Tarybos ir Rūmų takoskyra – dėl pinigų?

Lietuvoje atsiradus dviem konkuruojančioms žemdirbių atstovybėms – šalia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pradėjus veikti Žemės ūkio tarybai (ŽŪT) – pastarosios organizacijos nariai irgi panoro paramos iš valstybės biudžeto. Tokį pageidavimą sausio 8 d. ŽŪT išsakė premjerui Sauliui Skverneliui. Ką turi finansuoti valstybė – istorinius ŽŪR, kuriems priklauso per 40 įvairių žemdirbių organizacijų, ar trumpiau nei pusantrų metų gyvuojančią kelių narių ŽŪT, atsiradusią dėl didelių jos įkūrėjų ambicijų?

Lėšas reikia užsidirbti

„Jeigu organizacijos kuriasi vien norėdamos gauti valstybės biudžeto lėšų, tai nepateisinama, nesuprantama. Valdiškus pinigus reikia užsidirbti. Valstybė Rūmams ar Tarybai gali užmokėti tik už atliktas funkcijas – žemdirbių mokymus, ūkinių gyvūnų kilmės knygų tvarkymą, žemės ūkio duomenų rinkimą. Juk mūsų piliečiai tikrai nenorėtų, kad iš jų mokesčių Vyriausybė remtų visuomenines organizacijas“, –„Ūkininko patarėjui“ teigė bendrovės „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus Sėklų dauginimo vadovas Liudvikas Kryžius. 2000–2003 metais jis buvo atkurtų ŽŪR direktorius. Pagal dabartinį ŽŪR statutą Rūmų direktorių (administracijos vadovą) skiria ir atleidžia, jo atlyginimą nustato ŽŪR taryba, o darbo sutartį su direktoriumi sudaro Rūmų pirmininkas. Tarpukariu nuo 1936 m. Rūmų direktorius buvo prilygintas valstybės tarnautojui. Jį, kaip dabar ministrus, teisėjus ar prokurorus, skirdavo Respublikos prezidentas.

Atstovauja tautiškam agroverslui

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, vienos Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad Tarybos narių pokalbis su premjeru suprastas neteisingai ir iškraipytas. „Vyriausybės vadovui sakėme: jeigu vieną visuomeninę organizaciją valstybė finansuoja, tai ir kitų veiklai reikia skirti biudžeto lėšų. Padalyti jas arba niekam neduoti. ŽŪT išsilaiko iš savo narių mokesčių. Tarybai priklauso 6 organizacijos (tikrosios narės), o didelis būrys kitų laukia, kada galės įstoti į mūsų susivienijimą, sutvarkiusios nedidelius formalumus. Mes atstovaujame vietiniam, etniniam agroverslui. 80 proc. lietuviškų žemės ūkio įmonių ir Lietuvos ūkininkų priklauso tarybai. O Rūmuose neliko nieko tautiško“, – tikino Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas P. Puskunigis.

Gina užsieniečių interesus

Anot P. Puskunigio, ŽŪR atstovauja danų kiaulininkams, kurie savo įmonių turi ir Rusijoje, amerikiečių labdaros dalintojams. „ŽŪR pirmininko pavaduotojas gina danų kiaulių augintojų giganto „Idavang“ interesus, o afrikinio kiaulių maro prispaustais mūsų kiaulių augintojais, taip pat ir smulkiaisiais, galbūt labiausiai rūpinasi Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys, Radviliškio r. ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius. Sausio 8-ąją Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui jis nuodugniai apibūdino liūdną kiaulininkystės ūkių padėtį, priminė kiaulininkus smaugiančias rekordiškai žemas kiaulienos supirkimo kainas“, – teigė Griškabūdžio ŽŪB vadovas.

Stengiasi visų labui

ŽŪT pirmininko nuomone, Rūmai piktnaudžiauja valdžios dėmesiu, užuot tinkamai atstovavę žemdirbiams. „Politikuoja, nors turėtų valstybės deleguotas programas vykdyti. Smulkiuosius ūkininkus kursto prieš stambiuosius ir žemės ūkio bendroves. Ar labai daug ŽŪR nuveikė, kooperuodami ūkininkus? Negalime konkuruoti, kai jie finansuojami iš valstybės biudžeto. Turi valdiškų pinigų, tai ir švaisto juos, važiuoja į Briuselį neva kovoti dėl mūsų ūkininkų teisių pačiu netinkamiausiu laiku, kai Europos Vadovų Taryba svarsto, kaip sušvelninti britų pasitraukimo iš ES pasekmes. Mes savo lėšomis stengiamės, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų tinkamos, nors iš didesnių išmokų naudos mums bus mažiausiai: Lietuvos valdžiai patvirtinus išmokų „lubas“, Europos Sąjungos (ES) parama pajamoms palaikyti bus nurėžta net 100–200 ha ūkiams, laikantiems bent 100 karvių“, – aiškino Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas P. Puskunigis.
Turi statutą įteisinti įstatymu

ŽŪR priklausančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis iš pradžių kurį laiką posėdžiavo ir ŽŪT, pajuto ten tvyrančias nuotaikas. „Tos šešios organizacijos nusprendė trauktis iš Rūmų, kai ŽŪR vadovybė nustojo joms pataikauti dėl europinių pinigų. Kol Rūmams niekaip nepavyko išsirinkti naujo pirmininko, žemdirbių atstovybės atmosfera buvo įtempta, ateitis – neaiški, neapibrėžta, Taryba lūkuriavo, jos lyderiai tikėjosi svarbių postų, kad tvarkytųsi Rūmuose pagal savo įgeidžius, o kai žemdirbių parlamentas įveikė valdymo krizę, Ūkininkų sąjunga, Bendrovių asociacija, grūdininkai, didieji pieno gamintojai nutraukė ryšius su istorine Lietuvos žemdirbių organizacija. Rūmai turi savo statutą įteisinti įstatymu. O Taryba?“ – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ pagrindinės lietuvių žemdirbių atstovybės svarbą pabrėžė V. Juodsnukis.

Kadaise – bendražygės, o ne varžovės

ŽŪR įsteigti beveik dvidešimtyje iš 28 ES šalių. Mūsų Rūmai – viena iš seniausių Europos žemdirbių organizacijų, oficialiai įkurta 1926 m. gegužės 27 d. Nuolatiniai lietuvių varžovai estai savo ŽŪR įregistravo vėliau, 1932 m. Pirmieji ŽŪR įkurti 1894 m. Vokietijoje. O senų žemdirbystės tradicijų šalyje Austrijoje – tik 1953 m. Ir tarpukariu greta ŽŪR veikė žemės ūkio tarybos. Tačiau jos buvo Rūmų bendražygės, padėjėjos, o ne varžovės. 1927 m. rugpjūčio 12 d. išleista instrukcija, kaip rinkti žemės ūkio tarybas. Prof. Augustino Voldemaro ministrų kabinetas nutarė sudaryti apskričių žemės ūkio tarybas, kurios vėliau turėjo rinkti didžiąją dalį Rūmų narių. Buvo parengtos apskričių žemės ūkio tarybų ir ŽŪR sudarymo taisyklės.

Negalima finansuoti siaurų grupuočių

Anot ŽŪR tarybos nario V. Juodsnukio, valstybė negali finansuoti siauro agrarininkų sluoksnio grupių. „Tarybos organizacijos neatstovauja nė 2 proc. žemdirbių. Sausio 14 d. susitikti su ŽŪR valdymo institucijų atstovais į Kauną atvyko žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Suprasdamas Rūmų svarbą ir autoritetą, jis papasakojo, kokios rimtos užduotys numatytos žemdirbių atstovybei. Turėsime nuodugniai apsvarstyti naujieną – prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ketinama prijungti viešąją įstaigą „Ekoagros“ ir Valstybinę augalininkystės tarnybą. Rūmams reikia papildomų įgaliojimų ūkininkams mokyti, šviesti. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojai nustatė, kad tik 8 proc. žemdirbių konsultuojami, gauna verslo informacijos. Ar Žemės ūkio taryba, Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija terliotųsi su kokiu nors smulkiu ūkininku ir padėtų jam parengti paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros programą gauti?“ – retoriškai klausė LŠŪS pirmininkas V. Juodsnukis.

Neužtrenkia durų atskalūnams

Rūmuose lankosi ir kandidatai į Lietuvos prezidentus. Sausio 14 d. finansininkas, ekonomistas, buvęs komercinių bankų patarėjas Gitanas Nausėda kalbėjosi su ŽŪR vadovybe. ŽŪR sausio 14 d. galutinai atsisveikino su Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Rūmų taryba nutarė patenkinti LŪS pageidavimą pasitraukti iš ŽŪR. „Mes atsisveikinome su jais, tačiau netrukdysime sugrįžti ir, tikiuosi, kada nors vėl priimsime, kaip biblinis tėvas priima sugrįžtančius sūnus palaidūnus. Visiems ūkininkams ŽŪR durys atviros“, – sakė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Iki šiol ŽŪR taryba Ūkininkų sąjungai leido Rūmuose pigiai nuomotis patalpas centrinei savo būstinei. Prašalaičiams nuomos lengvatos neliks.

Komentaras

Kas rūpinsis fundamentaliais reikalais?

Andriejus STANČIKAS

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio bendrovių asociacija dažnai sulaukdavo didesnio finansavimo negu patys Rūmai. Pinigai būdavo perskirstomi atsižvelgiant į organizacijos dydį, svarbą. Taigi dabar nereikėtų piktintis. Rūmams priklauso 41 organizacija, Tarybai – šešios. Kas bus, jeigu apie 50 asociacijų, sąjungų, draugijų, fondų atskirai prašys valstybės pinigų? Kai kam kiltų pagunda kurti dar daugiau organizacijų iš dviejų trijų narių. Ne dėl to, kad atstovautų savo šakos interesams, o tikintis, kad šis tas ir jiems nukris iš valstybės biudžeto. Paskui vienos tokios „popierinės“ organizacijos kalba apie batus, kitos – apie ratus. O kas rūpinsis bendraisiais, fundamentaliais žemės ūkio reikalais – tiesioginėms išmokomis, palankia Lietuvai ES bendrąja žemės ūkio politika? Kam bus patikėta suderintas Lietuvos žemdirbių nuostatas išsakyti Briuseliui ir Vilniui?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas