Septyni našlaičiai patys kabinasi į gyvenimą

Septyni našlaičiai, vienas kitam padėdami, kuriasi gyvenimą patys.

Gegužės 26-ąją daugiavaikei mamai iš Raudėnų būtų sukakę 44 metai. Ji savo gimtadienio nesulaukė. Šių metų sausio pirmąją Rūta Puidokaitė išėjo amžinybėn, gyvenimui padovanojusi septynis žmones – tris dukras ir keturis sūnus. Moterį per keletą mėnesių pakirto sunki liga.
Raudėnuose (Šiaulių r.) netoli mokyklos socialiniame būste gyvena septyni našlaičiai. Vyriausia devyniolikmetė Deimantė Galdikaitė pasiryžo tapti brolių ir seserų globėja. Ji mamai padėjo auginti mažesniuosius, žino tikrojo vargo skonį, todėl po mamos mirties visiems ryžtingai pasakė, kad broliai ir sesutės augs kartu, jie vienas kitam reikalingi ir neatiduos į valdiškus globos namus. Mažesnieji džiaugiasi, kad jų neišskyrė, nes vienas kitam yra brangūs, būtų liūdna gyventi atskirtiems.
Septyni našlaičiai dažnai nueina prie savo mamos kapelio. Ji ilsisi visai netoli, kitapus kelio. Pirmasis pavasaris be mamos. Skaudus ir liūdnas. Bet gyvenimas tęsiasi, sako brolių ir seserų globėja Deimantė.

Vaikai vienas kitam yra atrama
Raudėnų seniūnas Antanas Venckus aplanko našlaičius, domisi, kaip jiems sekasi, ar nereikia pagalbos. Seniūnas ,,ŪP“ pasakojo, kad vaikai yra vieningi ir draugiški, jie džiaugiasi, kad sunkią globėjos naštą sutiko nešti devyniolikmetė jų sesuo Deimantė, jų neatidavė į globos namus ir jie gali gyventi kartu. Pasak seniūno, vaikai yra vienas kitam atrama, lanko Raudėnų mokykloje veikiančius sporto būrelius. Našlaičiai kelią į gyvenimą skinasi vieni patys.
Gražią gegužės popietę su seniūnu nuvykome į Raudėnus. Mokykloje jau buvo pasibaigusios pamokos, didieji vaikai stadione žaidė futbolą. Namuose radome mažąją Izabelę, kuri rudenį eis į pirmąją klasę, devynerių metų Evą. Jos negali atsidžiaugti savo augintiniu mažuoju katinėliu. Ket­virtaklasis Kajus prie stalo skaitė knygą. Du dideli kambariai. Namuose jauku ir švaru. Čia gyvena visi septyni našlaičiai. Savivaldybė prieš keletą metų daugiavaikei šeimai nupirko socialinį būstą prie pat mokyklos, kad vaikams būtų patogiau, per kelias minutes jie nueina ir pareina iš mokyklos, atbėga į būrelius. Septyniolikmetis Deividas, trejais metais jaunesnis Faustas ir dvylikametis Nedas domisi sportu, lanko bokso, futbolo, krepšinio būrelius.
Deimantė pasakojo, kad įvyko teismo posėdis dėl mažesniųjų – Nedo, Kajaus, Evos ir Izabelės Girdėnų – nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Mažieji neturi ir tėvo, jis miręs. Vėliau vyks kitas teismas dėl vyresniųjų brolių Deivido ir Fausto Galdikų globėjo nustatymo. Jų tėvas gyvena Mažeikiuose, bet su vaikais beveik nepalaiko ryšių. Pagal įstatymą turėtų būti taip: mirus vaikų motinai, jais turėtų pasirūpinti tėvas. Pasak Deimantės, nei Deividas, nei Faustas nenorėtų būti kartu su tėvu, kuris jų neaugino, nesirūpino jais ir nepadėjo. Deimantė nenorėjo daugiau kalbėti apie savo biologinį tėvą. Jis vaikams tolimas ir svetimas žmogus.
Devyniolikmetė Deimantė, savo brolių ir seserų globėja, netrukus baigs Kuršėnų politechnikos mokyklą. Ji įgis padavėjos-barmenės kvalifikaciją. Dabar Deimantė, baigusi namų ruošos darbus, savarankiškai rengiasi egzaminams. Jos pats svarbiausias darbas – rūpintis broliais ir seserimis.

Raudėnų seniūnas Antanas Venckus aplanko našlaičius, domisi, kaip jiems sekasi, ar nereikia pagalbos.

Mama vaikus mokė nepalūžti
Brolių ir seserų globėja pasakojo, kad netekus mamos iš pradžių buvo sunku suprasti ir priprasti, kad gyvenime nebėra pačio brangiausio ir svarbiausio žmogaus. Deimantė atsargiai rinkdama žodžius kalbėjo, kad mama visus septynis gražiai auklėjo, buvo rūpestinga ir atsidavusi savo vaikams. Ji mokė savarankiškumo, pareigingumo, todėl visi vaikai yra atsakingi ir darbštūs.
,,Be galo ilgimės mamos. Pirmasis pavasaris be jos. Gimtadienio proga ant jos kapelio padėjome gėlių, uždegėme žvakelę. Ji ilsisi čia pat, kitapus kelio. Širdyje mums visiems jos trūksta, bet mintyse ji visada su mumis, – ištarė Deimantė. – Ateityje laukia dar daug išbandymų, bet tikiuosi, kad viskas seksis gerai“.
Našlaičius aplanko močiutė iš Kretingos, paskambina telefonu, taip pat palaiko ryšius su teta Stase ir dėde Alvydu.
Septyniolikmetis Deividas mokosi dešimtoje klasėje, savo jaunesniems broliams yra didelis autoritetas, padeda tvarkyti buitį, dirbti sunkesnius darbus. Lanko įvairias treniruotes, neturi jokių žalingų įpročių. Aštuntokas Faustas seka vyresniojo brolio pavyzdžiu, po pamokų lanko bokso treniruotes, vyks į Vokietijoje rengiamą stovyklą, kaip ir kiti šeimos nariai yra nuoširdus. Šeštokas Nedas – moksliukas, gerai mokosi, skaito daug knygų, šiais metais dalyvavo geografijos, biologijos, istorijos olimpiadose. Dalyvavo rašinėlio konkurse, spėja ir pasportuoti, ir namuose padirbėti. Ketvirtokas Kajus neatsilieka nuo vyresnių brolių, lanko sporto būrelius. Jam labiausiai patinka anglų kalba, tik nemėgsta matematikos, bet mėgsta šokti, dalyvauja tautinių šokių konkursuose. „Mums labai smagu visiems kartu“, – vyriškai kalbėjo Kajus.
Mažosios sesutės Izabelė ir Eva labai panašios į mamą, jos vis glaudžiasi prie Deimantės. Mažoji norėtų būti dailininkė, jai patinka piešti, o trečiokės Evos svajonė – būti dainininke.
Šeimos biudžetą tvarko Deimantė, žinoma, pasitaria su vyresniais broliais Deividu ir Faustu. ,,Mums visko užtenka, gauname našlaičio ir kitas pašalpas, gautus pinigėlius taupiai leidžiame. Kartu ruošiame valgį, taip mums greičiau ir smagiau, vaikams gaminu patiekalus, kurie jiems labiausiai patinka. Bet mūsų broliai ir sesutės nėra išrankūs, valgo beveik viską. Saldumynų labai nori, bet juos reikia riboti. Esame dėkingi žmonėms, kurie mums pasako gerą žodį, su mumis nuoširdžiai bendrauja, kurie daug padėjo pačiomis sunkiausiomis dienomis“, – kalbėjo devyniolikmetė brolių ir seserų globėja Deimantė.

Autorės nuotraukos

Aldona SIREIKIENĖ
,,ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.