Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Sudėkime po plytą – atkurkime žemdirbių tvirtovę kartu

2020/09/22

1989 m. gruodžio 25 d., per šventas Kalėdas, atkūrėme „Ūkininko patarėją“. Tąsyk redakcijos žodyje skaitytojams rašėme: „Atgimstame... Pakylančios, viltingai žvelgiančios rytojun Lietuvos akivaizdoje beldžiamės į Jūsų namus su nerimu – įsileisite? Atrasite vietos savo nelengvoje kasdienybėje patarėjui, o sudiržusioje nuo laiko negandų širdyje – bičiuliui? Kitokiais būti nenorime ir neturime teisės, nes būtent toks „Ūkininko patarėjas“ lydėjo Jus Nepriklausomos Lietuvos metais. Anuomet, kai ūkininko vardas pasididžiuojant buvo tariamas, o jo darbai šlovino Tėvynę, tas laikraštis rado kelią į Jūsų namus ir širdis. Į jį šliejotės, jo balso klausydavot. Prieš savo valią teko apleisti Jus, kai per gyvenimus, palikdama kruvinus pėdsakus, ėjo prievartinė kolektyvizacija, brolžudiškas karas, tarybinis lažas. Tas alinantis darbas – pusvelčiui, ta protėvių žemė – niekieno... Kasžin, kada palūžo viltis. Stipriausieji jau keliasi. Lai netvirtu žingsniu, lai pasiramstant – bet koks gražus tas ŠEIMININKO ėjimas per žemę. Palaimink, Lietuva, jų žingsnius. Leisk save išgirsti, akliems padėk praregėti. O mes vėl šalia eisime, gyvensime Jūsų džiaugsmais ir rūpesčiais. Nepavarkime.“

Per ketvirtį amžiaus „Ūkininko patarėjas“ išaugo ir tapo stipriausia žemdirbio atrama, nuoširdžiausiu pagalbininku visur ir visada. Nešėme į kaimą žinias, naujausias technologijas, lengvinome artojo triūsą. Švietėme ir telkėme sodžiaus moteris, jaunimą. Puoselėjome kaimo kultūrą ir tradicijas, kūrėme naujas. Daugelį metų rengėme Arkliais arimo varžybas, Pavyzdines medžiokles, „Šeimininkės dienas“, „Mis ūkininkaitės“ rinkimus... „Ūkininko patarėjas“ padėjo atkurti daugelį žemdirbiškų organizacijų, jas rėmė dėmesiu ir dalijosi duonos kąsniu. „Gaja“, Žemės ūkio rūmai, Ūkininkų sąjunga, Lietuvos ūkininkių draugija, Jaunųjų ūkininkų globos taryba... Sutvėrėme ir naujų – Respublikinę lenktyninių žirgų lygą, Traktorių sporto federaciją, Naminės degtinės gamintojų asociaciją... Gaila, kad ne visų jų siekiams buvo lemta išsipildyti. Draugavome su daugeliu agrarinių visuomeninių organizacijų, o ypač nuoširdžiai su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Malonu prisiminti, kad LŽŪBA ne kartą pripažino „Ūkininko patarėją“ naudingiausia žemdirbiams žiniasklaida.

Per tuos 28 metus leidome ne tik „Ūkininko patarėją“, bet ir kupetą kitų laikraščių, žurnalų, knygų, kalendorių. Buvome viena didžiausių leidyklų šalyje. Ypač populiarūs buvo  žurnalai „Šeimininkė“ ir „Meisteris“, savaitraštis „Kaimo laikraštis“. Visi periodiniai ir neperiodiniai leidiniai buvo atsigręžę į mūsų kaimą, jo žmones, kultūrą, jų rūpesčius.

Deja, 2017 m. spalio 11 d. organizuota Gintauto Misiukevičiaus grupuotė užgrobė „Ūkininko patarėjo“ bendrovę, užgniaužė laisvą žodį ir išplėšė įmonę. Po beveik trejų metų teismų maratono grįžome namo. Esame kupini ryžto atkurti viską ir dar aukščiau iškelti „Ūkininko patarėjo“ vėliavą. Jau grąžinome žurnalistams kūrybinę laisvę, vėl vadovaujamės mūsų gildijos Etikos kodeksu, panaikinome G. Misiukevičiaus „nepageidaujamų pašnekovų“ sąrašus, atkūrėme patentuotus leidinių logotipus, gilinamės į realias ir svarbiausias žemės ūkio problemas, susitinkame su žemdirbių asociacijų lyderiais. „Ūkininko patarėjas“ kasdien tampa įdomesnis ir aktualesnis. Užsisakykite – įsitikinsite.

Tik kas išties „Ūkininko patarėjui“ pagalbos ranką? Nė kiek neabejojame – tie žmonės, su kuriais tris dešimtmečius dirbome petys į petį, dalijomės duona ir druska, vienoje barikadų pusėje kovėmės už žemdirbio teises ir teisę gyventi po saule. Atkurkime „Ūkininko patarėją“ – imkime po simbolinę plytą ar visą jų glėbį, kas kiek galime panešti, ir sumūrysime žemdirbių tvirtovę. Ji vėl dieną naktį gins kiekvieną Jūsų nuo visų biurokratų, lupikautojų, apgavikų, išnaudotojų, perteklinių reikalavimų, nepagrįstų suvaržymų, absurdiškų direktyvų...

Tad nuoširdžiai kviečiame į talką! Kiekvienas gali įmūryti plytų kiek tinkamas – visų vardai ir indėlis bus paminėti statytojų sąraše. O bendrovėms pageidaujant įdėsime į laikraštį jų logotipą. Visiems savanoriams išrašysime sąskaitas faktūras „už reklamą“ atitinkamai kiek plytų pageidaus įsigyti. Viena plyta – 100 Eur.

Pagarbiai – Jūsų Vytenis Neverdauskas, „Ūkininko patarėjo“ redaktorius

                 

Ūkininkas: žemdirbiams reikia tribūnos, iš kurios juos girdėtų

Pirmąją plytą į „Ūkininko patarėjo“ tvirtovės sieną jau įmūrijo Vilkyčiuose (Šilutės r.) ūkininkaujantis tremtinys Kazimieras Gudžiūnas – vos gavęs Pieno gamintojų asociacijos pranešimą, jog laikraščiui reikia pagalbos, iškart padarė pavedimą. K. Gudžiūnas įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra kitos žiniasklaidos priemonės, kuri galėtų tapti stipriu žemdirbių balsu.

Prisakė tapti žemdirbių balsu

„Žinau, kad „Ūkininko patarėjas“ visada mūru stojo už ūkininkus, domisi žemdirbių ir kaimo reikalais, rašydavo išsamiai ir objektyviai – buvo geras laikraštis. Seniai jį skaitau, dažniausiai prenumeruoju ir visada rasdavau publikacijų, kurios man yra įdomios. Reikėtų suremti pečius ir visiems žemdirbiams pasistengti, kad tas laikraštis išgyventų“, – paaiškino Vilkyčiuose įsikūręs ūkininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Agrokavis“ vadovas.

Gudžiūnas tikisi, jog atsikūręs „Ūkininko patarėjas“ galėtų tapti žemdirbių balsu, nes tik viešumas priverstų valdžią išgirsti apie duoną auginančių žmonių problemas. Ūkininkui labiausia skaudu girdėti, kaip dabar žemdirbiai niekinami, iš jų tyčiojamasi – ir tą daro miestiečiai, kurie kaimą mato tik pro automobilių langus.

„Net politikai, kurie dabar siekia tapti Seimo nariais, mano, jog žemdirbys viską gauna dykai. Sako, turi brangius traktorius, gauna milijonus paramos ir jiems dar negerai gyventi – niekas nemato mūsų skolų, nežino, kaip sunkiai žmonės savo ūkiuose dirba. Gal tegul kuris nors kritikas ateina gyventi į kaimą ir dirbti žemės – kodėl tik pavydi, bet patys nesiima tokio pelningo, milijonus paramos gaunančio verslo. Pavydi tų „aukso kasyklų“, stebisi, ko mes dar norime, bet neina ir nedirba mūsų darbo“, – piktinosi ūkininkas.

Gudžiūnas stebisi, jog Lietuvoje nekalbama apie tai, kad visos Europos valstybės remia žemdirbius, nes nori užsitikrinti, jog turės duonos ir būtiniausių maisto produktų. Kitos išeities nėra ir Lietuvoje, bet mūsų visuomenė supriešinta, kurstomas pavydas, todėl mieste gyvenantys žmonės mano, jog žemdirbiams labai gerai, jiems vien lengvatos, maži mokesčiai.

„Ne pirmi metai jaučiame neigiamą požiūrį į kaimą, ypač dabar, kai valstybės valdymui didžiausią įtaką daro Ramūno Karbauskio „valstiečiai“. Visi tikėjosi, kad žemdirbiai bus labiau gerbiami, o pasidarė atvirkščiai – be jokios kaltės esame ujami, niekinami. Vieną kartą nusileidome, tyliai nurijome nuoskaudą, kitą kartą – ir užlipo ant galvos. Turite apie tai rašyti, nes visuomenės susipriešinimas yra labai blogas dalykas“, – įsitikinęs Šilutės krašte ūkininkaujantis tremtinys.

Priemonė problemoms įvardyti

Gudžiūnas yra vienas didžiausių Šilutės krašte pieno gamintojų, tačiau savo ūkį vadina vidutiniu, nors laiko apie 250 melžiamų karvių ir kasdien parduoda po kone 6 t aukščiausios kokybės pieno. Žemės ūkio kooperatyvas „Agrokavis“, kuriam priklauso ir K. Gudžiūno ūkis, augina pieno ūkyje gimusius veršelius. Telyčaitės pakeičia karves, per pusantrų metų iki 600 kg užauginti buliukai parduodami mėsai. Per abu ūkius susikooperavę šilutiškiai dirba 600 ha žemės, augina 650 raguočių.

Kaip ir pieno ūkis, buliukų auginimas mėsai didelio pelno neduoda, tačiau, pasak ūkininko, yra gera pagalbinė verslo šaka ir padeda racionaliau ūkininkauti – neišmetami į mėšlą karvių pašarų likučiai, praverčia ir papildomos pajamos. „Geriau juos laikyti, nei parduoti veršelius. Bandėme tą daryti, bet nepasiteisino“, – tvirtina ūkininkas.

Gudžiūnas pripažįsta, jog pieno gamintojams dabar nėra patys geriausi laikai, tačiau įsivaizdavo, kad krizė gali būti dar didesnė.

„Šiek tiek sumažinti nuostolius padėjo Vyriausybė, truputį skirtumo nuo vidutinės kainos dar turėtų grąžinti pieno perdirbėjai. Dabar keliais centais padidėjo pieno kaina. Nors jau seniai esame atsidūrę ant išgyvenimo ribos, kažkaip verčiamės – kol kas tragedijos nėra“, – patikino ūkininkas, pamėgtame laikraštyje anksčiau rasdavęs publikacijų apie pieno ūkius ir jų išgyvenimo prognozes.

Gudžiūnas įsitikinęs, jog laikraštis yra geriausia vieša erdvė informacijai skleisti ir problemoms įvardyti. Tokioms, kaip, kodėl ūkininkai ir kooperatyvai iš tolo kratosi savo produkcijos perdirbimo. K. Gudžiūnas tikina, jog tai jau išbandė ir „atsikando“. Buvo laikai, kai augino paukščius, pardavinėjo mėsos produktus, tačiau netruko įsitikinti, jog reikia būti labai dideliam, kad galėtum konkuruoti su rinką užvaldžiusiais koncernais.

„Mažo ūkelio ir galimybės mažos, o jungtis prie didelio kapitalo nesinori. Tokiems kaip mes gamintojams, parduodantiems apie 6 t pieno per dieną, perdirbimas yra per didelė prabanga, todėl nusprendėme, jog nieko geriau padaryti, nei tiesiogiai parduoti pieną, mums nepavyks. Tikiuosi, kad „Ūkininko patarėjas“ daugiau dėmesio kreips į žemdirbių rūpesčius, nelygios konkurencijos dalykus, analizuos žemdirbių problemas, ne tik pieno gamintojų“, – tikisi pirmąją plytą „Ūkininko patarėjui“ atstatyti atnešęs ištikimas bičiulis.

Daiva BARTKIENĖ ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...