Sustos ne tik traktoriai, bet ir grūdų džiovyklos

„Ateities ekonomikos gaivinimo strategiją gali į dugną nutempti naujais pančiais pančiojamas šalies agrarinis sektorius. Dabar ketinama pabranginti žemės ūkyje naudojamą žymėtąjį dyzeliną, nors kitos šalys netaiko tokios praktikos, – teigia Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis. – Sunkmečiu nacionalinės ekonomikos garvežiu vadintas žemės ūkis rytoj gali rinką perleisti artimesniems ar tolimesniems kaimynams, kurių  nesaisto tokie griežti reglamentai. O tąsyk ir duonos valgytojai neturės, kaip sviesto užsitepti.“

Lengvatų mitai

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko, šalyje registruota 127 tūkst. ūkininkų. Jų veiklos spektras labai platus: gyvulininkystė, mėsos ir pieno gamyba, augalininkystė, daržininkystė, sodininkystė, mišrūs ūkiai. Žemės ūkio gamybos ribojimai, aplinkosaugos perteklinės priemonės, įvairūs draudimai mūsų ūkininkams jau įprasti, tačiau šiandieniniai jų mastai ir užmojai dar neregėti.

Į LŽŪT pasipylė pagalbos prašymai, kai žemdirbiai išgirdo viešus politikų kaltinimus, esą ūkininkai žymėtąjį dyzeliną pila ne tik į traktorius, bet ir į savo prabangius visureigius. Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga net parašė laišką Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Rašte teigiama, kad lengvatiniai degalai skirti gamybai – žemės ūkio veiklai, kitoks žymėtojo dyzelino naudojimas yra neleistinas. Kadangi šie degalai limituoti, yra jų naudojimo kontrolės ir prevencijos priemonių mechanizmas. Be to, daugeliui ūkininkų lauko darbams neužtenka skirto dyzelino normos, perka papildomai įprasta kaina, sumokėdami visą akcizą, nors dirbdami laukuose infrastruktūra nesinaudoja. Žinant, kad žymėtasis dyzelinas yra limituotas, ūkininkams finansiškai nenaudinga šių degalų naudoti automobiliuose. Visiškai nesuprantama, kodėl ūkininkai turėtų pilti pigesnį dyzeliną į lengvuosius automobilius, o vėliau, pasibaigus degalų limitui, žemės ūkio technikai naudoti visu akcizu apmokestintus dyzelinius degalus. „Mes pasisakome tik už skaidrų ir sąžiningą ūkininkavimą“, – rašė Radviliškio r. ūkininkai.

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis, įgaliotas Tarybai priklausančių žemdirbių savivaldos organizacijų, kreipėsi į finansų ministrę Gintarę Skaistę, užbėgdamas už akių tariamiems „socialiniams partneriams“, kurie savo parašais vėl galimai išduotų ūkininkų interesus.

Pagalba kaimynams?

LŽŪT pirmininko J. Vilionio teigimu, nors Vyriausybės programoje numatyta, kad iki 2024 m. bus panaikintos visos mokesčių lengvatos naudojamam iškastiniam kurui ir bus visiškai atsisakyta anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje, akcizo padidinimas žemės ūkyje ir kaimiškosiose vietovėse naudojamiems gazoliams gali dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą situaciją. Pasak J. Vilionio, šiuo metu žemės ūkiui skirto žymėtojo dyzelino akcizas yra 60 Eur už tūkstantį litrų, o transporte naudojamam dyzelinui taikomas 372 Eur akcizas. Skirtumas – 312 Eur. Vidutinis degalų kiekis, sunaudojamas vienam hektarui, yra 115 litrų, taigi, padidinus akcizo mokestį iki 372 Eur už tūkstantį litrų, kiekvienam hektarui tektų 36 Eur papildomų mokesčių. „Įvertinus tai, kad dauguma ūkių, ypač specializuotų gyvulininkystės, daržininkystės, šiuo metu išgyvena itin gilią krizę, toks mokesčių, nepriklausomų nuo veiklos rezultato, padidėjimas daugeliui ūkių būtų nepakeliama našta, – teigė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. – Akcizo padidinimas skaudžiausiai smogtų smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ypač ekologiniams, kuriuose degalų vienam hektarui sunaudojama santykinai daugiau.“

LŽŪT vadovas pastebi, kad kaimyninėse valstybėse žemės ūkiui naudojamiems gazoliams lengvatos naikinti nesiruošiama ir akcizo didinimas Lietuvos žemdirbiams sumažintų ir taip menką jų produkcijos tarptautinį konkurencingumą.

Pavyzdžiui, gyvulininkystė šiuo metu išgyvena itin sudėtingą laikotarpį ir traukiasi. Mokestinių lengvatų naikinimas išstumtų ne vieną ūkį iš gamybos, o norinčiųjų į sektorių ateiti nėra.

J. Vilionis teigia, kad akcizo mokesčių lengvatos už žemės ūkio gamybos veikloje naudojamus dyzelinius degalus taikomos beveik visose Europos šalyse. Dažnai tai yra didžiausia mokesčių lengvata, suteikta šiam sektoriui. Pavyzdžiui, Italijoje akcizo mokesčio apimtys 2017 m. sudarė 40 proc. visų žemės ūkio mokesčių išlaidų. Prancūzijoje šios nuolaidos 2018 m. sudarė 60 proc. mokesčių išlaidų.

Remiantis 2018 m. EBPO informacija, didžiausias dyzelino akcizo mokesčių nuolaidas taiko Prancūzija, Italija ir Vokietija. Iš ne ES šalių labai dideles nuolaidas taiko JAV. Be to, kai kurios pasaulio šalys (Austrija, Graikija, Meksika, Nyderlandai, Slovakija ir Ispanija), kurios 2000 m. turėjo arba įvedė šių degalų mokesčių lengvatas, dar daugiau jų siūlė nuo 2018 m.

Palyginti su sektoriaus dydžiu, dyzelinių degalų mokesčio lengvatos žemės ūkiui per pastarąjį dešimtmetį padidėjo Latvijoje. Šių degalų mokesčio lengvatos sudaro daugiau kaip 1 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. Bendros šio mokesčio nuolaidos padidėjo, palyginti su žemės ūkio sektoriaus dydžiu, pusėje šalių, kurios 2000–2018 m. įgyvendino tam tikras lengvatų sistemas.

Dyzelinių degalų lengvatų apimtys 2018 m. Čekijoje sudarė 112 mln. JAV dolerių, Estijoje – 33 mln., Latvijoje – 49 mln., Lenkijoje – 247 mln., Vokietijoje – 532 mln., Prancūzijoje – 1 mlrd. 198 mln., Italijoje – 1 mlrd. 188 mln., Vengrijoje – 105 mln.

Konkurencingumo svarstyklės

LŽŪT pirmininko J. Vilionio žiniomis, akcizo lengvatų taikymas ES valstybėse yra numatytas 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/96/EB, kurios 15 str. 3 dalyje rašoma: „Valstybės narės gali taikyti apmokestinimo iki nulio lygį energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkio, sodininkystės ar žuvivaisos darbams bei miškininkystėje.“

Bendru LŽŪT narių sutarimu šalies Finansų ministerijos prašoma nepadaryti nepataisomos žalos Lietuvos žemės ūkiui ir padėti išlaikyti sektoriaus konkurencingumą. Taryba siūlo lengvatos taikymą derinti su ES reglamentavimu ir palikti galioti bent iki šios direktyvos peržiūros 2025 m. Mokesčiai turėtų skatinti rinktis mažiau taršią energiją, todėl pirmiausia reikėtų apmokestinti tą iškastinį kurą, kurį galima lengvai pakeisti alternatyvia energija. Bet jei alternatyva negali būti pasiūlyta ar ji kol kas per brangi, tokiu atveju mokesčiai neturi būti didinami, nes jie taps ne mokesčiu, o bauda. Bauda už tai, kad žmonės gyvena kaime. Arba už tai, kad kaime, pro kurį neina gamtinių dujų vamzdis, kuriamas agroverslas. Daugelis ūkių turi grūdų džiovyklas, kuriose naudojamas šildymui skirtas gazolis. Šių šilumos šaltinių pakeisti alternatyvia energija šiuo metu neįmanoma dėl investicijos brangumo, nes džiovyklos dirba tik 2–3 savaites per metus ir atsiperkamumas išsitęstų iki 50 ar daugiau metų. Siūlymai naudoti saulės energiją neatlaiko kritikos, nes ir nedidelei grūdų džiovyklai reikia įspūdingos momentinės galios – 1 MW, o elektros įvadai ūkiuose yra iki 100 kW galios. Jei reikalingo galingumo saulės energijos jėgainė ir būtų įrengta, jos eksploatuoti nebūtų įmanoma dėl per mažo įvadų pralaidumo ir nepakankamai išvystytos infrastruktūros.

LŽŪT narių nuomone, pokytį reikėtų derinti ir su investicine parama. Kol kas parama keisti iškastiniais degalais kūrenamas grūdų džiovyklas į tokias, kurios naudotų kokią nors aplinkai draugišką alternatyvą, neteikiama. Jei akcizas šildymui naudojamiems degalams bus padidintas, žemdirbiams daugeliu atveju neliks kito pasirinkimo, kaip tik atiduoti savo grūdus džiovinti rajonų centruose įsikūrusiems ir stambiajam agroverslui priklausantiems elevatoriams, kurie turi prisijungimą prie gamtinių dujų. Jų kol kas nesiruošiama apmokestinti, nors tai irgi iškastinis kuras. Nelikus galimybės grūdų džiovinti ūkyje, neliks galimybės ir jų saugoti savo sandėliuose, dėl to bus prarasta galimybė juos parduoti esant geriausioms kainoms, tad bus patirta daug nuostolių.

„Šildymui skirti gazoliai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir gyvenamųjų namų, darželių, mokyklų, kitų įstaigų šildymui kaimiškosiose vietovėse – ten, kur nėra galimybės naudoti gamtinių dujų ar atsinaujinančių šiluminės energijos šaltinių, – aiškino LŽŪT pirmininkas ir Prienų r. tarybos narys J. Vilionis, – papildomai apmokestinus degalus, reikia numatyti ir papildomas išlaidas savivaldybių biudžetuose, taip pat suteikti galimybę kaimo žmonėms įsirengti alternatyvius šilumos generatorius.“

J. Vilionis puoselėja viltį, kad su žemdirbių savivaldos organizacijomis aptartas siūlymas Finansų ministerijai nebus įkištas į stalčių, o taps argumentu diskutuojant Vyriausybėje ir Seime.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-02-18