Columbus +13,0 °C Debesuota
Antradienis, 16 Bal 2024
Columbus +13,0 °C Debesuota
Antradienis, 16 Bal 2024

Pluoštinės kanapės laukia savo eros

2021/10/19


Vis didėję pluoštinių kanapių plotai pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo. Manoma, jog nuosmukį lėmė kelios aplinkybės – laiku nepakoreguotas įstatymas, neleidęs panaudoti visų vertingų šio augalo savybių, ir nuo koronaviruso sukaustyta rinka. Ar nuo lapkričio 1 d., kai įsigalios naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymas, ūkininkai vėl padidins šios kultūros plotus ir verslas atsigaus?

Plotai sumažėjo, nes „valstiečiai“ kanapėmis nesirūpino

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2019 m. mūsų šalies ūkininkai augino rekordinius pluoštinių kanapių plotus – iš viso 9 182 ha. Pastaraisiais metais pluoštinių kanapių plotai ėmė mažėti: praėjusiais metais buvo deklaruoti 5 278 ha, o

Pluoštinės kanapės

šiais metais – 4 780 ha. Didžiausius pluoštinių kanapių plotus augina Šakių, Panevėžio ir Vilniaus r. ūkininkai, o mažiausi auga Telšių r. „Ūkininko patarėjas“ teiravosi, kodėl mūsų šalis, prieš porą metų pagal auginamų kanapių plotus buvusi antra Europoje po Prancūzijos ir galėjusi tapti viena iš šio verslo lyderių, „kirto ant stabdžių“, kodėl pluoštinių kanapių plotai sumenko?

Dauguma ŪP kalbintų pluoštinių kanapių augintojų dėjo į šuns dienas buvusios kadencijos LR Seimo kaimo reikalų komitetą (KRK), kuris delsė ir nesutvarkė pluoštinių kanapių produktų gamybos teisinės bazės. Žemdirbiai, perdirbdami visą augalą, turėjo galimybę iš hektaro uždirbti 4–5 tūkst. Eur.

Koją pakišo ne vien įstatymas

Buvęs KRK pirmininkas Andriejus Stančikas ŪP teigė, kad pluoštinių kanapių plotai mūsų šalyje sumažėjo ne vien dėl užtrukusio Pluoštinių kanapių įstatymo projekto rengimo, bet ir todėl, kad ši kultūra daugeliui augintojų nepasiteisino. Juk pluoštinių kanapių auginimo sąnaudos – nemažos, pluošto perdirbimas – neišvystytas, o pajamos – nedidelės. Produkcijos iš kanapių sėklų gamyba ūkininkams tapo prabangos dalyku. Pasak Seimo nario, praeitoje kadencijoje buvo daug kalbama apie tai, kad ūkininkams būtų naudingiau auginti pluoštines kanapes ir perdirbti visą augalą bei iš to gauti dar didesnę pridėtinę vertę. „Pagrindinė problema ir nuolatinis ginčų objektas buvo tetrahidrokanabinolio (THC – natūralios psichiką veikiančios medžiagos, išskiriamos iš įvairių rūšių kanapių) koncentracijos kiekis. Europos reglamentas draudžia narkotinių medžiagų patekimą į gaminius, naudojamus maistui ir parfumerijai. O kaip pramonėje bus kontroliuojamas THC koncentracijos kiekis, kaip tai bus reglamentuojama? Į šiuos klausimus nebuvo rasta vieningo atsakymo. Pramonės uždavinys – užtikrinti tvarką. Todėl gamyboje negalėjo atsirasti neaiškių zonų. Buvome kaip ir viską sudėlioję: kas kontroliuos, koks tai turėtų būti mechanizmas. Bet, deja, šio klausimo buvusios kadencijos Seime nepavyko išspręsti iki galo“, – apgailestavo Seimo narys.

Palaida bala

Ūkininkas Alis Vėjelis

Rokiškio r. ūkininkas Alis Vėjelis, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs auginti pluoštines kanapes, abejojo, kad po Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo augintojai šiai kultūrai skirs didesnius plotus. Jis pats, kadaise auginęs daugiau nei 30 ha pluoštinių kanapių, savo patirtį perdavė sūnui Sigitui, kuris pastaraisiais metais šių augalų plotus sumažino. „Iki šiol augintojams nebuvo mokamos kompensacinės išmokos. Trūko ir trūksta aiškumo, konkretumo. Vykdoma kontrolė yra perteklinė. Sertifikuotų sėklų kaina – didelė, o iš ūkininkų ją superka po 1 Eur/kg. Būna tokių metų, jog darbai „nueina“ į minusą. Todėl dauguma ūkininkų pluoštinių kanapių plotų neplečia“, – ŪP teigė A. Vėjelis.

Ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis vyras sakė, kad Kėdainių r. veikianti kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“, žadėjusi atvykti į ūkį ir nuimti stiebus, tolimesnius rajonus aplenkė. Todėl, pasak A. Vėjelio, augintojams liko tik viena išeitis – stiebus užarti. „Kol kas šioje srityje – palaida bala. Pluoštinių kanapių nuėmimui reikalinga speciali technika. Ūkininkams buvo žadėta, kad tiems, kurie padarys projektus ir dalyvaus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, bus finansuojamas technikos įsigijimas. Tačiau pažadai ir liko pažadais“, – piktinosi Rokiškio r. ūkininkas.

Begalės minčių

Ukmergės r. ūkininkas Kęstutis Zinkevičius neabejojo, kad po lapkričio 1 d., kai įsigalios naujosios įstatymo pataisos, padidės auginamų kanapių plotai. „Kanapes pradėjau auginti prieš 8 metus. Tai buvo nauja, įdomi veikla, kuriai skyriau visą energiją. Šiandien iš šios veiklos gyvename, plečiame asortimentą“, – pasakojo jaunas ekologinio ūkio šeimininkas, gaminantis kanapių sėklų aliejų, proteiną, miltus,

Ūkininkas Kęstutis Zinkevičius

kosmetiką ir kt. įvairius produktus. K. Zinkevičius kadaise pluoštinėms kanapėms buvo skyręs 20 ha. Dabar plotus jis yra sumažinęs iki minimumo. Ūkininkui labiau apsimoka žaliavą supirkti iš kitų ekologinių ūkių ir daugiau laiko skirti perdirbimui, produktų gamybai.

„Džiugu, kad galėsime perdirbti visą augalą. Tai buvo kvailas paradoksas, kad pluoštines kanapes buvo galima sėti, o perdirbti galėjome tik tam tikras dalis. Pagaliau gamyboje galėsime naudoti visą augalą, produkcijos asortimentas bus platesnis. Turiu begales minčių“, – planais dalijosi pašnekovas.

Pasak K. Zinkevičiaus, pluoštinių kanapių įstatymo pataisos yra labai svarbios ne tik žemės ūkiui, bet ir ekonomikai bei medicinai. Jis mano, kad, jei politikai nebūtų taip ilgai marinę šio įstatymo, ūkininkai nebūtų taip drastiškai sumažinę auginamų kanapių plotų. Juk jie nusivylė politikų pažadais. „Ko reikėtų, kad verslas būtų sėkmingesnis? Įstatymą turime, todėl yra labai svarbu, kad atitinkamos institucijos netrukdytų ūkininkams dirbti. O visa kita padarys ūkininkai. Juk jie – sumanūs ir tikrai ras būdų, kaip sukurti įdomesnių, sveikesnių kanapių produktų. Tikiu, kad produkcija bus paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Amerikietiški kalneliai

Pasak Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktoriaus Rimanto Čiūto, pluoštinių kanapių verslas neišvengiamai turėjo pravažiuoti amerikietiškais kalneliais. „Gaila, kad praradome daug laiko, kad pluoštinių kanapių plotai sumažėjo perpus, kad praradome dideles investicijas. Juk pasaulinės korporacijos buvo nusitaikiusios į Lietuvą kaip į gamybos atramos tašką. Mūsų klimatas tinka pluoštinių kanapių auginimui ir tai būtų buvusi labai didelė parama mūsų kaimui. Šiuo metu rinka jau yra pasikeitusi. Dalis verslininkų savo verslą, susijusį su pluoštinių kanapių biomase ir kanabinoidų išgavimu, nukreipė į kitas šalis“, – ŪP teigė R. Čiūtas. Tačiau jis nepraranda vilties, kad ūkininkai vėl sėkmingai startuos šioje srityje ir mūsų šalyje atsiras palankios sąlygos verslui augti.

Šiuo metu Lietuvoje veikia moderni kanapių stiebelių apdorojimo gamykla, dvi ekologiškų sėklų perdirbimo įmonės. Kanapių sėklas perdirbančiose įmonėse darbo netrūksta, nes perdirbama ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje užauginta žaliava. Šiais metais pluoštinių kanapių stiebus iš Lietuvos ūkininkų pradėjo supirkinėti UAB „Natūralus pluoštas“. Bendrovės eksporto pardavimų vadybininkas Donatas Gedminas tikino, kad, jei pasiūlymai būna geri, pluoštinių kanapių stiebai paimami tiesiai iš ūkių, jie net nuimami su bendrovės technika.

Bendrystėje ras sprendimus

Tam, kad kanapių augintojai galėtų pasisemti patirties ir susitartų dėl verslo sandorių, KAPVIA ateinančiais metais žada organizuoti tarptautinį renginį „Kanapių verslo bendrystės erdvė“. Šiame renginyje galės dalyvauti visi, besidomintys pluoštinių kanapių verslu. Pasak R. Čiūto, šiuo metu vyksta dideli pokyčiai, keičiasi požiūris į pluoštines kanapes ir į jų verslą. „Artimiausiu metu gerą impulsą šioje srityje turėtų padaryti Prancūzija, ES turinti politinio svorio. Prancūzija nori THC kiekį pluoštinėje kanapėje padidinti nuo 0,2 proc. iki 1 proc. Jei iš produktyvių, naujų pluoštinių kanapių veislių bus išgautas ne narkotizuojantis, o farmacijai reikalingas kanabinoidas, tai būtų lūžis“, – sakė R. Čiūtas. Jis pridūrė, kad mūsų šalies vartotojai stokoja žinių apie pluoštines kanapes, todėl būtina juos šviesti.

2021-10-19 ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Autorės nuotraukos

Pluoštinės kanapės, THC koncentracija, Rimantas Čiūtas, KAPVIA, Alis Vėjelis, Andriejus Stančikas, Kęstutis Zinkevičius
Dalintis
2024/04/16

Proveržis Lietuvos medžiotojų bendruomenėje

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) balandžio 12-ąją poilsio ir pramogų komplekse „Medžiotojų sostinė“ (Kėdainių r.) surengė rajoninių draugijų, skyrių pirmininkų ir jų delegatų antrąją sueigą – apvaliojo stalo diskusiją...
2024/04/16

Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemo...
2024/04/16

Pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje

Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos pasirengimą stiprinti savo ir regiono sau...
2024/04/16

G. Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro lyderystės (papildyta Prezidentūros informacija)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko lyderystės. Pasak prezidento, jei būtų perrinktas antrai kadencijai, keltų ministro tinkamumo klausimą.
2024/04/16

Kas daroma, kad šunys nebūtų rišami prie būdos

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) nuo 2020 m. kalba apie tai, kad šunys neturėtų būti laikomi pririšti prie būdos bei siekia, kad tai būtų uždrausta įstatymu.
2024/04/16

Registracija balsuoti paštu Afrikoje ir kai kuriose Azijos bei Europos valstybėse artėja prie pabaigos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ragindama užsienyje planuojančius balsuoti rinkėjus registruotis, primena, kad dalyje valstybių esančios Lietuvos diplomatinės atstovybės užbaigs registracijų priėmimą jau šį savaitgalį.
2024/04/16

Žemės ūkio bendrovė tapo pavyzdžiu

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“ balandžio 4 dieną buvo pasirašyta darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis su darbuotojų profesine sąju...
2024/04/16

Priimame rekordiškai daug teisės aktų – kaip išvengti teisėkūros infliacijos?

Daugiau nei 23 tūkst. – tiek priimama naujų ar pakeistų teisės aktų per metus. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei prieš 20 metų, kai Lietuvai į savo teisės sistemą reikėjo perkelti visą Europos Sąjungos teisę ir jos tai...
2024/04/16

Tauragės „Maisto banko“ koordinatorė: čia maitiname kūnus ir širdis

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Tauragėje veikia jau pusantrų metų. Net iki trijų darbuotojų išaugęs skyrius kartu su vietinių savanorių pagalba nuveikia didelius ir svarbius darbus – maistu remia beveik 3 tūkst...