Seniūnija, kurios kaimynų neskiria tvoros

Šiaulių rajono Meškuičių seniūnija išskirtinė: jos teritorijoje yra unikali sakralinė šventovė po atviru dangumi – piligrimų, maldininkų, turistų lankomas Kryžių kalnas. Seniūnija šiais metais minės tris gražias sukaktis: Šv. Stanislovo bažnyčios 120-ąsias metines, Meškuičių miestelio 450 metų jubiliejų, prieš 70 metų buvo įkurti kultūros namai, kurie neseniai pripažinti Lietuvoje geriausiai dirbančiu centru. Meškuičiuose žmonės jau daugelį metų įpratę gražiai tvarkytis, mat kolūkio laikais ypatingas dėmesys buvo skiriamas aplinkos grožiui, sodybose nebuvo tvorų – vietoj jų tik gyvatvorės, vieni kitiems buvo draugiški, veikė daug meno mylėtojų kolektyvų. Tos grožio tradicijos tęsiamos ir šiandien. Seniūnė Jolanta Baškienė pakvietė žvilgtelėti į Meškuičių kasdienybę, kalbėjo apie problemas ir miestelio plėtrą.

Kryžių kalnas – išskirtinė vieta Su seniūne J. Baškiene susitinkame Kryžių kalne. Netoli koplytėlės, kurioje 1993 m. rugsėjo 7 d. šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II, į traktorių darbininkai krovė vėjų ir audrų nulaužtus, supuvusius, sutrūnijusius kryžius. Ir taip kiekvieną pavasarį. Jie nuvežami į pašventintą vietą ir sudeginami. Nemaža sakralinės vietos teritorija: 2 ha užima piliakalnis, dar 5 ha – aplinkui esanti teritorija. Savivaldybė neseniai nupirko naują traktorių ir naują žoliapjovę, kuri smulkina nupjautą žolę. Dabar jau sumažės darbų prie kalno – nebereikės grėbti, išvežti žolės. Patį kalną kelis kartus per vasarą reikia nuravėti rankomis, jokia technika čia negelbėja. Į talkas renkasi žmonės. Neseniai seniūnija gavo finansinę paramą laipteliams padaryti vieno keistuolio išgriautoje nuokalnėje. O tų keistuolių ir piktavalių šventovėje po atviru dangumi vis sukinėjasi. Neseniai piktavalis iš Panevėžio padegė Kryžių kalną, išdegė 10 kv. metrų plotas, sudegė daug kryžių. Tokių nelaimių būta ir anksčiau. Išskirtinėje vietoje reikia pagarbiai elgtis, o tai, ką dabar matome Kryžių kalne, yra didelė nepagarba šventovei, susirūpinusi kalbėjo J. Baškienė.

Nebeliko pagarbos kryžiui Vaikštome po sakralinę vietą. Seniūnė sunerimusi: Kryžių kalnas dabar yra savotiškos reklamos, mados ar tik turistinio maršruto objektas? Gaila, kad šventovėje po atviru dangumi negerbiamas kryžius. Pasibaigus mokslo metams atvyksta moksleivių ekskursijų, ne kartą jai teko matyti, kaip visa klasė triukšmingai atlekia į kalną, sumeta mažus kryželius į krūvą ir greitai dumia toliau. Vertėtų nepamiršti kryžiaus statymo misijos: arba tu dėkoji Aukščiausiajam už atsiųstas malones, arba prašai sveikatos, santarvės, dangaus palaimos. Čia reikėtų statyti tik pašventintus kryžius, o suvenyrų kioskelyje ar kitur pirkti yra nepašventinti. Kalne negalima statyti metalinių kryžių, tik medinius. J. Baškienė rodė iš kapinių atvežtus kryžius, ant lentelių užrašytos gimimo ir mirimo datos, vardas, pavardė. Čia – sakralinė vieta, ne kapinės, tokių kryžių negalima statyti. Jeigu kas nori laidotuvių kryžių po kurio laiko atvežti į šią šventovę, turėtų nuimti lentelę su visais užrašais. Seniūnė priminė, kad statyti kryžių reikia atsakingai, apgalvotai, be jokios skubos: kryžių privalu pašventinti, jei yra aukštesnis nei 3 metrai, dėl vietos reikia kreiptis į seniūniją, patartina kryžių betonuoti į žemę, be to, ilgiau išsilaiko dažytas ar impregnuotas kryžius. O dabar atlekia paskubomis, padeda kur į krūvą nedidelį kryželį, ir misija baigta. Kryžių kalne negalima deginti ar ant kryžiaus padėti žvakių. Neseniai gaisro nusiaubtoje vietoje jau pastatytas gražus didelis medinis kryžius, į žemę susmeigta daug mažų kryželių. Ant to didžiojo kryžiaus kažkas pastatė kapų žvakę. Taip elgtis draudžiama. Kryžių kalne neleidžiama ir elgetauti.

Pavogtos našlaitės ir valkatų būstinė Meškuičių seniūnijoje gyvena darbštūs ir nuoširdūs žmonės, aktyvios bendruomenės – Naisių ir Meškuičių, veikia Meškuičių gimnazija ir Naisių pagrindinė mokykla, yra pažangių ir mėgėjų ūkių: Lietuvoje vienas didžiausių Lino ir Daivos Šateikų daržininkystės ūkis, tėvo ir sūnaus Plakių augalininkystės ūkiai, sveiką produkciją (grūdus, miltus, kruopas) gamina Zelbų šeimyna – tėvo, sūnaus ir dukros įmonė „Zelbukis“, 19 ūkininkų deklaruoja daugiau nei 100 ha dirbamosios žemės. Seniūnijoje veikia 8 visuomeninės organizacijos. Tvarkingas miestelis gražėja, čia gyvena nemažai naujakurių, namus perka miestiečiai. Seniūnijoje yra daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, pusė jų gyvena Meškuičiuose. Seniūnė pasakojo, kad dar jaukiau visiems bus, kai per trejetą metų pavyks įgyvendinti parengtą projektą „Meškuičių miestelio bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros kompleksiškas atnaujinimas, rekonstravimas ir statyba“. Šių darbų vertė – 853 tūkst. Eur. Lėšas skiria ES fondai ir rajono savivaldybė. Kitas svarbus projektas – „Naisių infrastruktūros įrengimas Naisių kaime“. Darbams atlikti bus skirta 125 tūkst. Eur. J. Baškienė dėkojo visiems rėmėjams, kurie padeda tvarkyti miestelio gatves, kiti yra renginių rėmėjai, nuolatiniai talkininkai, didelė dvasinė atrama yra bažnyčia. „O dabar parodysiu, kur pavogtos našlaitės, man dėl to labai skaudu“, – greitai beria žodžius seniūnė. Einame prie Lietuvos nepriklausomybei atkurtojo paminklo, kuris stovi aikštėje netoli bažnyčios. Viena darbšti moteris užaugino našlaičių, pasodino daug daigelių aplinkui tą paminklą. Kažkas tas našlaites naktį pavogė. Paliko tik keturias. J. Baškienė pasakojo, kad anksčiau gėles sodindavo tik po Motinos dienos, tada neišraudavo, o dabar pasodino anksčiau, savaitę prieš Motinos dieną. „Gal tas pavogtas našlaites nuvežė ant motinos kapo? Kas taip pasielgė, to sąžinė išrauta, vietoj jos – dykra. Mūsų miesteliui gėda, kad tokių nedorėlių dar yra“, – atsidūsta seniūnė. Tvarkingo miestelio centre – vienintelis apleistas namas. Savininkai mirė, po to į amžinybę iškeliavo ir jų vaikai, o anūkams nereikia to mūrinuko, jie gyvena užsienyje. Išdaužti keli langai, per tas kiaurymes į vidų įsiropščia valkatos, ten jie girtuokliauja. Seniūnija apie tai pranešė policijai, gali kilti gaisras ar kokia kita nelaimė atsitikti. Tos sodybos kieme – sugriuvęs šulinys, pilnas vandens. Privati valda, todėl niekas negali čia tvarkos daryti, seniūnija nuo gatvės pusės nupjauna žolę, kad vaizdo nedarkytų. O apleistas namas pačiame miestelio centre yra savotiškas „masalas“ atklydusiems ir vietiniams paribio žmonėms.

Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos