Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Sprendimams prireiks burių, klaidoms išvengti – inkaro

2020/12/12

Seimo KRK pirmininkas Viktoruas Pranckietis.

Seimas patvirtino Vyriausybės programą, darbą pradeda naujasis ministrų kabinetas. Jo numatomų „arimų“ laukas siekia ne tik 2024-uosius, sprendimai, manoma, turės įtakos visam dešimtmečiui. Žemdirbių bendruomenėje daug nuogąstavimų, ar nebus perspausta su Europos žaliuoju kursu, ar Lietuvoje liks vietos prekiniam ūkiui. Apie tai su Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininku Viktoru PRANCKIEČIU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ.

Aiškėja sprendimų horizontai

– Jus pirmą kartą savo skaitytojams galime pristatyti kaip KRK pirmininką. Pretekstas labai svarbus – turime Vyriausybės programą, kuri brėžia ir KRK veiklos perspektyvą.

– Darbotvarkė bus aiški, kai Vyriausybė parengs programos įgyvendinimo priemonių planą. KRK darbas bus nuoseklesnis. Kol kas atlikome parlamentinę kontrolę. Aptardami įstatymų projektus daug laiko skyrėme Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui tobulinti. Šią savaitę jau apsisprendėme dėl pasiūlymų, dabar projektas keliaus į Seimo salę. Gyvūnų augintinių reikalai sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Neatsitiktinai apie šunis bei kates kalbama net Vyriausybės programoje: jie visi bus paženklinti, be to, naminių gyvūnų gerovės klausimus žadama perduoti Aplinkos ministerijos kompetencijai. Kyla visokių minčių mėginant įsivaizduoti, kaip ūkinių gyvūnų gerovę nuo gyvūnų augintinių gerovės ketinama atskirti praktiškai.

– Naminis, dekoratyvinis gyvūnas ar ne – gali būti sudėtinga atskirti. Ar seniai šeškas tapo naminis? O kaip atskirti, kurie triušiai dekoratyviniai? Mėsinių veislių taip pat yra labai dekoratyvių. Manau, kad bus diskusija, kas kam turėtų priklausyti. Ne tokia svarbi sritis, kad ją reikėtų perduoti, bet, kuo daugiau žmonių svarstys, tuo objektyvesnė tiesa randama.

– Palyginti su kaimui aktualiomis problemomis, ši tema iš tikrųjų nėra reikšminga, tačiau yra pavyzdys to, kad vėl bus peržiūrimos kai kurių institucijų funkcijos, Vyriausybės programa kalba net apie tam tikrų verslų suvaržymą. Ketinama uždrausti verslinę žvejybą, o žuvivaisos, jūrinės ir priekrantės žvejybos klausimus perduoti Aplinkos ministerijos kompetencijai. Programoje yra ir daugiau panašių teiginių, kurie rodo, kad aplinkosauginiai dalykai bus vyraujantys, niekada iki tol žemės ūkio politika nebuvo tokia žalia.

– Turėtume galvoti, kad su žaliąja Europos žemės ūkio politika į Lietuvą ateis daug pinigų. Kai jie siūlomi už tai, kad kažką darytum, pasirinkimas toks – imti arba ne. Ūkininkų tikslas yra gerai uždirbti ir oriai gyventi.

– Manau, mes tam ir išrinkti, kad spręstume. Ūkių nerūšiuosime pagal dydį, visi jie turi teisę būti plėtojami. Ūkinius klausimus spręsime ne vien per ekologinę prizmę. Kaimo reikalai, labai ryški jo bendruomenė yra KRK dėmesio laukas.

Žaliųjų užmojų drabužis dar nepasiūtas

– Europos žaliojo kurso idėjos atsispindi Vyriausybės programoje, nors jų išgryninimo pačioje Europoje dar trūksta. Kyla klausimų. Ar išlaikysime prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos apimtį ir žemės ūkio bei maisto produktų kainas, drauge dvigubindami ekologinių ūkių plotus ir vykdydami kitus žaliosios politikos įsipareigojimus?

– Ekologiniai ūkiai nebūtinai brangiau užaugina, nors derlius mažesnis. Visada išliks žmonių pasirinkimas, kaip gyventi ir kaip dirbti, kokias gauti išmokas. Be jų žemės ūkis artimiausiu metu neišsivers. Mes galime siekti proveržio, bet jis bus toks, kiek leis išmokos. Jei 30 proc. viso ES biudžeto bus skirta vien žaliajai sričiai, dalis tų lėšų keliaus ir į žemės ūkį, tai lems žmonių pasirinkimą ūkininkauti taip, kad kuo daugiau uždirbtų.

– Gal aš klystu, bet ar naujoji žemės ūkio politika nėra posūkis į gamybos ekstensyvinimą?

– Žalinimo, arba ekologizavimo, politika turėtų būti su labai aiškiais tikslais ir gamybos rezultatais. Jei nekalbama apie intensyvų ūkį, tai yra ekstensyvinimo kelias. Mums reikės galvoti, kiek ko užauginti, parduoti, kad galėtume gyventi iš gautų pajamų. Kiekvienam ūkiui bus skirtingai.

– Ar neatsitiks taip, kad šalies ūkininkai kokybiškais sveikais produktais aprūpins vietos rinką, tačiau eksporto apimtys siaurės? Pieno ūkiai jau dabar yra sparčiausiai besitraukiantys.

– Pieno gamybos ir perdirbimo sektoriuje dirba iš viso apie 65 tūkst. žmonių. Jei eksportą sumažintume (dabar eksportuojame apie 60 proc. visos produkcijos), būtų didelė žala ekonomikai. Be to, šis sektorius vienintelis, kur perdirbama visa žaliava, paverčiama aukštesnės vertės produkcija. Vyriausybės programa kalba apie aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Jei pieno gamybą padvigubintume, sugrąžintume į ankstesnį lygį, pieno perdirbėjai prie to prisitaikytų per beveik metus. Rastų eksportui rinką, nes išmoko persiorientuoti. Būtų papildomai sukurta apie 30 tūkst. darbo vietų. Tai reikštų, kad didelė dalis grūdų, kuriuos dabar eksportuojame kaip žaliavą, padėtų kurti didesnę pridėtinę vertę.

Taigi turime galvoti apie priešybių vienybę: ar sukti ekstensyvinimo keliu, produkcijos mažinimo, ar eiti su visu pasauliu ir būti pasaulinėje rinkoje.

Lietuva visada buvo eksportuojanti šalis. Eksportas yra variklis, iš ko mes gauname pajamų. Nemanau, kad galėtume mažinti gamybą. Pagaliau esame laisvoje rinkoje.

– Tačiau kas sugrąžins ūkininkui tikėjimą, kad plėtoti pieno ūkį yra perspektyvu? Kol kas nepavyksta tinkamai sureguliuoti gamintojų ir perdirbėjų santykių, sprendėjų dėmesio laukia vadinamasis Pieno įstatymas, Konstitucinio Teismo pripažintas negaliojančiu, gyvulių augintojams ūpą numuša vis aukštesni aplinkosauginiai įpareigojimai, kurie reikalauja papildomų investicijų. Žmogus pagalvoja, kam tiek vargo, kai yra lengvesnių darbų.

– Taip, Pieno įstatymas dabar „nulinėje“ stadijoje. Kalbėjau su pieno perdirbėjais, kitais žmonėmis. Perdirbėjams šis įstatymas nėra reikalingas. Tvirtina, kad jie žaliavinį pieną superka teisinga kaina. Kiti sako, kad ji nėra tokia. Vieni sako, kad kooperatyvai yra gerai, kiti piktinasi, kad supirkimo tarpininkams lieka iki 70–80 mln. eurų, tik tikrųjų kooperatyvų nariai gauna geresnę kainą.

Tradicijų praradimas – didelė problema, ši tendencija truko labai ilgai. Kas atsisakė gyvulininkystės, prie jos vargu ar grįš. Tačiau valstybės politika, taip pat ir žalinimo politika, čia galėtų „žaisti“.

Pavyzdžiui, ekologiškesnis tręšimas mėšlu. Su juo siejasi dirvožemio kokybė, jo ateitis. Daug metų kalbėjome apie Dirvožemio įstatymą. Dabar, einant žaliuoju kursu, jis būtų labai naudingas, žemių turėtojai būtų skatinami savo dirvožemyje kaupti daugiau anglies – daugiau humuso. Iš to laimėtų visi. Gerėtų derlingumas, dirvožemio sąnašos, būtų „užrakinama“ anglis.

– Praėjusią kadenciją Seimui taip ir nepavyko priimti Dirvožemio įstatymo...

– Sužlugdė tai, kad į projektą mano kolegė įtraukė nepriimtinų dalykų, tokių kaip prievolė mokėti valstybei kompensaciją keičiant žemės paskirtį, statant. Kada nors vėl imsimės to įstatymo, jame tikrai nebus kokių nors nepagrįstų nuostatų.

Tarp ambicijų ir protingumo kriterijų

– Vyriausybės programoje pakartojamas kituose dokumentuose numatytas įsipareigojimas didinti miškingumą. Pritartumėte, kad miškų plotai būtų plečiami mažinant žemės ūkio paskirties žemės plotus?

– Turėtume galvoti, kad tai, kas įdirbta, turėtų ir tarnauti žemės ūkio paskirčiai. Ambicija yra plėsti miškus iki 35 proc. Lietuvos teritorijos. Per pastaruosius 25 metus užžėlė daug savaiminių miškų, žemė buvo paversta miško žeme. Kai kalbame apie valstybinę nenaudojamą žemę – viskas gerai. Tačiau kai yra privatus interesas, jį galima tik nupirkti, žmogui sąžiningai sumokėti, kad jis norėtų tą žemę užsodinti mišku. Jei valstybė turės atitinkamą programą, ES skirs finansavimą ir žmogus norės užsodinti savo žemę – kodėl gi ne. Tačiau kartu svarbu įvertinti, kad tokiu projektu nebūtų sugadintas didelis turtas – melioracijos, drenažo sistema.

– Ketinama plėsti ir saugomas teritorijas, taip pat ir griežtai saugomas, „Natura 2000“ tinklą. Kita vertus, ES šalys narės kol kas skirtingai suvokia gamtos saugojimą. Kaip manote, ar gali būti peržiūrėtos, sušvelnintos Lietuvoje galiojančios nuostatos, savininkui savo žemėje suteikta daugiau veiksmų laisvės?

– Kalbame apie darbo vietas regionuose, o kai reikia kur nors saugomoje teritorijoje įrengti valtelių prieplauką, atsimušame į reglamentavimą – nieko negalima daryti. Pacituosiu premjerę, ji, pristatydama programą, pasakė, kad ambicija turi būti nuosaiki. Tokiam požiūriui tikrai pritariu, nes dažnai esame greiti įsipareigoti. Taip pat ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas KRK posėdyje kelis kartus paminėjo, kad vengs aštrių kampų, o aš jam palinkėjau netapti antruoju aplinkos ministru.

Protingumo kriterijai yra daugelyje galvų. Tačiau noras saugoti dažnai persipina su formalizavimu, o pirmiausia reikėtų, kad žmonės patys suprastų, kas yra vertybė. Štai Belovežo giria buvo taip saugoma, tik takeliais leista vaikščioti, o prisiveisė tipografų, buvo išguldyti eglynai. Nesėkmė ištiko, nes saugojimas buvo suvoktas kaip nieko nedarymas visiškai. Saugojimas, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti išmintingas, pagrįstas žinojimu.

– Dar grįžkim prie gyvūnų gerovės. Kaip žinoma, daugėja entuziastų, kurie siekia uždrausti kailinių žvėrelių auginimą, idėjos šalininkų yra ir Seime. Atrodo, kad bus užregistruota ir atitinkama įstatymo pataisa.

– Jeigu toks projektas bus pateiktas, turbūt jis nebus priimtas. Reikėtų žinoti keletą skaičių – kiek audinių augintojai sumoka mokesčių valstybei, kiek sukuria darbo vietų, o jų yra daugiau kaip 1 tūkst. Kitas argumentas: jei norime saugoti gyvūnus ir užtikrinti jiems geresnį gyvenimą, reikėtų pagalvoti, kas pasikeistų. Išeitų investicijos iš Lietuvos kur nors į Baltarusiją, ten būtų auginamas toks pat žvėrelių skaičius, tik vargu ar laikantis ES standartų. Kalbėdamas su žmogumi, kuris tvirtina, kad gyvūnus reikia labai saugoti, man įdomu pasižiūrėti į jo batus, ar jie nėra odiniai.

Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, bet protingumo kriterijai turi išlikti.

– Dėkodama už pokalbį prašau pasidalyti paskutine įžvalga: koks jausmas eiti atsakingas Seimo KRK pirmininko pareigas žinant žmonių susirūpinimą savo veiklos ateitimi, jų lūkesčius dėl būsimų sprendimų?

– KRK kaimo bendruomenei turėtų būti lyg burė, tačiau kartu turėtume būti teisingu inkaru, kad laiku sustotume, nepadarytume klaidų spręsdami. Priimant sprendimus KRK sėkmės raktas, manau, yra logiškas kalbėjimasis, kai pasitelkiamos žinios, o ne emocijos.

  2020-12-12
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.