Stumbrai – pasėlius trypiantys ligoti mutantai

Aplinkos ministerija ruošia naują stumbrų apsaugos ir jų populiacijos valdymo strategiją. Ar tai reiškia, kad bus stengiamasi sutrukdyti šiems Europos bizonams pačiame Lietuvos viduryje klajoti kur pakliuvo ir niokoti ūkininkų pasėlius? O gal stumbrai ir toliau liks reta, saugotina, viduramžių Lietuvos simboliu laikoma gyvūnų rūšis, kuriai viskas leidžiama?

Apklausa per darbymetį „Sakote, Aplinkos ministerija kažkokį planą sugalvojo, kaip apsaugoti ūkininkų laukus nuo stumbrų kaimenių antplūdžio? Ir iki gegužės 18 d. laukia visuomenės pastabų, pasiūlymų? Jau dešimt metų kovojame su šiais „senosios Lietuvos simboliais“, kad neištryptų ir nenugulėtų mūsų javų. Dabar ypač sunku, nes jie pradėjo labai smarkiai daugintis – per kelerius metus stumbrų Lietuvoje priviso dvigubai, iki 200 galvų“. Tokią nuomonę „Ūkininko patarėjui“ išsakė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas. Anot pašnekovo, dabar visos ūkininkų dienos ir naktys, šiokiadieniai ir savaitgaliai aukojami sėjai, nėra laiko net kompiuterio įsijungti, po internetą panaršyti. Gal todėl Aplinkos ministerija ir sugalvojo tą apklausą kaip tik dabar, kad išvengtų nuo stumbrų neatsiginančių žemdirbių piktų komentarų?

Sunaikina ir sumažina derlių „Aišku, dėl gamtos įvairovės reikia visokių žvėrių. Bet dabar stumbrai susispietę tik dviejuose trijuose rajonuose. Netgi dar glaudžiau. Pas mus – vos keliose Kėdainių r. seniūnijose. Kur praeina, ten laukuose plačiausias brydes palieka. Ne tik daug derliaus sunaikina. Likusių pasėlių kokybė suprastėja. Prieš trejus ketverius metus mūsų rajone stumbrai padarydavo apie 80–90 tūkst. eurų žalos, o pernai – jau 160 tūkst. eurų. Apie šią mūsų bėdą žino aukščiausi valstybės vadovai. Anksčiau Žemės ūkio ministerija, dabar Aplinkos ministerija žada padėti, sustabdyti šiuos galingus, nunarintomis galvomis tiesiu taikymu į priekį dundančius, kelio nesirenkančius gyvūnus, bet iki šiol tai tik kalbos“ , – apmaudo neslėpė V. Ivanauskas. Pernai Panevėžio r. ūkininkams stambiausi Lietuvos laukiniai žvėrys pridarė apie 105 tūkst. eurų nuostolių. 2010–2016 m. Lietuvos žemdirbių netektys dėl stumbrų ištryptų pasėlių siekė 520 tūkst. eurų.

Reikia reguliuoti bandas Paprastai Europoje vidutinis stumbrų bandos dydis – 15–20 gyvūnų, tačiau Lietuvoje kaimenės siekia ir iki 40–50 stumbrų. Kiek mažesnės stumbrų bandos klajoja Radviliškio rajone. Čia, Radviliškio 44-ojoje apygardoje, išrinktam Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui Aurimui Gaidžiūnui ūkininkai taip pat skundžiasi dėl šių žiaurokos išvaizdos, masyvių, barzdotų padarų eibių. „Lankiausi Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijoje esančiame Pašilių stumbryne. Ten ganosi didžiausia nelaisvėje laikomų stumbrų banda. Daugiausia seni, ligoti, nusišėrusiais, išplikusiais šonais. Kraujomaišos pasekmė. Tankus Lietuvos kelių tinklas Lietuvos stumbrams trukdo kryžmintis su gentainiais iš kitų šalių. Laisvieji stumbrai laikosi gana izoliuotame Vidurio Lietuvos trikampyje. Apsigimę, silpni laisvieji stumbrai vis dažniau žūsta ant geležinkelio bėgių, po automobilių ratais. 2016 m. lapkričio mėnesį ir 2017 m. gruodžio mėnesį kelyje Krekenava–Panevėžys žuvo 4 stumbrai. Pernai birželio ir gruodžio mėnesiais Kėdainių r. savivaldybėje, Šilainių kaime, krovininis traukinys partrenkė per bėgius ėjusius 5 stumbrus. Reikia reguliuoti šių žvėrių populiaciją“, –„Ūkininko patarėjui“ kategoriškai teigė parlamentaras A. Gaidžiūnas.

Ideologinis gyvūnas Dabartinėje mūsų šalies teritorijoje stumbrai išnyko dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais, XVIII amžiaus viduryje. Niekas jų nepasigedo iki pat 1969 m., kai sovietų okupuotos Lietuvos kompartija, Maskvai leidus, išbraukė iš draudžiamų mokslininkams, rašytojams temų sąrašo ir panaudojo režimo propagandiniams tikslams kai kuriuos LDK istorijos fragmentus: pagonybę, karus su Vakarų imperialistais (kryžiuočiais). Buvo restauruota Trakų pilis, o miškuose susirūpinta įveisti ikikrikščioniškos Lietuvos simbolius – stumbrus. 1969 m. pirmieji stumbrai įkurdinti Panevėžio r. Pašilių miško aptvaruose. 1969–1972 m. 10 stumbrų (2 patinai ir 8 patelės) atvežta iš Rusijos centrinio stumbryno. 1969–2016 m. Pašilių stumbryne atvesta daugiau kaip 160 stumbrų jauniklių. 1973 m. iš Pašilių į laisvę išleistų stumbrų palikuonys išplito Vidurio Lietuvoje, daugiausia Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio rajonuose. Jauni iš bandų išvaryti bręstantys patinai užklysta ir į Pakruojo, Joniškio rajonus. 1993–2016 m. laisvėje gyvenančių stumbrų Lietuvoje prisiveisė 9 kartus daugiau (iki 182 gyvūnų). 2016 m. aptvaruose ganėsi 27 stumbrai (beveik 1,7 karto daugiau).

Tauras būdingesnis 2016 m. pabaigoje Europoje bastėsi kur norėjo 4472 stumbrai, 395 gyveno sąlyginai laisvai, o 1706 stumbrai buvo laikomi aptvaruose. Daugiausia laisvūnų yra Baltarusijoje (1605) ir Lenkijoje (1455 ). Žalos ūkininkams jie taip pat pridaro Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose. Ne tokia jau lietuviška gyvūnų veislė. Net iš amerikietiškų vesternų gerai mums pažįstami bizonai, kurių mėsa buvo pagrindinis XIX a. Šiaurės Amerikos indėnų maistas, faktiškai yra stumbrų (lotyniškas pavadinimas Bison Bonasus L.) broliai. Šios rūšys lengvai gali susiporuoti. Viduramžių Lietuvai daug būdingesnis miškų gyvūnas buvo tauras. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tauro atvaizdas buvo sugrąžintas į Kauno miesto herbą. Tik Perlojos kaimo herbe pavaizduotas stumbras, kaip du vandens lašai panašus į buvusį sovietinį kaunietišką heraldinį žvėrį.

Įjunko į ūkininkų laukus Sovietų valdžia stumbrus Lietuvoje apgyvendino žemdirbystei labiausiai tinkamose teritorijose. Lapuočių ir mišrių miškų, kuriuos ypač mėgsta stumbrai, čia mažai. Dėl to stumbrai įjunko į kolūkių, dabar – į ūkininkų laukus. Per parą suaugęs patinas suėda 32–36 kg pašaro. Stumbrai priversti keisti natūralius įpročius, visais metų laikais dažniausiai rupšnoja pamiškėse esančias žemės ūkio kultūras, o žiemą suka ratus apie medžiojamųjų gyvūnų šėryklas. Vidurio Lietuvoje ne tiek ir daug ekologinių ūkių. Apsinuodiję cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis kasmet krinta 4–5 stumbrai. Jie serga snukio ir nagų liga, juodlige, tuberkulioze, brucelioze, stablige, pasiutlige. Didžiausia grėsmė stumbrams – balanopostitas. Tai virusinė liga, dėl kurios patinai negali daugintis. Ganyklose ar šienaujamose pievose nuolat apsilankantys ligoti stumbrai gali apkrėsti ir naminius galvijus.

Bus visiškai apsaugoti Stumbras – tai žvėris iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Pagal mūsų šalies teisės aktus žala Lietuvos gamtai už sunaikintą stumbrą siekia 10 136,70 Eur. Jie priskirti medžiojamiesiems gyvūnams, bet nenustatyti medžioklės terminai. 2005 m. po konsultacijų su Europos Komisija nuspręsta neįtraukti stumbrų į Lietuvos Respublikai būdingų rūšių, saugomų pagal Europos Tarybos Buveinių direktyvą, sąrašą (reference list). Anot Aplinkos ministerijos, lietuviški stumbrai bus visiškai apsaugoti, kad neišnyktų, kai laisvėje ir aptvaruose 57 tūkst. ha plote gyvens apie 180–220 šios rūšies individų. Siekiama, kad iki 2025 m. Kėdainių r. gyventų 90–100 stumbrų, Panevėžio r. – 60–70, Varėnos r. – 30–50 („Ūkininko patarėjo“ duomenimis, tam smarkiai priešinasi daug dzūkų, tarp kurių ir Seimo narys perlojiškis Juozas Baublys). Pašilių stumbryne turėtų gyventi iki 20 nuolatinių augintinių ir atskirai laikinai laikomų sugautų stumbrų. Už Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos Žvėrinčiaus tvoros apsistotų 10–12 stumbrų banda. Kituose (valstybiniuose ir privačiuose) aptvaruose, kurių valdytojai ir savininkai įsipareigos laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, dėl genetinės įvairovės būtų laikoma apie 10–15 stumbrų.

Stumbrų populiacijos sprogimo priežastis

Vilmantas GRAIČIŪNAS Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas

Stumbrai buvo ir liks saugomi Lietuvos laukiniai gyvūnai. Tai ne svetima, ne invazinė rūšis. Deja, dalis visuomenės, ypač ūkininkai, nemėgsta stumbrų. Jų sukeliamus nuostolius tenka atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Tai valstybės biudžeto pinigai. Ministerija stengsis pakeisti dabartinę nepalankią žmonių nuomonę apie Lietuvos senųjų girių simbolį. Numatoma sudaryti naują laisvėje gyvenančią stumbrų ban­dą Dzūkijos nacionalinio par­ko teritorijoje, Stėgalių gamtiniame komplekse. Jo augmenija nepanaši į tradicinę dzūkiškų miškų augaliją – daugiausia lapuočiai medžiai. Ideali vieta stumbrams. Dzūkijos žemės nederlingos, tad daug nuostolių ūkininkams šie dykaraginiai žinduoliai nepadarytų. Pietų Lietuvoje paleisti stumbrai galėtų susikryžminti su Baltarusijos bei Lenkijos gentainiais. Vyktų naudingi genų mainai. Bandysime įtikinti Vidurio Lietuvos gyventojus, kad galimybė pamatyti egzotiškus stumbrus priviliotų į Panevėžio, Kėdainių regionus daugiau turistų. Senų, ligotų gyvūnų, kurie ūkininkams ir pačioms bandoms tik žalą darė, neliks. Stumbrininkai nuspręs, ką nušauti. Selekcija neišvengiama. Iki šiol svarstoma, kokia tokio Lietuvos stumbrų populiacijos sprogimo priežastis. Viena iš versijų – iš Belovežo (Baltvyžių) girios atklydo patinas. Lietuvos stumbrių atsivesti jaunikliai iš jo paveldėjo naują genetinę informaciją. Stumbriukai tapo labai gyvybingi.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas