Savos daržovės gardesnės ir įdomesnės

Rasa Monkūnienė iš Pakruojo rajono, Stačiūnų kaimo, nors dirba su augalais niekuo nesusijusį medicinos slaugytojos darbą, savo dienų ir laisvalaikio ne­įsivaizduoja be daržiuko. Jame moteris eksperimentuoja augindama retesnes daržoves, kartu atsigauna gamtoje.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Avinžirnių skonis nustebino

Avinžirnių ir lęšių prieš ketverius metus R. Monkūnienė parsivežė iš kelionės Graikijoje. Nusipirko jų turguje po kilogramą valgyti, bet nustebino geras skonis, todėl nutarė pabandyti pasėti. Lęšių derliaus nepavyko sulaukti, nors graži žaluma augdavo mūru.

Avinžirniai kasmet dera kuo gražiausiai visai netręšti, ankštyje vos 2–3 gelsvai žalsvi, beveik vyšnios dydžio žirniukai. Pakruojietės teigimu, daug skanesni negu įvežtiniai, kurių galima įsigyti parduotuvėse. Sėja juos gegužę, auga įsikibę vieni į kitus tvirti kaip tvora, o subręsta rugpjūtį. R. Monkūnienė įsitikino, kad avinžirniai mėgsta užuovėją.

„Skonis – tarp žirnio ir pupelės, – pa­šnekovė juos ypač mėgsta žalius. – Galima valgyti iškart išgliaudžius, šis užsiėmimas mane ramina. Avinžirniuose daug glitimo, baltymų. Virti jie tinka garnyrui prie mėsos, žuvies produktų. Išbrinkinusi juos vandenyje, dažnai dedu į mėsos kukulius.“

Pekino kopūstai dera šiltnamyje

R. Monkūnienė šiltnamyje užsiaugina ne tik Pekino kopūstų daigų, bet ir sveikų bei didelių šių daržovių. „Gal jiems patinka užuovėja, gal reikia daugiau šilumos“, – svarsto pakruojietė. Šiltnamio Pekino kopūstų svoris – nuo 700 g iki 2 kg. Lauke jie nesuko galvų, išeidavo į žiedus.

Minkštus Pekino kopūstų lapus naudoja ne tik salotoms, bet ir balandėliams. Jų nereikia atskirai virti prieš sukant.

Nuo arbūzų iki ilgamoliūgių

Jau ne vienus metus moteris augina ir arbūzus – iki šiol lauke, tik šiemet jų daigai taip ir užsiliko šiltnamyje, nes lauke, matyt, būtų neišlikę dėl birželio liūčių.

„Arbūzai įnoringi, mėgsta kojytes laikyti šiltai, tad į duobutes įdedu žolių, kad būtų šilta“, – atkreipia dėmesį Rasa. Stengiasi juos kuo mažiau liesti, ravėti, mat arbūzai to nemėgsta, ypač persodinimo.

Išbandytos ir išragautos patikimiausios arbūzų veislės: ‘Karolina’ ‘Laiko’, ‘Podarok severu’, ‘Čarlston’, ‘Sniegiai’. Ypač sudomino pailgos formos salotinės spalvos arbūzai ‘Čarlston’. „Lauki rezultato ir džiaugiesi kaip vaikas... “ – pridūrė augintoja.

Paprastasis ilgamoliūgis (Lagenaria siceraria) – šiltų vietų vijoklinis augalas. Kai pasėjo šalia malkinės ir vešlus vijoklis apraizgė didelį plotą, iš pradžių net gaila buvo, kad vis nėra vaisių, bet rugsėjį sulaukta vieno didesnio ir daug mažų. Ne tik sėklos kietos – ir pats vaisius užauga kietas, tinka nebent vazai ar dubeniui skobti. Tokį vieną pasigamino savo namams.

„Man sako – kam tau, kai važinėji po 16 km į darbą, dar daržo rūpestis, o aš atsakau, kad man patinka: iš gamtos pasisemiu jėgų, kažkiek pajudu, stebiu, kaip greitai auga augalas, eksperimentuoju“, – tarsteli R. Monkūnienė.

Rasos Monkūnienės nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: daržovės, avinžirniai, pekino kopūstai, arbūzai, moliūgai