Ashburn +9,0 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,0 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Sąskaita – po pusės amžiaus

2018/03/03


Neatsakingi žemės ūkio eksperimentai gali baigtis neišmatuojamais nuostoliais, o sąskaita už juos pateikiama kitoms kartoms. Praėjusio amžiaus viduryje į Lietuvą įvežtas Sosnovskio barštis. Tikėtasi, kad jis bus vertingas žolinis pašaras. Tačiau jau pirmieji tyrimai nuvylė – augalas netiko net silosui, o ištrūkęs į aplinką ilgainiui tapo rimta problema, apkėtė milžiniškus plotus. Aplinkos ministerija prakalbo, kad atėjo laikas žemės naudotojams įteisinti prievolę naikinti Sosnovskio barščius.

Pirmutinį pripažino invaziniu Lietuvoje pirmą kartą sulaukėjusių Sosnovskio barščių aptikta 1987 m., o invazine rūšimi jis oficialiai pripažintas 2001 m. Toks statusas reiškia, kad svetimžemė rūšis ne tik natūralizavosi (be žmogaus tiesioginės įtakos sudaro ilgalaikes atsinaujinančias populiacijas), bet ir palieka daug palikuonių, sparčiai plinta ir daro žalą ekosistemoms, ekonomikai, kenkia žmonių sveikatai. Sosnovskio barštis kaip tik toks ir yra: pavojingas biologinei įvairovei, žmonių ir gyvūnų sveikatai, daro žalą žemės ūkiui ir rekrea­cijai, žvejybai, naikinimo sąnaudos atsiliepia ekonomikai. Pirmajame Lietuvoje naikintinų rūšių sąraše tuomet tai buvo vienintelė rūšis. Dabar į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtrauktos 35 rūšys (17 gyvūnų ir 18 augalų). Dar yra ir susirūpinimą keliančių invazinių augalų sąrašas. Tai Europos Komisijos 2016 m. pirmą kartą patvirtintas, praėjusiais metais papildytas dokumentas. Jame 49 svetimos gyvūnų ir augalų rūšys. Tarp jų – ir Sosnovskio barštis: jis plinta ir susirūpinimą kelia ne tik Lietuvoje.

Užkrėstos didelės teritorijos Mokslininkai yra sudarę preliminarų Sosnovskio barščio paplitimo žemėlapį ir pateikia vertinimą, jog sąžalynų plotas gali apimti 10–12 tūkst. ha. Nesiimant reikiamų priemonių plotas plečiasi. Vienas augalas subrandina iki 100 tūkst. sėklų! Lietuvos teritorija užkrėsta labai nevienodai. Ten, kur intensyvi žemdirbystė, invazinio augalo paplitimas paprastai nedidelis. Tai patvirtina savivaldybių Aplinkos ministerijai pateikiami duomenys. Antai Biržų r. Sosnovskio barščiai užima tik 0,4 ha, Kaišiadorių – 1 ha, Pakruojo – 2 ha, Raseinių – 2,9 ha, Jurbarko – 3 ha. Dešimtis kartų didesni invazinių augalų plotai Švenčionių r. – 30 ha, Trakų – 38 ha, Vilniaus – per 67 ha, Ignalinos – 82 ha, Kėdainių – per 105 ha. Tačiau labiausiai užterštas yra Zarasų rajonas. Mėlynųjų ežerų krašte Sosnovskio barščiai klesti net 450 ha plote.

Keroja valstybinėse žemėse Invaziniai aukštaūgiai skėtiniai augalai daugiausia paplitę pakelėse, melioracijos grioviuose, upelių slėniuose, pievose, miško aikštelėse, apleistose fermose, dvarvietėse ir panašiose vietose. Akis bado tai, kad bene didžioji sąžalynų pusė yra ne privačių savininkų, o valstybinėje žemėje. Sosnovskio barštis braunasi į valstybės saugomus gražiausius gamtos kampelius, keldamas grėsmę saugomoms rūšims. Invazinis augalas 2014 m. buvo užfiksuotas 22 saugomose teritorijose ir užėmė per 100 ha plotą. Praėjusiais metais jis kerojo jau 27 saugomose teritorijose, bendras sąžalynų plotas padvigubėjo. Reguliuoti invazinės rūšies populiaciją jautriose teritorijose sudėtinga, nes efektyviausios kovos priemonės – pesticidų pasitelkti negalima, lieka tik mechaninis metodas, reikalaujantis ypač daug pastangų ir laiko. Ketinama pasitelkti ES lėšas. Parengti Sosnovskio barščio reguliavimo veiksmų planai, kurie 2019–2021 m. bus įgyvendinami Nemuno kilpų, Veisiejų, Aukštadvario regioniniuose parkuose, Žuvinto biosferos rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke.

Ginklai žinomi ir tobulinami Invazinis augalas – kaip devyn­galvis slibinas – naikinamas vis atželia, tačiau laikantis mokslininkų paruoštos metodikos pastangos duoda rezultatų. Pagal Europos Komisijos inicijuotą projektą EMPHASIS Latvijos mokslininkų sukurtas integruotas biologinis-cheminis metodas. Lietuvoje įregistruoti selektyvaus veikimo herbicidai („Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“), kurių mišinys yra lėtai veikiantis, tausojantis kitas rūšis – stabdomas invazinio augalo, bet ne kitų žolių augimas. Praėjusį sezoną integruotas biologinis-cheminis me­­todas jau buvo taikomas ne vienoje savivaldybėje: Švenčionių, Skuodo, Kėdainių, Kauno, Prienų, Marijampolės, Vilniaus, Kupiškio, Zarasų. Pasak vilniečių vertinimo, efektyvumas siekia apie 90 proc., kai sąžalynas yra 50–100 kv. m ploto, tačiau didesniame plote mažesnis – 30–50 proc. Doc. dr. Aušra Sinkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, kovai su invazine rūšimi žemės ūkio paskirties plotuose tinka ir herbicidai su glifosato veikliąja medžiaga, tačiau vienkartinio purškimo nepakanka. Augalai sunyksta, bet po 3–4 sav. intensyviai pradeda dygti, todėl purškimą tenka kartoti. Antra, Sosnovskio barščių naikinimas efektyvesnis, naujų augalų dygimas bei augimas lėtesnis taikant integruotą biologinį-cheminį metodą (selektyvaus veikimo herbicidų mišinius). Trečia, rekomenduojama purkšti ne didesnius nei 40 cm augalus, keisti veikliąsias medžiagas. Tuomet invazinio augalo populiaciją įmanoma sumažinti per 2–3 ar 4 metus.

Nesėdi sudėję rankų Aplinkos ministerijos duomenimis, Sosnovskio barščio populiaciją siekia kontroliuoti daugiau kaip pusė savivaldybių. Kaip ant mielių auga eurų suma, išleidžiama invazinėms rūšims naikinti. 2016 m. savivaldybėms šios pastangos atsiėjo per 127 tūkst. Eur, o pernai viršijo jau 239 tūkst. Eur. Šioms reikmėms skiriamos lėšos iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. 2007 m. pirmoji žygių ėmėsi Kėdainių r. savivaldybė, 2011 m. prisijungė Kaišiadorys, po metų – Kretinga, Pasvalys. 2016 m. kovos priemones taikė jau 32 savivaldybės. AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vadovė Laura Janulaitienė pastebi ir daugiau gerų tendencijų: daugėja savivaldybių, kurios priemonių imasi visame užkrėstame plote. Didžiausius plotus sutvarko ir daugiausia lėšų tam kasmet skiria Trakų ir Kėdainių r. savivaldybės. Deja, pastangų rezultatai dar nedžiugina.

Plotas vis tiek nemažėja Kėdainių pavyzdys rodo, kiek pastangų ir išlaidų gali pareikalauti invazinės rūšies suvaldymas. Sosnovskio barščio populiaciją rajono savivaldybė siekia kontroliuoti jau septynerius metus. Taikyti kontrolės priemones pradėjo 20 ha plote. Pernai buvo tvarkomas jau 68 ha plotas, tam išleista 17 tūkst. eurų. Deja, atsiranda naujų židinių, bendras užkrėstas plotas ne sumažėjo, o šiek tiek padidėjo. Pasak savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkotvarkos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko, trijose seniūnijose invazinės rūšies visai nėra. Su agresyviais augalais sudėtinga kovoti miesto seniūnijoje – prie vandens telkinių, netoli gyvenamųjų pastatų. Tokia pat kebli situacija dėl to, kad negalima naudoti herbicidų, yra Surviliškio seniūnijoje – čia sąžalynai telkiasi prie Nevėžio (21 ha). Savivaldybės administracijos atstovas vardija problemas, kurios kiša pagalius į ratus mėginant suvaldyti Sosnovskio barščio populiaciją. Anot A. Žviko, trūksta lėšų, jų nepakanka privatiems sklypams apdoroti. Galvos skausmą kelia invazinės rūšies židiniai sodininkų bendrijose – yra apleistų sklypų, savininkai išvykę iš šalies. Dar viena problema – lėtas, užsitęsiantis viešųjų pirkimų procesas. Kėdainių rajono atstovui pritaria Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė: baigiasi pirkimo procedūros, praeina geriausi kovos su invaziniu augalu terminai. Pavasarį svarbu darbus pradėti balandį.

Siūlo įteisinti prievolę Savivaldybių specialistai vie­nu balsu kalba ir apie tai, kad kovojant su invazine rūšimi trūksta bendradarbiavimo tarp skirtingų žemės naudotojų ir valdytojų, o fragmentiškas Sosnovskio barščių naikinimas neduoda naudos. Dažnai žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai dėl įvairių priežasčių vengia imtis reikiamų priemonių. Pareiga naikinti invazines rūšis kol kas nėra įteisinta. Tiesa, numatyta administracinė atsakomybė dėl invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ir gausos reguliavimo priemonių nevykdymo. Fiziniams asmenims gali būti skirta 30–100 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims 60–200 Eur bauda. Tačiau ši drausminimo priemonė, pripažįstama, nėra veiksminga. Latvijoje įteisintas privalomas Sosnovskio barščių naikinimas, o numatytos administracinės baudos daug griežtesnės: pirmą kartą fiziniams asmenims gali būti skiriama 100–350 Eur, juridiniams asmenims 280–400 Eur bauda. Pakartotinai skiriamos baudos dydis padidėja atitinkamai iki 350–700 Eur ir 570–2900 Eur. Aplinkos ministerija siūlo Lietuvoje taip pat įteisinti prievolę naikinti Sosnovskio barščius žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams. Bus papildytas Laukinės augalijos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai, kuriuose bus numatyti įpareigojimai, aptarti pereinamieji laikotarpiai ir kitos sąlygos. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritaria tokiam ketinimui. Kai kurios savivaldybės, nustatydamos švaros ir tvarkos palaikymo taisykles, jau įvedė pareigą visiems sklypų savininkams ir naudotojams naikinti šią invazinę rūšį. Vilniaus miestas pirmiausia tiksliai identifikavo visas augavietes, sudarė interaktyvų žemėlapį ir kontroliuoja situaciją. Pirmųjų, praėjusių, metų patirtis tokia. Sklypų, kuriuose auga Sosnovskio barščiai, savininkams (204) nustatytas terminas susitvarkyti. Dauguma jų (179) darbus atliko, kitiems prireikė įspėjimų, vos keliems – administracinės teisės pažeidimo protokolų.

Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.