Seni dvarai pigesni už sovietmečio fermas

Savivaldybės, metų metais besistengiančios atsikratyti nereikalingo nekilnojamo turto balasto, joms priklausančius objektus dalija vos ne pusvelčiui. Tik ar tie objektai iš tikrųjų tokie menkaverčiai, jei už juos prašoma po kelis tūkstančius eurų?

Už plytas gautų keleriopai

Prieš keletą dienų Telšių r. savivaldybė pranešė, kad pardavė Tryškių miestelyje stovintį gyvenamąjį namą su bene 22 priklausiniais ir 0,7 ha žemės sklypu. Anksčiau šis namas atliko socialinio būsto funkcijas, o pastaraisiais metais buvo negyvenamas, ir savivaldybė nusprendė juo atsikratyti. Iš sandorio Telšiai uždirbo nei daug, nei mažai – 5,7 tūkst. Eur.

Tie 22 priklausiniai – bebaigiančios sugriūti malkinės ir daržinės, o žemės sklypas tikras. Skelbimuose už Tryškių seniūnijoje parduodamą dirbamą žemę prašoma 4,5 tūkst. Eur/ha, o parduotas sklypas – pačiame miestelyje. „Tai buvo pakartotinės varžytinės, pirmą kartą pirkėjas nepateikė visų reikalingų dokumentų.

Tačiau antrajame etape kainos nemažinome, pirkėjas buvo vienas, jis už pradinę kainą ir nupirko. Jei pirkėjų būtų daugiau, varžydamiesi jie keltų kainą“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino už aukcionų organizavimą atsakinga Telšių r. savivaldybės administracijos darbuotoja Agnė Petrulytė.

Pats gyvenamasis namas, kaip nurodoma, yra 357 kv. m bendro ploto, statytas 1886 m. Jo sienos sumūrytos iš raudonų degtų plytų. Įvertinus pastato perimetrą ir galimą sienų storį, nesunkiai apskaičiuojame, kad šiame statinyje sumūryta bent jau 30 tūkst. senovinių raudonų plytų, kurių viena rinkoje vertinama nuo 0,5 iki 1 Eur. Tad naujasis savininkas, išardęs mūrą ir pardavęs vien tik plytas, uždirbtų mažų mažiausiai triskart tiek, kiek sumokėjo už visą objektą.

Tuose pačiuose Tryškiuose parduodamas sovietmečiu statytas ir prieš 15 metų renovuotas gyvenamasis namas už 100 tūkst. Eur.

Objektas – paveldosauginis

Naujajam savininkui šio pastato ardyti niekas neleis, nes tai valstybės saugomas kultūros objektas – buvusio dvaro kumetynas. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Tryškių dvaro sodybai buvo parinkta vaizdinga miestelio vieta ant kalvos, kurios šlaitai leidžiasi link Tryškio ir Virvyčios santakos. Iki mūsų dienų išlikęs ponų namas ir svirnas (abu parduoti seniau), o mūsų minimas mūrinis kumetynas už keistai mažą kainą parduotas ką tik.

A. Petrulytė neatskleidė, kas įsigijo kumetyną, todėl neturime galimybės savininko pasiteirauti, kas čia bus daroma. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Tarvainytė tikisi, kad čia bus vykdoma kokia nors specifinė veikla, o Kultūros paveldo departamentas kontroliuos, ar statinys tinkamai prižiūrimas.

„Pastato priežiūros kontrolę vykdo Kultūros paveldo departamentas. Jis žiūrės, ar negriūna, ar nepūva, gali ir nubausti. O savivaldybei svarbiausia, kas ten bus daroma. Pavyzdžiui, to paties dvaro svirną yra įsigiję Tryškių baikeriai, jie ten rengia įvairius susitikimus, pastatą prižiūri“, – sakė E. Tarvainytė.

Paklausta, kokia tikimybė, kad pastatą gali nugriauti, skyriaus vedėja tikino matanti itin mažą tikimybę. „Jei būtų grėsmė žmonių gyvybei, pastatą galima demontuoti, o sudedamąsias dalis palikti ateičiai, kad pagal brėžinius kada nors atkurtų autentišką pastatą. Tačiau taip galima daryti su mediniais statiniais, ar taip galėtų pasielgti su mūriniu pastatu, abejoju“, – aiškino E. Tarvainytė.

Vis dėlto tokį kapitalinį raudonų plytų pastatą kažkas įsigijo už itin prieinamą kainą. Paklausta, kiek pradinę kainą galėjo lemti ta aplinkybė, kad statinys paveldosauginis, E. Tarvainytė tik spėliojo. „Negalėčiau pasakyti, kuo vadovaujasi turto vertintojas, ar jų skaičiavimų algoritmuose atsižvelgiama, kad tai yra paveldo objektas. Tačiau iš praktikos žinau, kad žmonės, kurie planuoja įprastą kasdieninę veiklą, tiesiog išsigąsta tokio statuso pastatų ir jų nenori. Jiems nerimą kelia paveldosauginiai reikalavimai, būsima valstybės institucijų kontrolė. Vis dėlto yra žmonių, kurie tokių kultūros objektų patys ieško. Todėl sunku ką nors pasakyti apie ryšį tarp tokio statuso ir kainos“, – samprotavo Telšių r. savivaldybės administracijos atstovė.

Šeštasis fermos aukcionas

Kitoje Žemaitijos vietoje, Skuodo r. tokių išskirtinių kultūros paveldo objektų, kuriuos pardavinėtų savivaldybė, nėra. Čia paprastai susiduriama su kasdieniškesniais ūkio objektais. Iki šiol net penkis kartus buvo pardavinėjamas sovietmečiu statytas fermos-daržinės pastatas, stovintis visai šalia Ylakių miestelio esančiame Stripinių kaime.

„Pradinė šio pastato kaina buvo apie 16 tūkst. Eur. Pirkėjų neatsirado. Po to vis iš naujo buvo skelbiami aukcionai, kainą mažinant po 10 proc., tačiau penki aukcionai neįvyko neatsiradus pirkėjų, visi sakė – kaina per didelė. Šiomis dienomis vyks paskutinis, šeštasis aukcionas. Kaina sumažėjo iki 9,6 tūkst. Eur.

Nežinau, ar nupirks, tačiau žmonės domėjosi, lankėsi jaunuoliai, kurie itin patogioje vietoje esantį pastatą pritaikytų servisui, jis tiktų ir ūkininkavimui, juo labiau kad šalia yra valstybinės žemės, kurią būtų galima išsinuomoti“, – ŪP pasakojo Skuodo r. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kaupienė.

Specialistė pripažįsta, kad šis sovietmečio statinys nėra idealios būklės, būtinas stogo remontas. Neseniai savivaldybė pardavė buvusią ūkio katilinę Didžiųjų Rūšupių kaime, uždirbo 4 tūkst. Eur. Pažiūrėjus, pastatas nė iš tolo neprimena Tryškiuose parduoto dvaro kumetyno, tačiau jei žmogui objektas reikalingas, jis gali sumokėti panašiai tiek, kiek kažkas sumokėjo už neblogą kultūros paveldo objektą.

Įdomumo dėlei Turto bankas aukcione pardavinėja 51 kv. m ploto buvusius daugiabučio namo gyventojų tvartus Telšių r. Pradinė kaina – 390 Eur.

Atitenka savivaldybei

Skuodo r. Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyresnioji specialistė Ramutė Perminienė paaiškino, kaip turtas tampa savivaldybių nuosavybe.

„Daugelį objektų kartu su visa atsakomybe savivaldybėms perdavė valstybė. Tai įvairūs buvusių valstybinių įstaigų, tokių, kaip vaikų darželiai, mokyklos, kultūros namai, objektai. Ir dabar pardavinėjama ferma Stripinių kaime seniau kaip sandėliu naudojosi Ylakių globos namai. Valstybei kai kurie objektai buvo atitekę po žemės ūkio reformos. Kolūkių turtą išsidalijo kolūkiečiai, dalį tarybinių ūkių turto perėmė valstybė. Tačiau yra dar vienas kelias, kaip mums atitenka apleistas turtas. Kai savivaldybės teritorijoje nustatomas apleistas nekilnojamas objektas, neatsiradus šeimininkams teismas pripažįsta jį bešeimininkiu, tokį objektą perima savivaldybė ir toliau rūpinasi jo pardavimu“, – paaiškino R. Perminienė.

Nors savivaldybės nesikrato perimti apleistus objektus, o vėliau juos parduoti aukcionuose, įvairiose šalies vietose dar esama griūnančių, akis badančių fermų, sodybų, sandėliukų ir kitų statinių, niekaip nerandančių rūpestingo šeimininko.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

Telšių, Skuodo r. savivaldybių, Turto banko ir „Google Maps“ nuotraukos

2020-11-30