Kaunas +11,9 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 29 Kov 2024
Kaunas +11,9 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 29 Kov 2024

Plečia pieno ūkį ir vargo neprojektuoja

2019/06/12

Juodbūdžio kaimo (Veiverių sen., Prienų r.) ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai plečia pieno ūkį. Netrukus turi baigtis 200 vietų modernios fermos su dviem melžimo robotais statybos. Sausra gamtoje ir supirkimo kainose vienodai palietė visus Veiverių krašto ūkininkus. Hektaras pievos duoda vos kelis ritinius šienainio, o pieno supirkimo kaina svyruoja tarp 20–30 euro centų už kilogramą. Butkevičiai, Gustaičiai jau išpardavė karvių bandas, kiti galvoja apie tai, tačiau D. Kairiūkščio žemdirbiška išmintis diktuoja rūpestį tradicijų tęstinumu, mintis apie trijų sūnų ir dukros ateitį gimtinėje.

Dirba šeima

Šiandien Kairiūkščiai prižiūri 140 galvijų (raguočių), melžia 80 karvių, dirba apie 250 ha žemės. Pagrindiniai darbininkai – sava šeima: Jolita, Deimantas, jų pilnametis sūnus Ričardas ir Jolitos brolis Rimantas Kučinskas. Jaunesni, mokyklinio amžiaus ūkininkų vaikai Justas, Simas ir Greta taip pat talkina, bet į oficialią statistiką neįtraukiami.

„Pieno ūkyje žmogus yra pririštas visą parą ir septynias dienas per savaitę, – sako D. Kairiūkštis. – Kai dirbi pats, skaičiuoji gamybos kaštus ir investicijų grąžą, eini į pliusą, nes samdytas nepadarys visko taip, kaip saviškis“.

„Nėra ką veikti su dviem šimtais galvijų, – apie darbo specifiką kalba J. Kairiūkštienė. – Visos mano karvės „rankinės“, pripratusios prie žmogaus, žiemą fermoje užtrunku dvi valandas ryte, dvi valandas vakare ir perpiete valandą“.

Kairiūkščiai neskaičiuoja ūkyje užtrunkamų valandų – kiekvienas šeimos narys turi savo darbo sritį, įpratę viską atlikti kruopščiai ir atsakingai. Ką savas padarys, samdyto nepriprašysi. Be to, karvė labai jautrus gyvūnas, atpažįstantis žmogų, jaučiantis jo emociją. Gyvūno gerovė artimai susijusi su jo tiekiamos produkcijos kiekybe ir kokybe. Ūkio šeimininkė J. Kairiūkštienė tuo įsitikinusi. Ne kartą dalyvavo šalies melžėjų varžytuvėse, pelnė prizines vietas, savo ūkyje rengė seminarus galvijų sveikatingumo, veislininkystės, pieno kokybės klausimais. Juk fermoje prasideda pieno kelias į stalą.

Kas atneša pieną

Kairiūkščių pieno ūkio bandos pagrindą sudaro senojo tipo Lietuvos juodmargės, prieš aštuonerius metus pradėtos laikyti vietinės šėmosios ir neseniai iš kaimynų Gustaičių įsigytos pilkai margos holšteinų ir žalmargių mišrūnės. Važiuojantieji pro šalį būtinai sustoja pasigėrėti gerai prižiūrėtų ir pievų fone patraukliai atrodančių karvių banda. Ūkio šeimininkai ateityje planuoja rengti ekskursijas ir edukacines programas miesto darželinukams ir moksleiviams, karves mačiusiems tik šokolado reklamoje.

D. Kairiūkštis užsimena apie skausmingus pokyčius kaime. Veiverių apylinkės nuo prieškario garsėjo pieno ūkiais. Šis verslas turėjo tęstinumo tradicijas, tačiau pastaruoju metu retas jaunas žmogus ryžtasi tokiai rizikai. Vienas veiveriškis pardavė karvių bandą lenkų ūkininkui, kitas – kaimynams, trečias irgi rengia dokumentus. Trumpoji maisto grandinė, kai ūkyje pagamintas pienas perdirbamas ir produktai parduodami miesto turgavietėse, reikalauja nemenkų investicijų, daug darbo rankų. Tuo besiverčiantis veiveriškis Jurgis Pažėra pasekėjų nesulaukia – reikalavimų ūkininkui daug, o produktų pasiūlos rinka perpildyta. Garsiai reklamuota galimybė pienininkystę keisti mėsinių galvijų auginimu kai kuriems veiveriškiams baigėsi nuostoliais. Kaimynystėje aštuonis metus auginti, ilgo kailio ir įspūdingų ragų hailendai šį pavasarį parduoti už juokingai mažą kainą: už 12 galvijų ūkininkas gavo 1,5 tūkst. Eur. Šitiek ūkininkui kainavo pašarai, darbas, priežiūra, o liko tik nusivylimas.

„Keliolika metų mes kantriai formavome pieninių produktyvių galvijų bandą, negailestingai brokavome silpnesnės sveikatos ar aikštingo charakterio telyčias, – kalba veterinarijos gydytojo kvalifikaciją turintis D. Kairiūkštis, – dabar daugiau dėmesio skiriam galvijų genetikai, karvėms parenkame geriausius bulius iš kasmet atnaujinamo veislininkystės katalogo, laukiame, kol gimusios telyčaitės užaugusios bus tinkamos melžti jas robotu“.

Galvijų gerovė

J. Kairiūkštienė pasakoja gerai pažįstanti kiekvieną ūkio bandos karvę, kaip ir jos savo šeimininkę. Lietuvos juodmargės pasižymi stipria sveikata, geru produktyvumu, per laktaciją atseikėja vidutiniškai 7,5 tūkst. kg pieno, seniausia bandoje – 13 metų juodmargė, atvedusi 11 veršių. Stiprios, pieningos ir šėmosios – vienu kartu duoda 23 litrus pieno. Pasak ūkininkės, karvių produktyvumas priklauso nuo šėrimo, laikymo, priežiūros. Senojo tipo lietuviškų karvių pienas yra labai kaloringas, riebalai siekia daugiau nei 5 proc. Kadangi Lietuvoje žalias pienas superkamas pagal bazinius jo rodiklius, supirkėjai taiko perskaičiavimo koeficientą ir moka didesnę kainą.

„Prieš pasirinkdami robotizuotos fermos projektą, lankėmės pas ūkininkus Lazdijų, Molėtų, Prienų rajonuose, važiavome į Švediją, – pasakoja D. Kairiūkštis. – Pasirinkome daugiau nei šimto metrų ilgio palaido galvijų laikymo tvartą su dviem melžimo robotais per vidurį. Prieš laukimo aikštelę bus įrengti selekciniai vartai, kurie įleis melžtis karves tik nustatytu laiku ir nustatytą kiekį kartų. Pavyzdžiui, molėtiškio fermoje viena karvė į robotą per parą buvo užėjusi 70 kartų“.

Rizika rizikuoti

D. Kairiūkštis užsimena ir apie skausmingą ūkininkų kooperacijos galimybę. Prienų rajone grūdininkus, technikos naudotojus vieniję deriniai seniai išsibarstę. Beveik du šimtus pieno gamintojų prieš dešimtmetį subūręs kooperatyvas „Pienas LT“ vis dar laiko tvarumo egzaminą. Kairiūkščiai prisimena, kaip į jų kiemą užsukę šalies pieno perdirbimo bendrovių atstovai siūlė didesnę žalio pieno supirkimo kainą, jei ūkininkas išstotų iš kooperatyvo. Prieš ketverius metus priėmus vadinamąjį „Pieno įstatymą“, sugradavusį visus pieno gamintojus į dešimtį grupių, ši tvarka skaudžiai atsiliepė parduodantiesiems pieną kas antrą dieną. Nors taip buvo taupomi kooperatyvo logistikos kaštai, įstatymas reikalavo mokėti mažiau.

Neseniai praūžę rinkimai pažėrė daug pažadų žemdirbiams. Nukentėjusiesiems nuo sausros, nuo mažų pieno supirkimo kainų, neteisingo kainos paskirstymo buvo žadami milijonai, tačiau aistroms nurimus aiškėja, jog verslo rizikos fondų teks ieškoti patiems.

„Aš draudžiu savo ūkio techniką, bet galvijams ši sistema netinka, – patirtimi dalijasi D. Kairiūkštis. – Praeityje tėvai buvo apdraudę karves, vienai kritus, gavo kuklią išmoką, kai už įmoką tuomet galėjo nusipirkti penkias karves“.

Ūkininkas pasakoja atidžiai perskaitęs galvijų draudimo sąlygas ir atradęs, jog nuo pagrindinių karvių ligų nedraudžiama. „Kiekviena investicija turi atsipirkti, – suvalkietišką požiūrį išsako D. Kairiūkštis. – Jeigu neskaičiuosi, kiek įdėjai ir kiek gavai, gero nelauk“.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Aktualu „ekologams“: keitėsi kai kurių sertifikavimo įkainių formuluotės

Žemės ūkio ministro kovo 26 dienos įsakymu buvo atlikti daliniai ekologinės gamybos sertifikavimo (oficialios kontrolės) įkainių keitimai. Patikslintos tik atskirų įkainių formuluotės, o įkainių dydžiai nesikeitė.