Pažadai žemdirbiams, intrigos ir politinės rokiruotės

Valdantieji vis dar bando rasti sprendimą, kaip, išsaugant žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, pelnyti žemdirbių pasitikėjimą, nes daugelis jų organizacijų primygtinai ragina ministrą trauktis iš pareigų. Ketvirtadienį sutarimo kelių antrą kartą ieškojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sudaryta darbo grupė bei atskirai dalykiniame susitikime pozicijas derino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir žemdirbių organizacijų atstovai. O kol žemdirbių atstovai derasi su valdininkais, Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė patarėju žemės ūkio klausimais kviečiasi žemdirbių aktyvistą – Igną Jankauską.

Terminą mėšlui įterpti pratęs

TS-LKD sudarytai darbo grupei vadovaujančio buvusio žemės ūkio ministro, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, ketvirtadienį

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė

įvykęs žemdirbių bei valdininkų susitikimas buvo gana dalykiškas ir rezultatyvus. Mat šį kartą aptarti žemdirbiams svarbius reikalus atvyko ne žemės ūkio ministras K. Navickas, bet aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Atėjome nusiteikę geranoriškai ir nenorime jokios konfrontacijos. Juolab, kad su aplinkos ministru S. Gentvilu dar įmanoma susikalbėti ir jis mus girdi“, – po

susitikimo „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė.

Pasak jos, vienas iš esminių klausimų, kurie yra aktualūs jau šiandien – mėšlui ir srutoms įterpti skirtas terminas, kuris pasibaigė lapkričio 14 d. Dabar galiojantis bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtintas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas draudžia mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

„Beveik kiekvienais metais šis terminas būdavo pratęsiamas iki gruodžio vidurio, nes pastaraisiais metais orai tam būdavo palankūs. Tikėjomės, kad ir šiemet taip bus, dėl to dar lapkričio pradžioje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į žemės ūkio ir aplinkos ministrus, prašydama pratęsti terminą mėšlui ir srutoms įterpti. Tačiau kol kas tokio pratęsimo nėra. Tad sutarėme, kad aplinkos ministras neprieštaraus, kai hidrometeorologinės sąlygos palankios, rudeninį mėšlo įterpimo terminą pratęsti iki gruodžio 12 d.“, – apžvelgdama susitikimo rezultatus tikino LNŽNA vadovė, neslėpdama, kad tam pritarė beveik visi dalyvavę susitikime.

„Žaliasis“ – neliečiamas

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazys Starkevičius

Starkevičiaus teigimu, susitikime, kuriame dalyvavo ne tik nepasitikėjimą žemės ūkio ministru pareiškusios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), bet ir K. Navicką palaikančių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai, su aplinkos ministru S. Gentvilu taip pat buvo sutarta, jog

nebus kėsinamasi į žemdirbiams skirto žymėtojo dyzelino, dar kitaip vadinamo „žaliojo“, akcizus. Sutarta, kad jie nebus didinami. Kito žemdirbių naudojamo dyzelino – „raudonojo“ – akcizų didinimui bus sutartas pereinamasis laikotarpis, kad būtų laiko surasti alternatyvas. Šie degalai dažniausiai naudojami grūdų džiovyklose bei, kai kur, ir šildant būstus.

„Ne tik bus siūlomi alternatyvūs sprendimai, bet ir ieškoma finansinės paramos juos įgyvendinti, nes tokios galimybės dažnai yra, tik reikia jomis pasinaudoti“, – ŪP tvirtino K. Starkevičius, pastebėdamas, jog žemdirbiai galėtų aktyviau dalyvauti ne tik ŽŪM, bet ir Aplinkos ministerijos (AM) vykdomuose projektuose. Kaip tik artimiausiu metu bus šaukimas dalyvauti neariminių technologijų programoje, kur šiems reikalams skirta 8 mln. Eur. Už juos bus galima įsigyti reikiamos technikos.

Be to, susitikime sutarta, kad artimiausiu metu Seime bus svarstomos įstatymų pataisos, kurios numatytų galimybę žemdirbiams per tam tikrą laiką įteisinti turimus vandens gręžinius, išvengiant galimų administracinių sankcijų.

Bendrą kalbą rado

Po susitikimo LNŽNA vadovė Danutė Karalevičienė ŪP teigė turinti vilties, jog AM atstovai žemdirbius suprato ir visi AM srities įvairių teisės aktų reikalavimai bus sudėlioti taip, kad viskas būtų tarpusavyje susiję ir aprobuota mokslininkų – žemės ūkio specialistų. „Dabar dažnai pasitaiko atvejų, kai iš pateikiamų reikalavimų būna aišku, kad juos kurpė žmogus, kuris apie žemės ūkį visai nieko nenusimano. Tikimės, kad daugiau taip nebebus. Jei tik vyks normalus dialogas, su AM tikrai

LŪS vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas

rasim bendrą kalbą“, – tikino D. Karalevičienė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas apgailestavo, kad tokio dalykiškumo ir produktyvumo susitikimai nevyksta su žemės ūkio ministru K. Navicku. „Aptartinų klausimų atsiranda nuolat – gyvenimas nestovi vietoje. Todėl reikėtų, kad problemos neįsisenėtų – jas reikia spręsti operatyviai. Dabar politiniame lygmenyje reikalų aptarimai vyksta jau gal kiek ir pavėluotai. Jei būtų vykę anksčiau – gal ir būtų galima surasti įvairius sprendimus, nereikėtų dėl skubių reikalų verstis per galvas. Nuo to būtų buvę geriau ir žemdirbiams, ir ŽŪM, ir pačiam žemės ūkio ministrui“, – įsitikinęs I. Hofmanas.

TS-LKD darbo grupės vadovo K. Starkevičiaus teigimu, bent kol kas daugiau politinės darbo grupės formato susitikimų su žemdirbių atstovais bei žemės ūkio ministru rengti neketinama – paliekama galimybė pačiai ŽŪM inicijuoti aktualiausių problemų aptarimą žemdirbių bei ministerijos specialistų dalykiniuose susitikimuose.

„Kol kas mes, politikai, dar palauksim. Manyčiau, dar tikrai reikėtų surengti bent vieną politinio lygmens susitikimą, kuriame dalyvautų ne tik asocijuotos žemdirbių organizacijos bei joms atstovaujantys LŽŪT ir ŽŪR, bet ir jokioms organizacijoms nepriklausantys ūkininkai. Būtų gerai išgirsti ir jų mintis, nuomones. Bet tai jau ateities klausimas“, – ŪP tikino K. Starkevičius.

Čiupt už vadžių...

Prieš savaitę įvykusiame pirmajame TS-LKD prezidiumo sudarytos darbo grupės susitikime su nepasitikėjimą ministru pareiškusios LŽŪT atstovais buvo sutarta, kad detalesni žingsniai rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą bus aptariami tolesniuose ŽŪM specialistų ir žemdirbių atstovų dalykiniuose susitikimuose. Pirmasis jų vyko praėjusį ketvirtadienį, kuriame dalyvavo ne tik LŽŪT, bet ir ŽŪR atstovai, ŽŪM specialistai, pats žemės ūkio ministras K. Navickas. Jame buvo aptariami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) numatomi reikalavimai po 2022 metų.

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas

„Liepos mėnesį buvo pateiktas pirmasis GAAB pristatymas. Prieš mėnesį taip pat buvo diskutuojama dėl GAAB, dalijamasi mintimis, pastabomis ir pasiūlymais. Tačiau ketvirtadienio darbiniam susitikimui ir vėl buvo pateikta ankstesnė, nepapildyta medžiaga. Trūko statistinių duomenų, būtinų situacijų modeliavimui“, – pastebėjo susitikime dalyvavęs LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.

Anot jo, nebuvo įtraukti ir lapkričio pradžioje įvykusių diskusijų, kuriose dalyvavo ne tik įvairių žemdirbių savivaldos organizacijų, bet ir žemės ūkio mokslo atstovai, pasiūlymai. Tad diskusijos praktiškai prasidėjo nuo pradžių, o kur dingo anksčiau pateikti pasiūlymai, neaišku.

„Avansu kol kas galima konstatuoti, kad į priekį šiek tiek pasistūmėta, bet tiksliau darbinio susitikimo rezultatus bus galima įvertinti tik kitą savaitę, kai darbo grupės nariams pažadėta elektroniniu paštu pateikti apibendrintą šio susitikimo medžiagą“, – ŪP teigė E. Pranauskas.

Jis neslėpė, kad kyla vis daugiau abejonių, ar bus laiku suspėta parengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą ir jį suderinti su socialiniais partneriais, nes iki pateikimo Europos Komisijai termino beliko 29 darbo dienos, o dar nepradėta diskutuoti dėl daugelio strateginio plano elementų – pradedant esminėmis sąvokomis, baigiant Kaimo plėtros ramsčio priemonėmis.

Stiprina pozicijas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas

Nors dar prieš savaitę K. Navickas viešai užsiminė, kad netrukus jo politinę komandą turėtų papildyti du nauji viceministrai, ką patvirtino ir K. Starkevičius, o šiuos

postus galėtų užimti žemdirbių atstovai, tačiau kol kas taip dar nenutiko. Mat tai yra politiniai postai ir vien ministro sprendimų neužtenka – pirmieji deleguoti kandidatai netiko dėl vienų ar kitų priežasčių, todėl dabar ieškoma kitų.

Kol ieškoma, kas galėtų užimti viceministrų postus, vienas aktyviausių žemdirbių atstovų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas jau sulaukė oficialaus premjerės I. Šimonytės kvietimo prisijungti prie jos patarėjų komandos. Darbus jis galės pradėti artimiausiu metu, pabaigus atlikti reikalingas įstatymuose numatytas procedūras.

Jankauskui premjerei teks patarinėti žemės ūkio klausimais, juos „paėmus“ iš dabartinio Ministrės Pirmininkės patarėjo žemės ūkio, susisiekimo, aplinkos apsaugos, energetikos, savivaldos ir regioninės politikos klausimais Daliaus Krinicko.

Sulaukęs siūlymo tapti patarėju, I. Jankauskas neslėpė, jog vargu, ar toks siūlymas kaip nors pakeis LŽŪT poziciją žemės ūkio ministro K. Navicko atžvilgiu. Mat ir pats yra susidūręs su ministro akibrokštu – susitikime su LŽŪT atstovais po I. Jankausko klausimo apie užartas pievas K. Navickui ir išsprūdo didelį atgarsį sukėlusi frazė „... ko jūs čia man šokat į akis?..“

2021-11-20 ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotraukos

  Ignas Hofmanas, Eimantas Pranauskas, Kazys Starkevičius, Ignas Jankauskas, Kęstutis Navickas, ŽŪM, Ingrida Šimonytė