Politikai žodį tarė. Ministerijos tebetyli. Žemdirbiai vis dar laukia sprendimo dėl mėšlo ir srutų tvarkymo naujojo aprašo

Didelę žemdirbių nepasitenkinimo bangą sukėlusį naują mėšlo ir srutų tvarkymo aprašą vis dar gaubia nežinia – vis dar neaišku, ar šis teisės aktas bus keičiamas ar atšauktas. Nors Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir rekomendavo prieštaringai vertinamą įsakymą taisyti, bet jį palaiminusios Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio (ŽŪM) ministerijos trypčioja vietoje vis žadėdamos mėšlo tvarkymo klausimus aptarti ir priimti sprendimą.

Tarsis šią savaitę

„Artimiausiu metu planuojame susitikti su ŽŪM ir apsvarstyti tolesnius veiksmus dėl KRK rekomendacijų. Taip pat numatomi susitikimai su žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančiomis organizacijomis, aplinkosauginėmis ir mokslo organizacijomis. Įvertinę argumentus ir konkrečius pasiūlymus, kurie atitiktų tiek aplinkosaugos, tiek ūkininkų interesus, galėsime svarstyti įsakymo koregavimą“, – apie tai, kaip bus reaguota į KRK rekomendacijas keisti įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

ŽŪM priminė, jog viename iš ankstesnių posėdžių R. Radavičienė yra pasakiusi, kad jie neketina atšaukti įsakymo, bet galimos diskusijos dėl techninių dalykų. „Rengiant taisykles projektas buvo derinamas su visuomene ir žemdirbių savivaldos organizacijomis. Dar 2019 metais projektas buvo aptariamas AM organizuotame pasitarime, kuriame dalyvavo ir žemdirbių, aplinkos apsaugos, ir mokslo atstovai. Be to, projektas visuomenei susipažinti buvo pateiktas per Seimo teisės aktų informacinę sistemą“, – rašoma ŽŪM „Ūkininko patarėjui“ atsiųstame komentare.

Daug aistrų sukėlusį mėšlo ir srutų tvarkymo aprašą abiejų ministerijų atstovai žada aptarti kitą savaitę, susitikę su socialiniais partneriais. Anot viceministrės R. Radavičienės, įsakymo projekto parengimas buvo inicijuotas įgyvendinant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių planą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) direktyvą, numatančią mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, visuomenės bei jai atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, siekiant didesnės vandenų apsaugos.

Jau brandina vaisius

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad su žemdirbiais minėto įsakymo projektas buvo derintas, taip daroma kiekvienais metais, jam buvo pritarta. „Tačiau suderinus jie įrašė naujas nuostatas, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu – nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos, įkėlė į informacines sistemas. Ar tai derinimas? Čia nėra derinimas. Paskutinės nuostatos, kurioms mes prieštaraujame, nebuvo derintos“, – pabrėžė J. Sviderskis.

Anot jo, aplinkos ir žemės ūkio ministrų pasirašyto įsakymo pasekmės jau pradeda duoti vaisius – tokie sprendimai reiškia kardo pakėlimą prieš gyvulininkystę, kuri Lietuvoje ir taip baigia išnykti. „Mane pasiekė žinia, kad pienines karves laikantys ūkininkai, kasdien primelžiantys po 9 tonas pieno, likviduoja savo ūkį. Žmonės gyveno šalia gyvenvietės, kuri bėgant metams išsiplėtė. Pasipylė priekaištai dėl kvapo. Tada ūkininkai mėšlą išveždavo į laukus ir kraudavo į rietuves. Kur jiems dabar dėti mėšlą, kai vieni rėkia, kad smirda, o kiti sako, kad į laukus išvežti negalima. Ūkininkai mėšlą parduoda lenkams, ūkis naikinamas, 11 žmonių netenka darbo“, – pasakojo J. Sviderskis.

Naujuoju mėšlo ir srutų tvarkymo aprašu piktinasi ir LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas. Jis neseniai lankėsi Švedijoje, ten matė laukuose sukrautas mėšlo krūvas ir ten viskas gerai. „Mes tik vaidiname, kad neteršiame gamtos darydami iliuzinius dalykus. Esame kažkokie nesusipratėliai. Didelis mėšlo kiekis turi būti tinkamai tvarkomas, bet tokie patys reikalavimai neturi būti taikomi laikantiesiems keletą karvių, nes tai jau pertekliniai reikalavimai. Pažiūrėkime, kaip yra Austrijoje, kitose ES šalyse, ten tvarka visai kita“, – sakė A. Bardauskas.

Anot jo, atėjusiems naujiems politikams gal ir atrodo, kad jie padarys kažką ypatingo, nušluostys nosį Europai, bet realiai Lietuva kaip sėdėjo paskutinėje vietoje su gaunamomis pajamomis iš hektaro, taip ir sėdi. „Ateina vos ne kažkokie juokdariai ir bando mums parodyti, kaip reikia ūkininkauti, patys karvės nematę. Tegul pavažinėja po pasaulį ir pasižiūri, nekvailinę mūsų“, – pasipiktinimo neslėpė A. Bardauskas.

Atpratę nuo kvapų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Energetikos ir biotechnologijų instituto direktorius prof. dr. Rolandas Bleizgys pastebėjo, kad visada atsiranda priešprieša, kai kažkas bandoma apriboti, tačiau naujajame mėšlo ir srutų tvarkymo apraše galima įžvelgti ir gerų dalykų. Kuo mažiau išgaruos amoniako, tuo mažiau mėšle bus prarasta azoto kaip trąšos, reikės mažiau mineralinių trąšų.

„Ūkininkai labiausiai sunerimę dėl to, kad mėšlo nebus galima išvežti į laukus ir ten laikyti. Mėšlo jokiomis plėvelėmis dengti nereikia. Jei jis skystas, pakanka, kad virš jo būtų danga. Dangą gali atstoti ir paviršiuje susidariusi pluta. Ji stabdo amoniako garavimą. Jei pluta nesusidaro, galima pakreikti šiaudų ar imtis kitų priemonių, kad ji atsirastų. Galvijų tvartuose, jei naudojama bekraikė auginimo technologija, susidaro skystojo mėšlo, kuriame yra pakankamai sausųjų medžiagų, kad mėšlidėje susidarytų pluta. Pluta paviršiuje pripažįstama kaip danga“, – aiškino profesorius.

Kadangi, remiantis naujais reikalavimais, tirštąjį mėšlą į laukus galima vežti tada, kai reikia tręšti, jį leidžiama laikyti mėšlidėje arba šalia tvarto įrengtoje mėšlo rietuvėje. Ji turi būti įrengta taip, kad srutos nebėgtų į aplinką. Reikia padaryti pylimą, sankasas, sutankinti ir sukrauti mėšlą.

R. Bleizgio nuomone, nedidelis kvapas nėra didelė blogybė. Tarša iš automobilių žymiai didesnė, tik mes prie jos pripratę ir nekreipiame dėmesio. „Galbūt bėda yra kita, Lietuvoje per mažai gyvulių ir mes esame atpratę nuo kvapų. Vokiečiai, danai yra daug tolerantiškesni ūkininkams ir jie supranta, kad ūkininkai yra mūsų maitintojai. Remiantis nuostatais, ūkyje vienam hektarui žemės ūkio naudmenų negali tekti daugiau kaip 1,7 sąlyginio gyvulio (SG). Lietuvoje šiandien yra tik 0,2 SG“, – pastebėjo R. Bleizgys.

Agnė VASIKAUSKAITĖ

ŪP korespondentė

2021-02-24