Pirmoji užtvanka jau nugriauta: džiaugtis dėl to ar apgailestauti?

Pernai dėl natūralios gamtos ryžtasi eksperimentui – Lietuvoje be gailesčio išardyta pirmoji upės užtvanka, taip atveriant tris dešimtmečius buvusį uždarytą kelią žuvims plaukti į aukštupį. Tai nutiko Salanto upėje, demontavus Salantų užtvanką. Ar pasiteisino toks drastiškas žingsnis? Mokslininkai jau skelbia pirmuosius rezultatus.

uztvanka, salantu, salantai

Salantų visuomenė labai priešinosi užtvankos griovimui ir, atrodo, su tuo dar iki šiol nesusitaikė.

Vengia pripažinti problemą

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo norėta nustatyti, kaip žmonės vertina užtvankas. Paaiškėjo, kad gana didelė visuomenės dalis vengia pripažinti problemą, kad užtvankos žaloja gamtą. Tik kas antras apklaustasis užtvankų demontavimą, siekiant atkurti natūralią upės tėkmę, laiko priimtinu.

Gyventojai žino, kad užtvankos iš lėto marina upes ir kenkia natūraliai žuvų migracijai, tačiau ne kiekvienas žmogus galėtų nurodyti paprastą išeitį iš tokios situacijos.

Tyrimas atskleidė, kad didelė dalis visuomenės nepripažįsta, kad užtvankos žaloja gamtą. Žmonės taip pripratę prie užtvankų, kad, net ir esant avarinei jų būklei, apie saugumą ir daromą žalą negalvoja.

Nugriauta tik Salantuose

Mokslininkai aiškina, kad stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių. Pastačius užtvanką, upė pamažu ima virsti tvenkiniu, keičiasi augalija ir gyvūnija, o tokios permainos daro didžiulę žalą ekosistemai.

Sunku patikėti, bet užtvankų Lietuvos upėse esama apie pusantro tūkstančio. Pernai pradėti vykdyti vos keletas tokių kliūčių šalinimo projektų. Išgriauta niekam jokios naudos neturėjusi Bražuolės užtvanka, iš Dubysos vagos pašalintos gelžbetoninio tilto liekanos, o šiemet numatyta seno malūno užtvankos liekanas pašalinti iš Anykštos upės. Tačiau tik Salantuose nugriauta užtvanka, kuri buvo tapusi šio miesto veidu ir gyventojų poilsio vieta. Prie šio darbo aktyviausiai prisidėjo Salantų regioninio parko direkcija (SRPD).

Rengiamos dirbtinės nerštavietės

Prabėgus beveik metams po užtvankos demontavimo, specialistai jau pastebi Salanto upės vagoje tam tikrų pokyčių. „Pernai iš tvenkinio išleistas vanduo. To negalima daryti vienu ypu, kad nežūtų  žuvys, todėl viskas vyko pamažu. Nuleidžiant vandenį buvo draudžiama mėgėjiška žūklė, visos tvenkinyje buvusios žuvys buvo išleistos žemyn Salanto upe. Nefiksuota jokių žuvų kritimo ar dusimo atvejų“, – pasakojo SRPD ekologas Antanas Kubilius.

Nuo pavasario buvusio tvenkinio teritorijoje triūsia statybininkų technika, atlikta didžioji dalis upės vagos formavimo darbų. Pradėtos rengti dirbtinės nerštavietės – jos formuojamos iš riedulių, stambaus žvyro frakcijų. Tikimasi, kad, be kelio upėtakiams atvėrimo, tai bus ir estetiškai gražiai atrodanti vieta.

Pagausėjo upinių nėgių

A. Kubilius sakė šį pavasarį tyrinėjęs maždaug pusantro kilometro Salanto vagos ruožą aukščiau buvusios užtvankos. „Upė aukščiau užtvankos buvo užaugusi stovinčio vandens augalais, meldais. Šiemet visa tai labai pasikeitė. Toje vietoje pastebėtos ir pirmosios neršiančios upinės nėgės. Vadinasi, panaikinus barjerą, žuvys gali laisvai keliauti. Aukščiau Salantų užtvankos brisdamas upe suskaičiavau 24 upinių nėgių lizdus ir dar vieną potencialų šlakių lizdą, kuris buvo įrengtas rudenį. Tankumas aukščiau užtvankos buvo gana didelis ir toliau laipsniškai mažėjo. Tai gali būti dėl to, kad nėgės dar nespėjo atplaukti“, – sakė ekologas.

Dažniausia rūšis – upėtakiai 

Klaipėdos universiteto darbuotojo, daktaro Nerijaus Nikos teigimu, Salantas gali tapti potencialia šlakių buveine. „Gal ir gražu pasakyti, kad lašišos grįžta, tačiau lašišų čia niekada nebus, nes tai yra šlakių upė, kaip ir Minija, į kurią Salantas įteka. Aš šioje srityje dirbu 20 metų, esu aplankęs daug Vakarų Lietuvos upių, bet niekada nežinojau, kad Salantas aukščiau Salantų užtvankos, jo aukštupys yra tokia graži ir tokia potenciali upė. Keletą dešimtmečių atliekamų tyrimų metu Salante buvo rasta 20 rūšių žuvų, neįtikima, bet dažniausia rūšis yra upėtakiai, taip pat kitos specifinės rūšys – rainės, gružliai, šlyžiai. Rečiausia rūšis buvo lydeka. „Pernai nugriovus Salantų užtvanką ir išleidus iš jos vandenį, aukščiau dar lieka Tuzų užtvanka, kuri yra gerokai didesnė už buvusią Salantų ir taip pat yra neįveikiama migruojančioms žuvims““, –  sakė N. Nika.

Gyventojai dar nesusitaikė

Salantų visuomenė labai priešinosi užtvankos griovimui. Atrodo, kad su šiuo faktu iki šiol dar nesusitaikė ne tik patys gyventojai, bet ir jų valdžios atstovai. „Dėl nepatyrimo buvo padaryta klaida – užtvanka ardyta prieš didžiuosius potvynius. Dabar žemutinė vaga, buvę įgilinimai, duobės užneštos ne vien smėliu, bet ir dumblu. Aišku, upė išsivalys, bet nežinia, kiek tam prireiks laiko“, – svarstė Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas. SRPD ekologas A. Kubilius pripažino, kad tam tikrų nesklandumų būta. „Per vieną žiemos mėnesį buvo net trys potvyniai, kurie apsunkino reljefo formavimo darbus. Vienas potvynis buvo stichinio lygio. Tačiau prasidėjus pavasariui, viskas labai greitai išsivalė“, – aiškino A. Kubilius.

Dauguma liko nepatenkinti

Tačiau Imbarės seniūnijos, kurios kaimai patenka į teritoriją tiek virš buvusios užtvankos, tiek žemiau jos, seniūnas Antanas Turauskis įsitikinęs, kad dauguma žmonių liko nepatenkinti. „90 proc. žmonių yra nusivylę užtvankos išardymu, o  mokslininkai žada eiti toliau“, – teigė A. Turauskis.

SRPD Salanto upėje yra suskaičiavusi 9 didesnius ar mažesnius slenksčius galinčius turėti įtakos žuvų migracijai, jei upė stipriai nusektų. Vieno iš slenksčių žadama imtis po Salantų užtvankos sutvarkymo darbų.

 

Autoriaus nuotrauka

2022.06.22

Juozas SKRIPKAUSKAS

Susijusios temos – skaitykite: Salantai, užtvankažuvys