasarį, atpigus gamtinėms dujoms, bus pigiau pagamintų azotinių trąšų. Todėl ūkininkų apsirūpinimas šiomis trąšomis yra katastrofiškai prastas. O dabar situacija yra dar sudėtingesnė, nes Jonavos azotinių trąšų gamykla dirba puse pajėgumų. Galbūt ten trūksta aprūpinimo gamtinėmis dujomis. Manau, turėtų būti pasistengta, kad gamykla veiktų pilnu pajėgumu, tik taip būtų galima dalinai kompensuoti azotinių trąšų trūkumą.

Kryptys atsivežti tokių trąšų iš Baltarusijos ar Rusijos, aišku, jau užsidarė, o galimybės pirkti Vakarų šalyse – ribotos.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras PUSKUNIGIS: „Svarbiausia, kad turėtume ką valgyti. Toks vaizdas, jog dabar žaliasis kursas eina į antrą planą. Matome, ką daro baisi, griaunanti rusų mašina. O Ukraina juk buvo labai didelė maisto produktų tiekėja Europai. Dabar visi tie procesai sutriks dėl rinkų ribojimų Rusijai ir Baltarusijai bei šių šalių izoliacijos. Dar neaiški ir karo baigtis, kiek ukrainiečiai atsilaikys. Ukraina – didelė šalis, todėl kai kuriuose pietiniuose rajonuose jau turėtų vykti pavasariniai darbai, o šiuo metu visi susitelkę gynybai.

Kad nepritrūktume maisto, mūsų valdžios vyrai turėtų labai rimtai skaičiuoti. Kai kurios ribojimo priemonės šiandien turėtų būti švelninamos.

Neseniai pranešta, kad net visos Europos ūkininkus ir žemės ūkio kooperatyvus vienijanti organizacija „Copa–Cogeca“ pareiškimu kreipėsi į eurokomisarą, kad būtų peržiūrėta visa žaliojo kurso politika. Ten aiškiai matoma, kad bus žemės ūkio produktų stygius ir problemų su maistu. Tad ne vien tik „Ūkininko patarėjas“ kelia šią problemą, bet ir Europoje apie tai kalbama.

Todėl Lietuvoje reikėtų neatidėliotinai greitai, kadangi ir pavasario darbymetis ne už kalnų, pranešti žemdirbiams apie būsimus pakeitimus, suvaržymų atšaukimus. Jiems turi būti viskas aišku. Greičiausiai nebebus tokių draudimų, kad būtų palikta prie griovio kažkiek nesuartų metrų, dabar jau teks arti iki griovio. Kad tik būtų ką valgyti...

Manau, kad šis karas jau daug ką pakeitė. Kartu turės būti keičiama ir žemės ūkio politika. Jausmas toks, kad maisto gali pritrūkti. Todėl norėtųsi, kad šiais baisiais laikais vis dėlto atsirastų daugiau vienybės ir supratimo. Šiandien belieka džiaugtis mūsų susitelkimu ir užuojauta ukrainiečiams. Tikiuosi, kad šis karas į žaliąjį kursą įneš tikrai labai daug pataisų.“