Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Senvagių siurprizai

2016/10/18


Kiekviena didesnė upė turi senvages. Tai kažkada buvusios jų vagos, kurios upėms pakeitus kryptį ilgainiui liko atskirtos nuo pagrindinio vandens srauto ir virto paprasčiausiomis balomis. Pavasarį, o kitąsyk ir vėlų rudenį, kuomet pakyla vandens lygis, tos balos susijungia su upe, tad čia esančios žuvys gali vėl sugrįžti į sraunius vandenis, o į jas įplaukti svečiai. Paprastai senvagės net ir karštą vasarą neišdžiūsta, todėl jose gali gyventi pačios įvairiausios žvynuotosios.

Nuolatinės užtakių gyventojos Panašūs į senvages – užtakiai. Skirtumas tas, jog jie yra paprastos arčiau upės esančios krantų įdubos, kurias pakilęs užtvindo pavasarinis polaidžio vanduo. Užtakiai esant sausai vasarai gali ir išdžiūti, bet pasitaiko tokių, kurie, kaip ir senvagės, suteikia žuvims prieglobstį ištisus metus. Tokius vandens telkinius labai mėgsta lynai ir karosai, nors ir sakiau, kad kas pavasarį, o neretai ir rudenį, žuvys iš čia gali išplaukti, minėtų rūšių žvynuotosios to nė neketina daryti – jos čia nuolatinės gyventojos. Kas kita – plėšrūnės. Paprastai tai būna ešeriai ir lydekos, kurios čia dažniausiai papuola ne savo noru, bet krentant vandens lygiui ir sausumai atkirtus jas nuo upės pasilieka iki kito pavasario arba rudens. Dažniausiai tokiuose telkiniuose pasilieka smulkios lydekaitės, visgi pasitaiko ir išimčių – Nemuno žemupio senvagėse rudenį žvejai pagauna tikrai stambių aštriadančių, kai kas netgi specializuojasi tokioje žūklėje. Beje, kodėl būtent rudenį? Pavasario pabaigoje, vasarą ten prižėlę daug vandens augalų, neretai uždengiančių net visą balos paviršių, ir žvejoti čia tampa neįmanoma. Pavasario pradžioje lydekų žvejoti dar negalima (kažin ar jos ten ir kibtų), todėl belieka vėlus ruduo, kada dėl nuolat žemę merkiančio lietaus pakyla vandens lygis net ir pačiose senvagėse, o augalija sumenksta.

Šyla oras, mažėja plotas Pagrindinis senvagių ir užtakių privalumas (žvejo akimis) tas, jog kartais čia žuvų būna daugiau, nei įprasta tokio dydžio vandens telkiniui. Paaiškinimas paprasčiausias – jei neskaičiuosim čia nuolat gyvenančių karosų ir lynų, į jas pavasarį besislėpdamos nuo stiprios tėkmės suplaukia pačių įvairiausių rūšių žvynuotosios ir, jei nespėja laiku išsinešdinti slūgstant vandeniui, lieka ten gyventi metus, geriausiu atveju – pusę metų. Faktas tas, kad šylant orui vis mažėja tokio vandens telkinio plotas, be to erdvę mažina ir išvešėję augalai, kuriems sąlygos čia puikios – daug dumblo, nėra smarkios srovės. Karosams ir lynams tai – įprastinės sąlygos, bet kitos karpinės žuvys nespėja prisitaikyti prie staiga pakitusių sąlygų ir tampa lengvu plėšrūnių grobiu. Tačiau tokių aukų skaičius ribotas, tad ten esantys ešeriai ir lydekos artėjant rudeniui netenka lengvai pasiekiamo maisto ir kimba net ir tada, kai šalia tekančioje upėje ar kituose vandens telkiniuose meškeriotojams būna „juodos“ dienos. Taip pat, ką jau minėjau, grobuonių senvagėse gali būti labai didelis tankumas, tad trūkstant įprastinio maisto didesniosios dažniau nei kur kitur ima ryti mažesniąsias savo gentaines. Senvagės dažnai būna pavirtusios kelių laikinai uždarų vandens telkinių grandine – trys, keturios ar daugiau įvairaus dydžio balų nesusisiekia nei tarpusavyje, nei su upe. Bet pasitaiko, kad (tai labiau būdinga užtakiams) yra tik vienas kur nors tankiuose krūmynuose pasislėpęs vandens telkinukas. Tas senvagių grandines puikiai žino meškeriotojai, be to, čia yra galimybė sėkmingai pažvejoti jei ne vienoje, tai kitoje baloje, nes gali būti, kad kažkurioje iš jų lydekos ir ešeriai jau išgaudyti. Atokesnius vienišus vandens tekinukus meškeriotojai dažnai aplenkia, tad jei ne vietinių kaimų brakonieriai, kurie, priešingai nei žvejai, labiau linkę savo „įrankius“ užmesti toliau nuo žmonių akių, atradus tokią balą galima puikiai pameškerioti.

Žvejų Eldoradas Gal prieš dešimt metų vienas mano bičiulis parodė prie Nevėžio esančią balą, kurioje, pasak jo, žvejodavo iki užšąlant vandeniui jau keletą metų iš eilės ir niekada negrįždavo be kelių lydekų. Žinoma, kibimą pakoreguodavo ir oras, todėl būdavo dienų, kai pagaudavo lydeką kas antru trečiu spiningo užmetimu. Kadangi tas žvejys ne iš „mėsininkų“ gildijos, pasiimdavo porą didesnių aštriadančių, o kitas paleisdavo. Nuvažiavau ir aš kelis kartus į tą Eldoradą – tikrai, lydekos kibo lyg pašėlusios. Labai didelių nepasitaikydavo, mano stambiausioji svėrė apie 2,5 kg, pasak kolegos, jis čia yra sužvejojęs ir 4 kg lydį. Šiaip tokių vietų (esu gaudęs ne vienoje senvagėje) standartinės margašonės būna apie 0,7–1,2 kg. Išimtis, kaip jau minėjau, Nemuno žemupys. Beje, tokio tipo vandens telkiniuose prie tos pačios upės aukščiau Jūros žiočių vyrauja standartinės visoms senvagėms būdingos lydekos. Nors tai ir nėra geležinė taisyklė. Tas pats bičiulis tvirtino žinąs netoli Kauno šalia Nevėžio dar vieną balą, kur galima pagauti gerokai didesnių lydekų. Gal jų ir nėra taip tiršta kaip anoje, bet už tai ten visos ne mažesnės nei 1,5 kg, joks stebuklas ir 3 kg dantytosios. Tačiau kur yra toji bala, jis taip ir nepasakė. Užsiminė tik, kad prie jos privažiuoti ir net prieiti neįmanoma, nes nuo artimiausio keliuko balą atitveria kelių šimtų metrų tankus karklynas, prasibrauti pro jį galėtum nebent su mečete rankose.

Vobleriai netiko Ten, kur spiningavome, gylis – vos iki 1,2 m ir tai tik pačiame viduryje, kitur virš gilaus dumblo dugno buvo vos 0,5–0,8 m vandens. Vasarą čia tikrai neįmanoma žvejoti, nes bala būna dar seklesnė ir pilna žolių. Netgi rudenį (buvo lapkričio vidurys, jau šaleno) žemiau traukiamas masalas kabinosi už supuvusių dugno augalų. Aš atsivežiau šūsnį voblerių ir maniau parodysiąs „klasę“, nes prieš dešimtmetį spiningaujančių šiais masalais buvo ne tiek jau daug. Bet gavau „į vienus vartus“, nes vobleriai arba kabino nosimi dugną, arba negalėdavau jų užmesti bent kiek toliau. Anais laikais dar nebuvo tvičingavimui skirtų modelių, jie būtų labai pravertę – pakankamai sunkūs, kad toli užmestum, išlaiko apibrėžtą gylį, juos gali traukti lėtai, trukčioti agresyviai ar pasyviai. Bičiulis žvejojo riperiais ir maudavo juos ant kulkos formos galvakablių. Tokios galvutės čia geresnės nei šrato formos, kadangi ne taip greitai grimzta, masalą gali traukti virš dugno lėčiau. Atvažiavęs kitąsyk jau buvau pasiruošęs reikiamų guminukų ir galvakablių. Kai kuriose senvagėse vanduo būna skaidrus ir rudenį (vasarą jis skaidrus praktiškai visose be išimties, nes yra daug augalijos), bet dažniausiai, kitaip nei upėse, susidrumsčia. Nesvarbu, jog atšalus orui vanduo išskaidrėja dėl išnykusių mikroorganizmų, dumblių, bet dažnai lyjant jis labai greitai susidrumsčia. Tai dėl to, kad balos būna seklios, dumblėtos, į jas suteka iš riebios dirvos vanduo. Taip buvo ir tame telkinyje – vanduo lyg kakava. Norint, kad lydeka sureaguotų į guminuką, reikėdavo rinktis pačius ryškiausius. Paprastai rudenį gaudome natūralių atspalvių silikoniniais masalais, čia naudojom salotinius, geltonus, pieno baltumo. Kai vanduo toks drumstas, daug lemia paprasčiausia žvejiška laimė – pataikei užmesti plėšrūnei po nosimi, pratraukei masalą taip, kad jis vos ne į gerklę jai įplauktų, lydeka griebia taip, kad po to guminuką tenka krapštyti jai iš gerklės gelmių.

Savotiški „vaikų darželiai“ Keista, bet vėlų rudenį ar net žiemą senvagėse spiningaujant beveik nepasitaikydavo suvilioti ešerių. Tiesą sakant, jų specialiai ir nežvejojau. Iš po ledo senvagėse kai kurie meškeriotojai sėkmingai traukdavo dryžuočius, vasarą juos gaudydavo su mailiumi. Suranda tarp žolių nedidelį tarpelį ir užmeta mažą aukšlę ar saulažuvę – kibdavo tikrai stambūs ešeriai. Būdavo, kad žuvelę sugriebdavo ir lydeka, tada, jei ji didesnė, sudie – tikrai neištrauksi – arba valą nukąs (žvejodavo be metalinio pavadėlio), arba nutrauks apsukusi apie lūgnių stiebus. Kai kuriose senvagėse ar užtakiuose pasilikdavo tik išsiritusios lydekų lervutės, jų mailius, tad tos balos tapdavo savotiškais vaikų darželiais. Pažįstami žvejai pasakojo vieną su tuo susijusį nutikimą. Sumanė vasarą vyrai paešeriauti žinomoje senvagėje. Nuvažiavo iš pat ryto, o ten jau rado vieną čigonų tautybės pilietį su meškere rankose. Kadangi ten yra kelios balos, tai nuėjo žvejoti į kitą – negi lipsi žmogui ant galvos. Kibo labai silpnai, gal tais metais ešerių ten nebuvo – ne tame esmė. Grįžta jie prie mašinos, o pakeliui ta kita bala, kurioje čigonas meškerioja. Vyrams įdomu, ką jis pagavęs. Prieina tykiai, kad žuvų nebaidytų, žiūri iš toliau ir stebisi – čigonas tik užmeta ir traukia. Įsižiūri geriau, o jis, pasirodo, piršto dydžio lydekaites lupa. Nepaleidžia suprantama, o į polietileninį maišelį deda, jau kone porą kilogramų lydekos vaikų pritraukęs. Gal neverta rašyti kas po to buvo, tiek jau to, galiu pasakyti tik tiek, kad tas pilietis daugiau prie senvagių nė karto nepasirodė.

Sky­relį tvar­ko Lietuvos garbės žvejys Romualdas ŽILINSKAS

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

Aktualu „ekologams“: keitėsi kai kurių sertifikavimo įkainių formuluotės

Žemės ūkio ministro kovo 26 dienos įsakymu buvo atlikti daliniai ekologinės gamybos sertifikavimo (oficialios kontrolės) įkainių keitimai. Patikslintos tik atskirų įkainių formuluotės, o įkainių dydžiai nesikeitė.
2024/03/29

Aplinkosaugininkai ragina pamiršti pataisus ir skinti kuo daugiau invazinių sausakrūmių

Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, daugelis ieško originalių būdų papuošti namus ir šventinį stalą. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias ...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...