Taksonomija – vėzdas ar stimulas? Kalbos apie veiklos tvarumą gali peraugti į naujus reikalavimus ūkiams

Politikai į Europos žaliojo kurso iššūkius siūlo žvelgti kaip į naujas galimybes. Tvarumo, darnumo terminai 2020-aisiais tapo populiarūs. Atrodo, kad tai nėra laikina mada. Ūkiams formuojamos naujos užduotys, kurias gali tekti vykdyti norint naudotis finansine parama.

ŠESD rūpės ir bankams?

Algimanto SNARSKIO piešinys

Žaliasis kursas ir strategijos, apie kurias tiek daug diskutuota sukrėtimų kupinais jau praėjusiais metais, pamažu virsta kūnu. Pernai birželį Europos Parlamentas (EP) priėmė vadinamąjį Taksonomijos reglamentą, kuris taikomas visoms ekonominėms veikloms. Tikslas – sukurti aplinkos tvarumu grįstą klasifikavimo sistemą, kuri skatintų atitinkamas investicijas.

Europos Sąjungos (ES) ambicijai kardinaliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją viešosios lėšos nebus pakankamos, todėl į žaliuosius projektus norima nukreipti ir privačias investicijas. Čia ypatingą svarbą įgyja su tvarumu susijusi informacija.

Europos Komisijai (EK) buvo pavesta parengti kriterijus, pagal kuriuos aplinkos tvarumo požiūriu būtų vertinamos ekonominės veiklos. Paskelbta viešoji konsultacija dėl deleguotojo reglamento, kuriuo nustatomos tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (vadinamosios taksonomijos), projekto.

Reglamentas skirtas finansų rinkos dalyviams bei didelėms įmonėms, kurioms taikomas reikalavimas teikti finansines ataskaitas. Tačiau būtų sveikintina, jeigu ir mažesnės bei mažos įmonės, ūkininkai savarankiškai taikytų taksonomiją.

Žemės ūkyje tvarumas būtų vertinamas atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Siekiant banko paskolos reikės pateikti nepriklausomo vertintojo audituotus tvarumo planus, iš kurių būtų matyti, kaip ūkininkavimo praktika prisideda prie ŠESD mažinimo. Be to, juos reikėtų periodiškai atnaujinti.

Kol kas dėl taksonomijos taikymo kyla daug neaiškumų. Iš įvairių šalių narių girdėti kritiškų atsiliepimų, kad tvarumo plano reikalavimas ūkiams būtų perteklinis, sąnaudos prasilenktų su ekonomine logika bei realybe.

Įmonių grupės pasirinkimas

Europos žaliasis kursas, nauji ŠESD mažinimo užmojai, iš Taksonomijos reglamento kylantys reikalavimai nebaugina įmonių grupės „Auga“. Jau keletas metų, kai ji į savo veiklos planavimą yra įtraukusi tvarumo standartus. Bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama „Nasdaq“ Vilniaus ir Varšuvos vertybinių popierių biržose, savo pasirinkimu ketina pritraukti daugiau žaliųjų investicijų. Bendrovė viena pirmųjų Europoje audituota aplinkos tvarumo požiūriu, maksimaliu tikslumu įvertinta ŠESD emisija, o pažanga yra nuolat fiksuojama. Įmonių grupė „Auga“ deklaruoja siekį užtikrinti galimybę tiekti ekologišką maistą be kainos gamtai, įgyvendinti naują tvarumo standartą, neutralų poveikį klimatui.

Per penkerius metus ketinama perpus sumažinti anglies dvideginio ir jo ekvivalentų išskyrimą iš žemės ūkio darbams sunaudojamo iškastinio kuro, taip pat reikšmingai sumažinti emisiją skaičiuojant vienai pagamintos produkcijos tonai. Bendrovės vadovas Kęstutis Juščius tvirtina, kad žemės ūkyje pasikeisti lengviau negu kitai visuomenės daliai. Detaliai įvertinus emisiją, paaiškėjo, kad didelį efektą gali duoti vien sėjomaina, grūdinių kultūrų pakeitimas daugiametėmis ankštinėmis žolėmis.

Gaminti tvariau negu visas pasaulis nereiškia gaminti mažiau, įsitikinęs K. Juščius. Jis siūlo keisti požiūrį, patikėti tuo, kad einant šiuo keliu ir taikant pažangius metodus galima ir gerinti produkcijos kokybę, ir didinti gamybos efektyvumą. „Efektyvi gyvulininkystė yra tvariausia, karvė, kuri duoda 10 tonų, tris kartus mažiau teršia, palyginti su trihektarininkais“, – aiškina jis.

Pasigenda aiškumo

Tiek Taksonomijos reglamentas, tiek ir netipiškas įmonių grupės „Auga“ pavyzdys nepaneigia esminio dalyko – Lietuvos žemdirbiai pasigenda aiškios startinės linijos: kiek iš tikrųjų mūsų šalies žemės ūkis jau yra prisidėjęs prie aplinkos taršos mažinimo.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis pastebi, kad tikroji praktika jau įdiegta kai kurių narių ūkiuose. „Tačiau laukia derybos, sunkus darbas įrodinėjant, kaip viskas turi atsistoti į vėžes“, – tvirtina jis.

Teisėkūros iniciatyvas aktyviai stebintis bei diskusijų dėl jų nepraleidžiantis LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas antrindamas tvirtina, jog šiuo metu žemės ūkio pastangos mažinant CO2 emisiją nėra tinkamai įvertinamos, nes nėra atsižvelgiama į tręšimo mėšlu, tarpinių kultūrų auginimo ir kai kurių kitų technologinių veiksnių įtaką. „Matome trūkumus bendruoju mastu“, – teigia E. Pranauskas.

Duomenys apie naujovę šykštūs, o vertinimai – itin atsargūs, su nuogąstavimais. „Vėl kažkas uždirbinės pinigus“, – apie tvarumo didinimo įsipareigojimus skeptiškai atsiliepia ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas. Jis nuogąstauja, kad į konkrečias paramos priemones Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neįdėtų perteklinių dalykų, nepridarytų bėdos. Dabar dar ne laikas išvadoms. ŽŪM specialistai taip pat suklusę stebi Briuselio iniciatyvas, kaip bus plėtojama taksonomijos tema.

Siūlo pratintis

Atsižvelgdama į didėjantį visuomenės spaudimą, laiko padiktuotą poreikį būti tvariems ŽŪM taip pat ėmėsi iniciatyvos – supažindinti ūkius su tvarumo koncepcija. Iš tiesų mokslinių tyrimų esama nemažai, tačiau tokio įrankio, kuris leistų ūkiui pasitikrinti tvarumo lygį, iki šiol neturėjome. Užduoties ėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, jie rengia rekomendacijas pienininkystės ūkių tvarumui vertinti. Įdomu, kad aktualus projektas inicijuotas dar iki Taksonomijos reglamento. Nestebina, kad dėmesio centre pirmiausia atsidūrė pieno ūkiai – jie susiduria bene su didžiausiais iššūkiais.

Paskelbta bandomoji skaičiuoklė, pagal kurią pienininkystės ūkiams siūloma įvertinti savo veiklą tvarumo požiūriu. Pabrėžiama, jog šis projektas sumanytas ne pareiškėjams vertinti ar bausti. Tiesiog norima identifikuoti problemas, kad būtų galima padėti patiems ūkiams ir visam sektoriui žengti į priekį.

Skaičiuoklės pildymas užtrunka apie valandą, prašoma pateikti iš viso 39 rodiklius pagal tris tvarumo dimensijas: aplinkos, ekonominę ir socialinę. Kiek ūkis tvarus, apibendrinami įvairūs duomenys: ar taikomos priemonės kvapų emisijai ir oro taršai iš tvartų, mėšlidžių mažinti, ŠESD emisijai mažinti, ar taikoma mėšlo utilizavimo technologija, tiesioginė skystojo mėšlo įterpimo į dirvą sistema arba tirštas mėšlas įterpiamas į dirvą per 4 val., kokia ūkyje antibiotikų taikymo praktika, koks mikroklimatas karvidėje, kokie pieno kokybės rodikliai ir pan.

Ekonominiu požiūriu ūkio tvarumą nusako našumas ir efektyvumas, pelningumas ir rizika. Svarbi ir socialinė dimensija – vidinis ūkio tvarumas: darbo sąlygos, pasitenkinimas darbu, atlygis ir pan. „Tvarumas suprantamas per ilgalaikę perspektyvą – jei yra teigiamų pokyčių, mažės emisija ir gerės ekonominiai rezultatai, ūkį galima vadinti tvariu“, – paaiškina projekto grupės narys, VDU ŽŪA lektorius Rolandas Rakštys. Jo teigimu, darbas dar nėra baigtas, jis bus tęsiamas atliekant praktinį tyrimą.

Kertiniai – ekonominiai rodikliai

Finansiniai, ekonominiai veiklos kriterijai yra kertiniai. Nestabilūs ar prasti rodikliai žemyn tempia ir socialinius kriterijus, ilgalaikėje perspektyvoje tokie ūkiai nėra tvarūs. Tačiau pienininkystės sektorius kaip tik čia susiduria su didžiausiais iššūkiais. Viena vertus, ūkiai turi galvoti, kaip didinti konkurencingumą mažinant gamybos sąnaudas, kita vertus, kartu didinti ekonominį atsparumą žaliavos kainų svyravimo ir rinkos nestabilumo sąlygomis. Misija sunkiai įvykdoma, nes aplinkybės nepriklauso nuo pačių ūkių.

LŽŪBA administracijos atstovas E. Pranauskas palankiai vertina skaičiuoklę, tačiau, jo pastebėjimu, gausu ūkių, kurie neveda apskaitos, todėl negali pateikti, įgyvendinti tvarumo kriterijų.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius dr. Edvardas Makelis mano, kad į tvarumo sąvoką būtina žvelgti plačiau, apimti ir perdirbamąją pramonę. Dabartinė sistema visiškai neefektyvi, neleidžia pieno gamintojams mokėti tinkamų supirkimo kainų. Todėl dr. E. Makelis abejoja, kad nutylint pagrindinę problemą gali būti vaisingos pastangos skatinti pieno ūkius, kad jie taptų tvarūs.

LŽŪKT vadovui pritaria K. Juščius. „Turime kalbėti ne apie pieno ūkių, o viso sektoriaus tvarumą, kad žaliavinis pienas nebūtų vežiojamas pirmyn atgal per visą Lietuvą, taip vis labiau branginant tiekimo logistikos kaštus, tačiau iš tiesų stabdant pieno sektoriaus augimą“, – teigia jis.

Ar megsis toliau šių įžvalgų gijos, ar ras atgarsį politikų darbotvarkėse? Baigiantis metams ekspertai apie aktualijas tiesiog apsikeitė nuomonėmis LŽŪBA prezidiumo posėdyje. Manytina, jog 2021-aisiais gyvenimas prie šių temų privers sugrįžti dar ne kartą.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

2021-01-05