Privilegijų anatomija

Tęsinys. Pradžia ŪP Nr. 16

Tęsiame žemdirbių savivaldos rėmimo peripetijų temą. Pirmasis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bandymas keisti nusistovėjusią tvarką buvo praėjusio pasėlių deklaravimo sezono naujovė – siūlymas pareiškėjams nuo kiekvieno deklaruojamo hektaro skirti po eurą kuriai nors asociacijai. Naujovę Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) sveikino, o Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) jai kategoriškai nepritarė.

Eurai įstrigo

Eimutis Bičius.

Pareiškėjų paaukoti nuo jiems priskaičiuotos tiesioginių išmokų sumos eurai asociacijų iki šiol nepasiekė. Pavedimai buvo sustabdyti. Dėl to žemdirbių savivaldos organizacijos ir jų nariai susidūrė su keblumais, juolab kad nemaža dalis asociacijų yra priėmę sprendimą tokiu būdu joms paskirtas lėšas pripažinti kaip nario mokestį.

Taip yra nutaręs ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) suvažiavimas. Asociacijos direktorius Eimutis Bičius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jų organizacijos nario mokestis yra kaip tik toks – euras nuo hektaro, todėl ir buvo nutarta nario mokesčiu pripažinti pareiškėjų savanoriškai paskirtą tiesioginių išmokų (TI) dalį. Kilo problema, kaip identifikuoti pareiškėjus, nes duomenų apsaugos reikalavimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai neleidžia atskleisti informacijos apie tokius asmenis. Teko savo narių prašyti, kad jie patys pasakytų, jog aukojo. Dabar viskas stringa. Sąskaitoje susidarė nario mokesčio trūkumas ir nežinia, kaip dabar elgtis tiems LPGA nariams, kurie netiesiogiai tą mokestį yra paskyrę deklaruodami pasėlius ir kitus plotus.

Pagrindinis lėšų šaltinis

Kaip ir ne vienai kitai asociacijai, pienininkams nario mokestis yra pagrindinis organizacijos veiklai vykdyti reikalingų lėšų šaltinis. LPGA įsipareigojimų bei rūpesčių dabar turi daugiau nei paprastai, nes pirmininkauja Lietuvos žemės ūkio tarybai.

Reikia pripažinti, kad asociacija, kaip ir kitos žemės ūkio bei alternatyvios veiklos organizacijos, gauna šiek tiek pinigų iš nacionalinio biudžeto – tarptautinei veiklai. Paramos priemonei „Asociacijų narystė ES ir kitose tarptautinėse organizacijose mokesčių mokėjimo ir atstovavimo finansavimas“ 2020 metams ŽŪM asignavo 326,9 tūkst. Eur, šis krepšelis buvo skirtas iš viso 21 organizacijai. Kompensuojamas narystės tarptautinėse organizacijose mokestis, kelio­nės ir pan.

Teks laukti teismo sprendimo

Kodėl sustabdyti mokėjimai, LPGA sužinojo tik gruodį: 1 Eur/ha teisėtumą aiškinsis teismas.

Dėl norminio administracinio akto – žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pernai balandžio 8 d. pasirašyto įsakymo „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių“ teisėtumo, taip pat dėl šių taisyklių 13 skyriaus ir kai kurių punktų tuometis Seimo narys ir Seimo Kaimo reikalų pirmininkas Andriejus Stančikas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) kreipėsi pernai rugpjūtį.

Kol bus baigta nagrinėti byla, pareiškėjų įvairioms asociacijoms paaukotos lėšos liks įšaldytos. Neatmestina, kad tokia padėtis gali užtrukti.

LPGA direktorius E. Bičius svarstė: jeigu teismas pripažintų ministro įsakymą neteisėtu, pinigai veikiausiai būtų sugrąžinti pareiškėjams, tačiau asociacijai vis tiek tektų prašyti šių žmonių sumokėti nario mokestį.

Norminės bylos esmė

Nuasmenintame Seimo nario pareiškime teismui nurodoma, kad ginčijamos taisyklių nuostatos priimtos nepaisant nepritarimo jų projektui. Vyriausybės pavedimu ekspertinį vertinimą atlikusi Teisingumo ministerija konstatavo, kad taisyklių 13 skyrius nesuderinamas su ES teisės aktų nuostatomis. Nesutikimo argumentus ministerijai raštu pateikė 36 asociacijos, vienijančios žemės ūkio veiklos subjektus.

„Skundžiamame įsakyme įvardytas siekis stiprinti žemdirbių savivaldą yra deklaratyvus. Susidaro įspūdis, kad iš tiesų siekiama sudaryti sąlygas gauti finansavimą tam tikroms asociacijoms, kurios, kaip teigiama ŽŪM rašte, „iš tiesų atstovauja žemdirbių interesams“. Kitos asociacijos, susijusios su žemės ūkio veikla, tačiau neatitinkančios ŽŪM projektu nustatytų diskriminacinių kriterijų, nepagrįstai laikomos žemdirbių interesams neva neatstovaujančiomis organizacijomis“, – teigiama pareiškime.

Be kita ko, atkreipiamas teismo dėmesys, jog esą diskriminacijos požymių galima įvelgti, kai ŽŪM atrinko 84 asociacijas, galimas TI išmokų dalies gavėjas: Lietuvos ristūnų sporto sąjunga bei Lietuvos arklių augintojų asociacija į sąrašą įtrauktos, tačiau Žemaitukų augintojų asociacija – ne. Į pastarosios paklausimą esą ŽŪM nepateikė argumentų, „kokiais objektyviais kriterijais remiantis vienos arklių augintojus vienijančios asociacijos laikomos atitinkančios nurodytus reikalavimus, o kitos – ne“. Esą pažeistas ir lygiateisiškumo principas, kišamasi į asociacijų veiklą – skunde išvardyta ir daugiau galimų pažeidimų prašant teismą įvertinti ŽŪM įsakymo teisėtumą.

Rugsėjo 25 d. nutartimi LVAT apsiėmė ištirti naujosios taisyklių redakcijos 13 skyriaus ir atskirų punktų teisėtumą, nuostatų atitiktį galiojantiems teisės aktams.

Už teisingą principą

Aušrys Macijauskas.

Nepaisant iškilusių kliūčių, LŽŪT atstovai savo požiūrio nekeičia – reikalinga naujesnė bei skaidresnė savivaldos rėmimo schema. „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas padėtį, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis apgailestavo, kad teismui apskųstas praėjusios kadencijos žemės ūkio ministro A. Palionio įsakymas, kuriuo pareiškėjams pasiūlyta paremti organizacijas skiriant 1 Eur nuo deklaruojamo hektaro, dėl to žmonių savanoriškai skirtos lėšos nepasiekė asociacijų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad ne valdžia, o patys žemdirbiai turi spręsti, ką ir kiek paremti. „Kiekvienas žemdirbys turi teisę skirti tam tikrą sumą pinigų asociacijai, kuri, jo nuomone, geriausiai atstovauja jo interesams. To principo turime siekti. Jei praėjusiais metais taikyta sistema prieštarauja kažkuriam įstatymui, niekas netrukdo, įstatymą galima pataisyti ar pasiūlyti tokį rėmimo modelį, kuris atitiktų įstatymą“, – teigė jis. Pasak „ŪP“ pašnekovo, jeigu pirmasis bandymas buvo nelabai vykęs, nereiškia, kad pastangų reikia atsisakyti.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė LŽŪT steigėjai, jie pasisako ne už kokį nors konkretų žemdirbių savivaldos organizacijų rėmimo modelį, o už patį principą – lėšos turi būti skirstomos teisingai ir solidariai. Principas taikytinas tiek finansavimui iš nacionalinio biudžeto, tiek ir nutarus valstybės lėšomis neremti asociacijų.

„Galima sugalvoti įvairių schemų: pagal narių skaičių ar turimą plotą, gyvulių skaičių… Bet ne taip, kad vienos asociacijos gauna finansavimą, kitos – ne. Jei valstybė mano, kad pinigų iš valstybės biudžeto skirti nereikia, turi būti modelis, kad kiekvienas žemdirbys galėtų skirti dalį lėšų, net ir tiesioginių išmokų“, – įžvalgomis dalijosi LGAA pirmininkas A. Macijauskas.

Už efektyvesnį lėšų investavimą

Jonas Vilionis.

Dabartinis LŽŪT pirmininkas LPGA vadovas Jonas Vilionis akcentavo kitą žemdirbių savivaldai ne mažiau aktualią problemą – biudžeto ir ES lėšų panaudojimas žemdirbiams mokyti. Europos žaliasis kursas žemės ūkiui kelia naujų iššūkių, susijusių su skaitmenizacija, aplinkos taršos mažinimu. J. Vilionis tvirtino, kad būtina tobulinti esamą ūkininkų mokymo ir konsultavimo sistemą, lėšas investuoti efektyviau, atėjo laikas atsisakyti ir „buterbrodinių“ seminarų.

LŽŪT pirmininko nuomone, kartu būtina didinti žemės ūkio gamybos efektyvumą. Daug kalbama apie augančią žemdirbių mokymo, konsultavimo reikšmę, bet reikėtų pripažinti, kad pažangai itin svarbios ir žemdirbių organizacijos. Mat ūkininkus telkiančios asociacijos geriausiai žino, kokios mokymų temos reikalingos. Tad būtų geriausia sutarti dėl tam tikro konsultavimo krepšelio, kuris eitų paskui ūkininką per asociacijas, o ŽŪM tikslinį finansavimą pagal asociacijų paraiškas skirtų atsižvelgdama į tų organizacijų skaitlingumą.

Asociacijos, pasak J. Vilionio, galėtų kviestis aukščiausios kvalifikacijos lektorius iš VDU Žemės ūkio akademijos, LSMU Veterinarijos akademijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ar net iš užsienio mokslo įstaigų. Gyvulių augintojams aktualu gyvulių produktyvumas, sveikatingumas, šėrimas, mėšlo tvarkymas ir panašūs dalykai, augalininkams rūpi kitos temos. Anot LŽŪT pirmininko, jei būtų galimybė pačioms asociacijoms siūlyti mokymo planus ir kviesti norimus mokslo laipsnį turinčius lektorius, ūkininkai gautų tikrąją naudą, stiprėtų mokslo ir gamybos sąveika.

Kol kas neformalūs pokalbiai

Pastaruoju metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu susitiko su daugeliu asociacijų. LŽŪT narius neformalūs pokalbiai nuteikė optimistiškai.

„Dėl LŽŪT finansavimo dalykų su ministru oficialiai nešnekėjau. LGAA susitikime ministras minėjo, kad dabartinė savivaldos finansavimo tvarka, jo manymu, netikusi“, – pastebėjo LGAA pirmininkas A. Macijauskas. Jo žodžiais, svarbu, kad būtų noras tartis, diskutuoti, tuomet visiems priimtinas sprendimas tikrai bus rastas.

Pokalbiai dėl LŽŪT keliamų problemų kol kas neformalūs, o žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Igorius „Ūkininko patarėją“ tikino, kad dėl „žemdirbių savivaldos organizacijų rėmimo su jų atstovais, žemdirbiais kol kas nediskutuojama“.

Iniciatyvos lieka iniciatyvomis

Arūnas Svitojus.

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į ŽŪR, prašydamas pakomentuoti, kaip ŽŪR vertina kelių pastarųjų metų susidariusį dualistinį žemdirbių atstovavimą valdžios institucijose, kokius mato ateities santykių raidos scenarijus, kokia ŽŪR pozicija dėl asocijuotų struktūrų rėmimo – tvarka yra gera ar ją reikėtų tobulinti, kaip vertina LŽŪT siekimą peržiūrėti ūkininkų konsultavimo finansavimo tvarką, ar pritartų, kad ūkininkai turėtų savo „krepšelius“.

Sulaukėme ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus komentaro. Plačiai pristatęs ŽŪR veiklą, jis aiškino (kalba netaisyta):

„…Manau, kad buvusio žemės ūkio ministro 2020 metais pasirašytas įsakymas dėl galimybės euru nuo hektaro paremti žemdirbių asociacijas prieštarauja ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktams. Jau šiandien pilna ginčų ir tarp ūkininkų, ir tarp bendrovių, kad šios nenori mokėti asociacijoms nario mokesčio, nes jau parėmė tam tikras asociacijas deklaruodamos pasėlius. Šis buvusio ministro įsakymas įnešė daug sumaišties, ir kiek žinau, dar nė viena asociacija nėra gavusi į savo sąskaitas šių lėšų. Taigi, tikėtina, kad tai kas neteisėta, negali būti teisinga.

Atsakant į Jūsų paskutinį paklausimą – dėl konsultavimo, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl Ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimo išlaidų finansavimo taisyklių patvirtinimo“ galimi pareiškėjai  –  ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimo veikla užsiimantys ūkio subjektai arba jų grupės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindais. Visi ūkininkai, norintys gauti konsultavimo paslaugą savanoriškai pildo paraišką ir teikia ją pasirinktai konsultavimo institucijai. Visos galimybės teikti konsultacijas ir dalyvauti projektinėje veikloje yra užtikrintos, vadovaujantis žemės ūkio ministerijos tvarka ir „krepšeliai“ yra ūkininkų rankose. Todėl norintys teikti konsultacijas ūkininkams tiesiog turi susipažinti su konsultavimo taisyklėmis, akredituoti specialistus pagal kompetencijas, patobulinti kvalifikaciją, pasirengti konsultavimo temas aktualias žemdirbiams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, pasiruošti konsultavimo medžiagą ir suvienijus jėgas pradėti darbą.“

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

Redakcijos ir ŽŪR nuotraukos

2021-02-11