Šventė iš Airijos, moliūgai iš Amerikos – kas tai?

Spalį, kad ir kur pažvelgsi, – visur moliūgai. Atėjo šių daržovių sezonas, be to, iš užsienio mus pasivijo mada jais dekoruoti namų aplinką, prekybos centrus, barų interjerą. „Helovyno šaknys yra keltiškos – pagoniškos. Todėl tikrai nuostabu pamatyti, kaip ši šventė švenčiama Airijoje – ten, iš kur kilusi“, – sako Monika Balsė, su šeima iš Airijos persikėlusi į Jungtines Amerikos Valstijas.

Giedrė RYMEIKYTĖ

Monikos sūnaus Ugniaus skaptuotas moliūgas šventiniu laikotarpiu saugojo namus nuo nekviestų vėlių.

Lietuvių Visų Šventųjų dienos tradicijos labai skiriasi nuo anglų, airių ar amerikiečių. Kaip jautėtės iš Lietuvos išvažiavusi gyventi į Airiją?

Lietuviškos Vėlinės – unikalios atmosferos. Tamsus sezonas, žvakių liepsnelės kapinėse ir senosios tradicijos sunkiai lyginamos su šios dienos minėjimu kitose šalyse, nors Visų Šventųjų diena ir Mirusiųjų diena švenčiamos visame krikščioniškame pasaulyje… Ir ne tik krikščioniškame.

Tačiau „kai esi Romoje, elkis kaip romėnas“. Jei važiuoji ir ypač kraustaisi į kitas šalis – tai važiuoji su atviru požiūriu į tos šalies tradicijas, pasirengęs keistis, priimti kitokią aplinką. Airijos vėlinių tradicijos man buvo įdomios ir žavios. Juk žinote, kad Helovynas, kurio atgarsiai atkeliauja ir į Lietuvą, yra kilęs iš tos šalies? Tai labai sena šventė ir turbūt vienas žinomiausių Airijos kultūrinių eksportų.

Airių emigrantai atsivežė šios šventės tradicijas į Ameriką, ypač XIX a. masinės migracijos metu. Ten ji maišėsi su panašiomis kitų imigrantų tradicijomis ir štai turime šiandienę Helovyno šventę, kurioje matome ir meksikietiškos Mirusiųjų dienos elementų, ir angliškų tradicijų, ir kitų šalių įtakos. Be to, amerikietiška šventė, palyginti su airiškąja, labiau komercializuota.

Kaip sekėsi susidraugauti su šia airių tradicija?

Keltai, kaip ir lietuviai, tikėjo, kad ši diena yra mirusiųjų, kai dvasių pasaulis priartėja prie mūsų pasaulio ir gali atsidurti tarp mūsų. Šie du esminiai lietuviškos ir airiškos šventės panašumai – pagoniškos šaknys ir ryšys su dvasių pasauliu – pavertė šią šventę Airijoje gana sava ir artima. Švenčiame tą patį, tik kitaip išreiškiame.

Buvo smagu prisijungti prie Helovyno, persirengimo kostiumais, trick-o-treat žaidimo (pokštas ar skanėstas), namų puošybos. Persirengėliai ir kostiumai atėję iš senų laikų, kai žmonės tikėjo, kad persirengę visokiais babaužiais, atrodydami panašūs į dvasias gali jas apgauti! Taip pat keliama daug triukšmo, deginami laužai, kad atbaidytų klaidžiojančias dvasias, goblinus, fėjas ir visokius kitokius nedraugiškus padarus.

Nežinau bažnytinių tradicijų, tačiau pastebėjau, kad tai pirmiausia šeimos ir bendruomenės šventė, kai žmonės susirenka kartu pasidžiaugti šiluma ir apsiginti nuo tamsaus bei šalto rudens. Paprastai namai puošiami jau spalį, o per patį Helovyną puošiamasi specialiais kostiumais ir sutinkami į duris pasibeldę persirengėliai, vaišinami saldainiais. Trick-o-treat – vaikų mėgstamiausia ir labai smagi šventės dalis, jie lanko kaimynus ir prisirenka maišus saldainių. Tą vakarą žaidžiami įvairūs žaidimai, buriama, kūrenami laužai. Korke, antrame pagal dydį Airijos mieste, rengiamas nuostabus paradas su šokančiais skeletais ir visokiais fantastiškais tamsoje švytinčiais padarais.

„Dragon of Shandon“ paradas Korke mieste, Airijoje, per Helovyną.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žiūrint užsienietiškus filmus, regis, ši šventė be moliūgų neįmanoma. Kodėl būtent jis? Ar svarbu, koks jo dydis, spalva?

Moliūgų tradicija kilusi iš Amerikos, bet puikiai prigijo ir Senajame žemyne – kaip ir bulvės ar pomidorai. Senovėje, kol nebuvo moliūgų, airiai skaptuodavo ropę ir joje degdavo ugnelę. Manau, moliūgai atrodo gražiau, be to, jie kaip tik tuo metu uždera. Esmė ne daržovė, o uždegti ugnelę – man primena mūsų paprotį uždegti žvakeles ant kapų.

Išskaptuoti moliūgą didelio mokslo nereikia. Užtat daug vietos pasireikšti meniniams polėkiams. Jis turi būti nors kiek baisokas, kad švytinti baisi šypsena atbaidytų klaidžiojančius goblinus ir dvasias. Paprastai padedamas ant palangės ir viduje įstatoma maža plokščia žvakutė (tea light). Skaptuodavome ir mes, kai sūnus buvo mažas. Labai smagi tradicija!

Tai, kas lieka išskaptavus moliūgą, naudojama maistui ar jau tik dekoracija?

Skaptuojamo moliūgo atliekos nelabai kam tinka, nebent kompostui.

Koks yra Helovyno maistas? Ar Airijoje ir Amerikoje jis skiriasi?

Airijoje kepamas tradicinis Helovyno pyragas Barmbrack su juodoje arbatoje mirkytais džiovintais vaisiais. Į šį pyragą tradiciškai įkepamas pinigėlis ar žiedas – kam kliūva gabalėlis su inkliuzu, tam bus turtingi metai arba pasiseks meilėje. Ant tradicinio stalo rasite ir obuolių su karamele. Su obuoliais ir daug žaidimų, ir patiekalų, nes tai jų derliaus metas. Dar valgoma colcannon – bulvių košė su lapiniais kopūstais. Tradiciškai geriamas karštas sidras, skanaujama kepiniais su cinamonu, gvazdikėliais ir šiltais prieskoniais.

Amerikoje mes dar neilgai, pandemijos metu mažiau galimybių pamatyti tradicinių renginių ar švenčių, nes daug kas uždaryta ar atšaukta. Tačiau, kiek susidūriau, dominuoja viskas moliūgo skonio. Vakarėliai švenčiami, bet maistas įprastas, tik papuoštas moliūgais, šikšnosparniais, raganomis, juodomis katėmis ir visokiais panašiais pabaisiukais.

Ar moliūgai Airijoje ir JAV kitu metu yra populiarūs kaip maistas? Kokie patiekalai iš jų populiariausi?

Nepastebėjau, kad Airijoje būtų populiarūs moliūgų patiekalai. Žinoma, jie naudojami maistui, jų yra parduotuvėse, bet su saiku. Populiariausi – muskusiniai moliūgai (Butternut squash) – jų prekyboje galima rasti visus metus, naudojami sriuboms, troškiniams, kepiniams. Kiek daugiau dekoratyvinių moliūgėlių ir didieji moliūgai pasirodo prekyboje jau prieš pat šventes.

Kalifornijoje susidūriau su labai didele valgomųjų moliūgų įvairove ir galybe receptų. Vis dėlto ši daržovė yra kilusi iš naujojo pasaulio. Populiarieji spagetiniai moliūgai (spaghetti squash) neseniai atkeliavo ir į Airijos prekybos centrus, o kur dar gilės moliūgai (acorn squash), Kabocha (Kabocha squash), Hokaido (Hokkaido squash) ir dar daugybė baltų, žalių, geltonų, oranžinių, dryžuotų ir kt.

Man moliūgai skaniausi kepti orkaitėje, kaip garnyras prie mėsos. Tai puikus bulvių pakaitalas, o jų salsvokas skonis puikiai dera su aštriais prieskoniais, taip pat kuminu, kalendra, paprika.

Monikos Balsės nuotraukos

 

Ryžiai su moliūgais ir aviena

500 g maltos avienos

1 citrina

2 v. š. medaus

1 smulkiai pjaustytas svogūnas

2 smulkiai pjaustyti salierų kotai

3 susmulkintos česnako skiltelės

1 stambiai sutarkuota morka

½ stambiai sutarkuoto muskatinio moliūgo (apie 200–250 g)

1 susmulkinta šviežia raudonoji paprika

1 apelsino sultys ir žievelė

1 puodelis (apie 200 g) basmati ryžių

2 puodeliai (apie 400 ml) sultinio

Sauja razinų (tinka ir džiovinti abrikosai ar figos)

Aliejaus kepti

2 v. š. cinamono

2 v. š. malto kumino

Geras žiupsnis džiovintų aitriųjų paprikų – pagal skonį

Žiupsnelis šafrano

Sauja skrudintų ir smulkintų migdolų riešutų

Mėtų lapelių

Graikiško jogurto

Ryžiai su moliūgais ir aviena.

Ryžius kelis kartus nuplauti šaltu vandeniu ir nuvarvinti. Razinas užmerkti karštame vandenyje su šafranu.

Apkepti avieną keptuvėje su cinamonu, kuminu ir džiovintomis aitriosiomis paprikomis, suskaidant maltą mėsą smulkiai, kad nesukibtų, bet apskrustų. Išimti į dubenį, išspausti citrinos sulčių, sudėti medų, gerai išmaišyti. Uždengti ir palikti.

Į keptuvę suversti svogūnus, salierus, česnakus, aitriąją papriką, apkepti ant lengvos ugnies, kad suminkštėtų, bet neapskrustų. Sudėti ryžius ir gerai išmaišyti, kad pasidengtų aliejumi. Pasūdyti, įberti pipirų, supilti karštą sultinį. Išmaišyti, sumažinti liepsną iki minimumo, sandariai uždengti ir virti nemaišant, kol skysčio beveik neliks (maždaug 8 min.).

Ant ryžių paviršiaus paskleisti tarkuotas morkas bei moliūgus, razinas kartu su skysčiu, apelsino sultis ir žievelę. Uždengti ir toliau virti ant labai mažos liepsnos dar apie 7 min. Baigus virti, išmaišyti ryžius su šakute, kad būtų birūs, ir įmaišyti keptą avieną.

Patiekti apibarstytą skrudintais migdolais ir mėtomis, su graikišku jogurtu.

 

Tradicinis airiškas Helovyno pyragas Barmbrack

250 g džiovintų vaisių (aš naudoju razinas ir serbentus)

40 g migdolų

Cukatų

250 g stiprios juodosios arbatos

50 g viskio

225 g miltų

2 a. š. kepimo miltelių

125 g rudojo cukraus

1 kiaušinis

Vanilės

½ šaukštelio angliškų prieskonių „Mixed spice“ (arba lygiomis dalimis gvazdikėlių, cinamono, muskato ir muskato žiedų miltelių (mace).

Tradicinis airiškas helovyno pyragas Barmbrack.

Džiovintus vaisius ir riešutus užpilti arbata bei viskiu, mirkyti bent kelias valandas, geriausiai per naktį.

Įkaitinti orkaitę iki 170 °C , skardą patepti riebalais ir iškloti kepimo popieriumi. Paprastai naudojama 13 cm x 20 cm skarda. Sumaišyti miltus, kepimo miltelius, prieskonius ir cukrų. Įmušti kiaušinį, įmaišyti išmirkytus vaisius su skysčiu, cukatus. Supilti į kepimo formą ir kepti 1 val. (patikrinti, ar iškepė, smeigiant medinį pagaliuką). Leisti atvėsti 15 min. skardoje, tada ant grotelių. Labai skanu prie arbatos, paskrudintas riekeles aptepus sviestu.

 

Karštas obuolių sidras

2 l obuolių sidro

2 kieti obuoliai

Kelių gvazdikėlių, kvapiųjų pipirų, kadagio uogų, cinamono lazdelių

1 apelsino žievelė

50 g tamsaus romo ar brendžio

75 g cukraus (pagal skonį, galima ir mažiau)

 

Visus ingredientus pakaitinti puode 10–15 min. Neleisti užvirti. Išpilstyti į puodelius ir skanauti.

 

Moliūgų pyragas

Įdarui:

Apie 400 g trinto moliūgo

350 g riebios grietinėlės

2 kiaušiniai

200 g cukraus

Žiupsnelis druskos

2 a. š. cinamono

1 a. š. malto imbiero

Po ¼ a. š. malto muskato ir gvazdikėlių, vos ant šaukštelio galo malto kardamono

1 apelsino žievelė

 

Tešlai:

280 g miltų

220 g kubeliais supjaustyto sviesto

100 ml grietinės

Žiupsnelis druskos ir cukraus

 

Tešlai: plakikliu sumaišyti visus produktus (arba ištrinti sviestą į miltus / cukrų / druską rankomis, paskui šakute įmaišyti grietinę), kol sukibs į tešlą, tada išimti ir suformuoti diską, apvynioti plėvele ir palikti šaldytuve 1 val.

Įdarui: trinto moliūgo būna pirkti skardinėse, o jei nėra, moliūgą reikia nulupti, išimti sėklas, supjaustyti ir apšlaksčius aliejumi iškepti orkaitėje (apie 45 min. 200 °C). Tada jį sugrūsti bulvių grūstuve arba sumalti trintuvu.

Išplakti kiaušinius su cukrumi ir prieskoniais. Įmaišyti moliūgų masę, supilti grietinėlę, gerai išmaišyti, kad gautųsi vientisa masė. Atšaldytą tešlą iškočioti ir iškloti apvalią pyrago formą, išlyginti kraštus. Jei ji plyšta, pašildyti kiek rankomis ir užglaistyti plyšius.

Supilti įdarą į tešlos kevalą. Kepti orkaitėje pirmas 15 min. 220 °C temperatūroje, tada sumažinti iki 180 °C ir kepti dar 45–55 min. Iškepusio pyrago vidurys turi kiek judėti, o įsmeigus peilį, ašmenys turi likti drėgni, bet neaplipę įdaru. Gali tekti uždengti kepant, kad neapdegtų viršus ir kraštai.

Iškepusiam pyragui prieš pjaustant reikia leisti visiškai atvėsti. Vėsdamas jis kiek sukrinta, neišsigąskite. Patiekti su plakta grietinėle.

 

 

 

 

 

helovyno patiekalai, moliūgų patiekalai, obuolių sidras