Politikų kelias į karjeros viršūnę, vadinamą politine pensija

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašai šiemet – stulbinantys. Dėl šiltesnės vietos ir geresnio atlyginimo savo postus pasirengę mesti net šeši ministrai, trys viceministrai, net keturiasdešimt vienas Seimo narys, iš kurių keturi – Seimo pirmininkės pavaduotojai, vienuolika miestų ir rajonų merų, septyni vicemerai. 
Pasirodo, kai kuriems mūsų išrinktiesiems nelabai svarbūs savo pačių pažadai visą kadenciją dirbti tautos labui ten, kur buvo išrinkti, atlikti žadėtus darbus. Minkštesnės kėdės, ne paslaptis – ir didesnis atlygis, vilioja taip stipriai, kad niekas nesuka galvos dėl galimos sumaišties Lietuvos vykdomosios valdžios struktūrose ar parlamente. Juk vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams iškeliavus į EP, gali tekti organizuoti dar vienus rinkimus čia, Lietuvoje. Kita vertus, dauguma gyventojų įžiūri tam tikrą blefą – atseit partijos garsių politikų pavardėmis tik papuošė kandidatų sąrašus.

Ministrai neblefuoja?
Socialdemokratų par­ti­jos kandidatų į EP sąraše – net trys šios partijos deleguoti ministrai: susisiekimo – Rimantas Sinkevičius, teisingumo – Juozas Bernatonis ir krašto apsaugos – Juozas Olekas. Trys labai svarbūs postai bandomi išmainyti į Europos parlamentaro statusą. Kodėl šie žmonės dalyvauja rinkimuose į EP? Ar jie nemano, kad dar labiau padidės ir taip jau gana didelė ministrų kaita? Ar tokie jų, partijos sprendimai neatneš daugiau žalos Lietuvai nei naudos Europai?
Susisiekimo ministras R. Sinkevičius, socialdemokratų sąrašuose esantis dvidešimt pirmas, sako, kad jį dalyvauti rinkimuose paskatino asmeninės ambicijos. „Tai tarsi naujas iššūkis, – „Ūkininko patarėjui“ sakė R.Sinkevičius. – Žinoma, gal kiek blogiau dėl tokių Seimo narių kaip aš, kurie išrinkti vienmandatėse apygardose. Čia jau kils tam tikrų rinkimų problemų. Na, o kaip ministro rotacija bet kuriuo atveju nėra blogas dalykas.“
Bet ar jau ne per dažna ta rotacija? „Sutikite, kai kurie ministrai neturi tokio didelio įdirbio, kad negalėtų palikti posto, – kalbėjo R.Sinkevičius. – Juk ministras – pirmiausia politikas ir vadybininkas. Kita vertus, jeigu geras specialistas, tai jis, manau, neturėtų būti keičiamas net ir po kiekvienų rinkimų, kaip dabar paprastai būna.“
Susisiekimo ministras atmetė galimą blefavimo variantą. „Aš neblefuoju, kaip kartais daroma rinkimuose į savivaldybių tarybas. Žmonės išrenka į tarybą, o paskui išrinktieji užleidžia vietą kitiems, o patys perbėga į Seimą, – tikino R.Sinkevičius. – Taigi nesu tik sąrašui papuošti, mano ketinimai gerai apmąstyti.“

EP – politikų karjeros viršūnė
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis socialdemokratų kandidatų sąraše – aštuntas. „Europos Parlamentas kiekvienam politikui – tai karjeros viršūnė, – „Ūkininko patarėjui“ sakė J.Bernatonis. – Juk visos valstybės į šį parlamentą siunčia labiausiai patyrusius, brandžius politikus.“ Ministras teigia su premjeru jau aptaręs galimą kandidatūrą į savo vietą, jeigu tektų palikti ministro postą. „Ministro uždavinys – vykdyti Vyriausybės programą, o tai galėtų daryti ir kitas žmogus“,- sakė ministras ir patvirtino rimtus savo ketinimus užimti europarlamentaro postą, jeigu susiklostytų palankios aplinkybės.
Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis „ŪP“ sakė dar iki galo neapsisprendęs, ar iškeistų ministro postą į europarlamentaro. „Kaip sportininkui reikia dalyvauti varžybose, taip kiekvienam politikui – rinkimuose, – sakė V. Mazuronis. – Kuo daugiau rinkimų dalyvauji, tuo geriau gali žinoti tiek rinkėjų, tiek kolegų nuomonę, vertinimus. Jeigu atsitiktų taip, kad rinkimų rezultatai man būtų palankūs, tada ir spręsčiau, ar likti poste, ar pasirinkti Europos Parlamentą. Tarčiausi su kolegomis, kur, kaip politikas, būčiau naudingesnis. Juk ne paslaptis, kad didžiajame parlamente nuveikti didelius darbus yra menka galimybė.“
V.Mazuronis neatmetė galimybės, kad partijos į savo kandidatų sąrašus įrašo garsių politikų pavardes tam, kad rinkėjas žinotų, ko gali tikėtis iš tos partijos, nes visus darbus lemia asmenybės. Tai tarsi partijos identifikavimas pagal pavardes, tad nieko čia blogo nėra.
„Visada darau darbus, kuriais tikiu, – „Ūkininko patarėjui“ teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. – Todėl ir į Europos Parlamentą kandidatuoju apsvarsčiusi visus už ir prieš. Man didelė garbė dirbti socialinės apsaugos ir darbo ministre, tačiau matau nemažai galimybių ir darbų, kuriuos galėčiau nuveikti ir Europos Parlamente.“
Pasak A.Pabedinskienės, tai, kad keičiasi ministrai, neturi paveikti pačios sistemos. „Mano kaip ministrės tikslas ir yra sustyguoti veiklas taip, kad ministerija funkcionuotų efektyviai ir sklandžiai nepriklausomai nuo politinių pasikeitimų“, – sakė savireklamai valdiškų pinigų negailinti ministrė.

Sąrašų„mezginukai“?
Politologas prof. dr. Algis Krupavičius įsitikinęs, kad ministrai dalyvauja EP rinkimuose tikrai tik dėl to, kad papuoštų partijų sąrašus. „Jeigu jų pavardės yra ne pirmosios sąrašuose, jie tikrai neturi realios galimybės pretenduoti į parlamentą, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A.Krupavičius. – Tačiau, žinoma, sąrašai atrodo patraukliau, solidžiau.“
Politologas sako, kad vienuolika mandatų pasidalys greičiausiai tik didžiosios partijos, tokios kaip Socialdemokratų, Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo, Darbo, bet jos gaus tik po kelis mandatus. Taigi realiai į Europos parlamentaro kėdę gali pretenduoti vienas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, nes sąraše jis yra įrašytas trečiuoju numeriu. Na, gal dar aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, jeigu situacija susiklostytų palankiai.
O ar reitingavimas nepakeis situacijos? Ar negali žemiau sąrašuose esantieji šoktelėti į pirmas pozicijas? A.Krupavičius mano, kad tokia galimybė yra, tačiau mažiau tikėtina, kad iš pirmųjų pozicijų nukristų žemyn. Taigi vykdomosios valdžios kandidatai realių šansų neturi. Jie kaip sąrašų puošmena, kaip „mezginukai“.
Politologas nemato didelės problemos, kad Seimo nariai braunasi į EP, nors šią instituciją laiko mažiau svarbia nei Lietuvos Seimas. O pažadus rinkėjams gali ištesėti kiti tos partijos nariai, nes ir į Seimą dauguma papuolė pagal sąrašus.

PiesinysPakeliui į politinę pensiją
Taigi realiausia kandidatūra į EP iš ministrų – J.Oleko. Šiaip ar taip, jis itin svarbios Krašto apsaugos ministerijos vadovas. Ar iš tiesų dabar yra tinkama situacija tokio rango pareigūnui palikti postą? Neramumai Ukrainoje, kybanti Rusijos grėsmė Baltijos šalims, nuolatinis glaudus bendradarbiavimas su NATO. O mūsų krašto apsaugos ministras meta viską ir bando laimę EP rinkimuose.
„Kiekvienas politikas savaip projektuoja savo ateitį, – sakė politologas A.Krupavičius. – Panašu į tai, kad Juozas Olekas jau planuoja išeiti iš aktyvios politikos. Kelias į Europos Parlamentą – kelias į politinę pensiją. Taip savo ateitį buvo susiplanavęs Vytautas Landsbergis, Algirdas Saudargas.“
Pats krašto apsaugos ministras J. Olekas „ŪP“ sakė, kad Lietuvos saugumas šiuo metu, o ir visada, yra labai svarbus, tačiau mūsų valstybė niekada nebus saugi viena, be Europos Sąjungos ir NATO. „Labai svarbu yra stiprinti saugumą, tą reikia daryti nuolat, – sakė J.Olekas. – Tam reikia turėti svarų balsą ir Europos Parlamente. Manau, kad turėdamas ketvirtį amžiaus politiko patirties galiu prie to prisidėti. Tačiau viskas priklauso nuo žmonių valios.“ J.Olekas prisipažino, kad yra iš tų politikų, kurie mažiau žada, bet daugiau daro. Ir EP nusiteikęs savo darbu prisidėti didinant Lietuvos saugumą. Ministro poste galėtų dirbti ir kitas žmogus, kurio kandidatūra jau yra svarstyta su partijos vadovais.

Kitos sąrašų „gėlytės“
Kandidatų sąrašuose, be šešių ministrų, yra ir trys viceministrai – energetikos – Renata Cytacka, vidaus reikalų – Algimantas Juocevičius ir aplinkos – Daiva Matonienė. Pastaroji su savo tiesioginiu viršininku ministru V.Mazuroniu yra tame pačiame sąraše, penkiolikta.
Minėjome, kad EP rinkimuose dalyvauja ir 41 Seimo narys, greičiausiai dauguma taip pat tik „gėlyčių“ statusu, mat ne visi yra sąrašų viršuje.
Ketinimą tapti europarlamentaru išreiškė net keturi Seimo pirmininkės pavaduotojai – Petras Auštrevičius, Vydas Gedvilas, Gediminas Kirkilas ir Algirdas Sysas.
Pagal susiklosčiusias aplinkybes be merų po šių rinkimų gali likti vienuolika savivaldybių – tiek merų, kaip pasakytų politologai, puošia sąrašus. Be vadovų liktų Klaipėda, Vilnius ir Vilniaus rajonas, Šalčininkai ir Švenčionys, Pagėgiai, Elektrėnai, Visaginas, Ignalina, Kupiškis, Panevėžio rajonas. Sąrašuose puikuojasi ir septynių vicemerų pavardės. Ar padės partijoms toks „žvaigždžių paradas“, matysime po rinkimų.
Taip pat norą dirbti EP toliau išreiškė ir devyni dabartiniai europarlamentarai. Rašome „dirbti“ ir patys kraipome pečiais…

Algimanto SNARSKIO piešinys

 UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.