Savo prezidentą turi rinkti visi žemdirbiai?

Du kartus nepavykus išrinkti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko, Rūmų taryba su olimpine ramybe rengiasi trečiajam bandymui, naujam suvažiavimui, kuris ir vėl gali būti nesėkmingas. Nors ŽŪR administracija ramina, kad laikinoji valdžia rūpestingai vykdo Rūmų tarybos ir prezidiumo nutarimus, sėkmingai bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, giminingomis užsienio žemdirbių organizacijomis, o svarbiausioji Rūmų struktūra tarp suvažiavimų – taryba – įgaliojimus turi iki 2018 m. vasario 28-osios, nuolatinio Rūmų vadovo ilgesys neapleidžia žemdirbių visuomenės. Didžiausios Lietuvos parlamentinės partijos, išskyrus senovišką Valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei susikompromitavusį Liberalų sąjūdį, savo pirmininkus pradėjo rinkti tiesiogiai. Tėvynės sąjunga netgi žada suteikti tokią teisę nepartiniams konservatorių rėmėjams. Gal laikas ir pagrindinės žemdirbių organizacijos vadovą rinkti visiems aktyviems ūkininkams, o ne saujelei ŽŪR asociacijų atstovų, kurie per rinkimų suvažiavimus laisvai telpa pirmosiose trijose Rūmų didžiosios salės kėdžių eilėse? Tokios mintys vis dažniau sušmėžuoja agrarinės visuomenės aktyvistų galvose.

Rusijos programišiai netrukdytų „Jeigu dabartinis, Juridinių asmenų registro patvirtintas Rūmų statutas nepadeda išsirinkti pirmininko, ŽŪR nariai turi galvoti apie įstatų pataisas. Žinoma, platūs rinkimai brangiau kainuoja. Galima išbandyti ir internetinį balsavimą. Juk dauguma mūsų ūkininkų prisijungę prie pasaulinio informacijos tinklo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Kremliui nėra toks svarbus kaip JAV ar Prancūzijos prezidentai, todėl Rusijos internetiniai įsilaužėliai, programišiai tikriausiai netrukdytų elektroninio balsavimo renkant ŽŪR vadovą“, – šiek tiek ironiškai „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo 1991 m. Žemės ūkio rūmų atkūrimo organizacinio komiteto narys, ekonomistas Valentinas Aleksa. Jo nuomone, pagal senąjį statutą arba jį pakeitus Rūmams reikia kuo greičiau išsirinkti nuolatinį vadovą. „Kai jo nėra, organizacijos darbas apmiršta, prestižas smunka, įstaigos administracijos darbuotojai psichologiškai jaučiasi netvirtai, baiminasi dėl savo ateities“, – aiškino V. Aleksa.

Tarpukario Rūmų sudarymo taisyklės Ir istoriniai tarpukario Žemės ūkio rūmai, iš kurių stiprybės semiasi dabartinė žemdirbių atstovybė, kelis kartus buvo patekę į keblias padėtis, trukdžiusias Rūmams būti visaverčiais Lietuvos ūkininkų pagalbininkais. Anot ŽŪR istoriją nuodugniai išnagrinėjusio V. Aleksos, premjero valstiečio liaudininko Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinetas Žemės ūkio rūmus paleido 1926 m. birželio 24-ąją, o tautininko Augustino Voldemaro Vyriausybė – nuo 1927 m. lapkričio 10 dienos. Bet prieš tai, 1927 m. rugpjūčio 12 d., ministrų kabinetas nutarė įsteigti apskričių žemės ūkio tarybas, kurios vėliau turėjo rinkti ir didžiąją dalį Rūmų narių. Buvo parengtos apskričių žemės ūkio tarybų ir Žemės ūkio rūmų sudarymo taisyklės. Rinkimus rengti patikėta Vyriausiajai Žemės ūkio rūmų komisijai. Numatyta, kad Rūmuose savo atstovus turės žemės ūkio produkcijos gamintojai, supirkėjai, perdirbėjai, agrarinių gamybos priemonių tiekėjai, žemdirbių kredito įstaigos.

Autoriteto svarba „Tarpukario Rūmus sustiprino ir apsaugojo nuo išsivaikščiojimo vienas sąžiningas, principingas, charizmatiškas žmogus – ŽŪR steigėjas, pirmininkas, ilgametis žemės ūkio ministras ir organizacijos „Ūkininkų vienybė“ vadovas Jonas Pranas Aleksa“, – pabrėžė V. Aleksa. Atkurtiems Rūmams toks pat autoritetas nuo 1991-ųjų iki mirties 2007-aisiais buvo profesorius Antanas Stancevičius, į jį buvo raginami lygiuotis kiti ŽŪR vadovai – Jonas Ramonas, Bronius Markauskas, Andriejus Stančikas. „Tiesioginis balsavimas sudėtingas. Visuotiniai šalies politinės valdžios rinkimai – kas kita. Jie vyksta pagal iš anksto sudarytus rinkėjų sąrašus, nustatytose rinkimų apygardose, apylinkėse, prižiūrimi rinkimų komisijų. Rūmai – ne politinė organizacija, kurios nariai parodo pažymėjimą ir gali rinkti partijos vadovą. O kaip identifikuoti ūkininkus? Galima visko prisigalvoti“, – kalbėdamasis su „Ūp“ dabartinę žemdirbių atstovybės vadovo rinkimų tvarką gynė ŽŪR tarybos narys, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

Kaip loterija Pasak Č. Tallat-Kelpšos, kandidatai į ŽŪR pirmininkus Adolfas Jasinevičius ir Jonas Talmantas buvo vienodai stiprūs, todėl tokia neįprasta, ypatinga padėtis ir susiklostė. „Kandidatai turi permąstyti savo veiklos programas, įtikti rinkėjams – ŽŪR organizacijų įgaliotiems kito suvažiavimo delegatams. Neabejoju, kad abiejų varžovų šalininkai pasufleruos savo kandidatams teisingiausią rinkimų kampanijos taktiką. O mums belieka apsišarvuoti kantrybe“, – ragino Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Č. Tallat-Kelpša. Kitas Tarybos narys, ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad renkant ŽŪR vadovą ir tarybą svarbiausia išsaugoti „bendrąjį demokratijos modelį – laisvo apsisprendimo teisę“. „ŽŪR suvažiavimų delegatai ne savo, bet asociacijų, sąjungų, kurioms atstovauja, nuomonę apie pretendentus atsiveža. Tai yra balsas iš apačios. Rinkimų praktikų esti įvairių. Daug kur pasaulyje net šalių prezidentus renka ne visi žmonės, bet parlamentai arba rinkikai. Mūsų pirmininko rinkimai taip paradoksaliai susiklostė iš dalies todėl, kad ŽŪR narių skaičius lyginis – 46. Sukrito kaip per loteriją“, – aiškino E. Gedgaudas. (Pirmąjį kartą renkant ŽŪR pirmininką suvažiavimo delegatai atstovavo 49 asociacijoms, bet paslaptingai dingus vienam balsavimo lapeliui balsai irgi pasiskirstė vienodai – 24 ir 24 – red. past.)

Neduoda naudos ir nedaro garbės Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad Rūmų laikinasis vadovas ir ŽŪR teisininkai „labai preciziškai laikosi statuto raidės“. „Suvažiavimas – aukščiausias Rūmų organas. Balandžio 27-ąją abiem kandidatams surinkus po lygiai balsų, dėl pirmininko posto galėjome balsuoti pakartotinai. Jeigu ir vėl ištiks nesėkmė – reikia taisyti statutą. Naują rinkimų suvažiavimą būtina šaukti neatidėliojant kelis mėnesius. Tikiuosi, atsiradus kitų kandidatų Rūmai pagaliau turės naują nuolatinį pirmininką. Laikinumas neduoda naudos ir nedaro garbės tokiai rimtai institucijai“, – tvirtino Žemės ūkio rūmų tarybos narys A. Gaižutis.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Redakcijos nuotrauka