Tiesioginių išmokų ribojimas: čiupt už vadžių – vėl iš pradžių

Parlamentarai, rengę Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą, kuriuo užsimojo iki 150 tūkst. Eur riboti tiesiogines išmokas ne vienam, o visos plačios giminės ūkiams, suprato priskaldę per daug malkų ir jau kitą dieną registravo siūlymą keisti pataisų projektą – ribojimus taikyti tik juridiniams asmenims.

Užsimojo prieš giminystės ryšius

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Seime registravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nuo 2022 m. sausio nustatyti tiesioginės paramos lubas – ji negalės būti didesnė nei 150 tūkst. Eur.

Panašiai paramą buvo bandoma apriboti ir 2019 m., bet šį kartą numatyta, kad maksimali suma bus taikoma ne vienam ūkiui, o visiems su tuo ūkiu susijusių asmenų ūkiams. Susijusių asmenų ratą, pataisų iniciatorių teigimu, apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Toks siūlymas tiek stambiųjų ūkių vadovams, tiek ir stambesniems ūkininkams sukėlė ypač didelį nerimą, nes susijusiais asmenimis pagal minėtą įstatymą Lietuvoje laikomi ir sutuoktinis, kiti tiesioginiais giminystės ryšiais susieti asmenys: tėvai, seneliai, vaikai, anūkai, broliai, pusbroliai, svainiai, ir dar platesnis asmenų ratas. Visų jų ūkių per kalendorinius metus gaunamų išmokų suma, remiantis pirminiu įstatymo pataisų variantu, negalėtų viršyti 150 tūkst. Eur.

Pataisos rengėjas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas išreiškė viltį, kad tokių saugiklių įvedimas sudarys palankesnes sąlygas paskirstyti paramą žemės ūkiui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama. Projekto autorius apgailestavo, kad pastebimos neigiamos tendencijos, kai reikšminga dalis ES žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms.

„Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys asmenys gauna reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – siūlomų pataisų aiškinamajame rašte teigė M. Majauskas. Jame taip pat nurodoma, kad, remiantis pirminiais skaičiavimais, būtų sutaupyta iki 15 mln. Eur, kuriuos būtų galima skirti smulkiems ir vidutiniams ūkiams. 2021 m. pagrindinei išmokai yra skirta 220 mln. Eur suma.

Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma asmeniui ar su juo susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nėra ribojama. ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Pasak M. Majausko, dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 proc. mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. Eur, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų 30 hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 proc. gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas ir šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas.

Ūkininkai sukrėsti

Ir stambieji, ir smulkieji ūkininkai 36 parlamentarų pasiūlytas itin radikalias įstatymo pataisas laiko Lietuvos žemės ūkio griovimu. „Absurdo teatras. Yra prikurta tūkstančiai uždarųjų akcinių bendrovių, kurios nei susijusios, nei moka dividendus, ir niekas ten nieko neriboja, o čia ūkininkui, turinčiam kelis šimtus hektarų, jau reikia riboti, – piktinosi Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis. – Lietuvos ūkininkams turi būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos, juo labiau kad jie ir remiami beveik perpus mažiau negu daugelio kitų ES valstybių ūkininkai.“

Anot jo, ypač skaudina paramos ribojimas susijusiems asmenims, juo labiau kad reikėtų atskiros institucijos, kuri paišytų kiekvieno ūkininko genealoginius medžius. Be to, yra daugybė atvejų, kai šeimas sukuria žemės ūkio specialybes įgyjantys studentai. Taip susijusių asmenų ratas dar labiau išsiplečia. „Lieka tik apgailestauti, kad sulaukiame naujos išbuožinimo bangos“, – teigė LŽŪT vadovas.

„Aš nekalta, kad ūkinę veiklą vykdo ir mano brolis, ir mano kūmas, kas nors kitas giminėje. Mūsų visų gaunama parama negalėtų viršyti 150 tūkst. Eur. Tai būtų tikra nesąmonė“, – atitarė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

Pasak J. Vilionio, Lietuvoje yra 125 tūkst. ūkininkų, iš jų 88 tūkst. yra smulkūs, valdo po 1–10 hektarų žemės, o daugiausia jų yra apie Vilnių. „Čia nusiperka hektarą žemės, pasistato namus, tampa ūkininkais ir gauna išmokas už žolės mulčiavimą, o daugiau kaip po 500 ha valdo 254 ūkiai. „Iš šių norima atimti išmokas ir atiduoti smulkiausiems, kurie neretai nieko neveikia“, – piktinosi jis. LŽŪT pirmininkas svarsto, kad, norint gauti maksimalią 150 tūkst. Eur paramą, visiems susijusiems asmenims reikėtų valdyti apie 2 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, ir tai nėra didelis plotas.

Susitiko su premjere

„Trečiadienį su keliais žemės ūkio organizacijų vadovais buvome pas premjerę Ingridą Šimonytę. Sakiau, kad jei bus priimta nauja ribojanti išmokas pataisa, savo Lietuvos nepamaitinsime. Tik mulčiuosime žolę, o kiaulieną vešimės iš Danijos. Juk anksčiau auginome 3,5 mln. kiaulių, o dabar – 500 tūkst., turėjome daugiau kaip milijoną karvių, o dabar – 210 tūkst., jų kasmet po 17 tūkst. sumažėja. Po 8–10 metų karvę į raudonąją knygą rašysime. Gauname pačią mažiausią kainą ir pačią mažiausią išmoką Europoje. Visi kalba, kad žemės ūkis – Lietuvos ekonomikos garvežys, niekas jo neremia, tik vis naujų reikalavimų sugalvoja. Panevėžio rajone turėjo žmogus 90 karvių, bet metė. Jis sakė: „Čia visi rėkia, kad per daug uždirbame. Tegu dabar patys augina.“ Visiems paramą reikia skirti vienodomis sąlygomis. Jeigu dabar dėl kokio naujo karantino neleistų į Lietuvą įvežti maisto produktų, neįsivaizduoju, kas darytųsi. Juk jokio rezervo valstybė neturi. Neužtektų nei mėsos, nei daržovių. Lietuvoje žemdirbių amžius perkopęs 60 metų, o jaunų beveik neateina, nes žemės ūkis čia neapsimoka“, – konstatavo J. Vilionis.

Anot jo, politikai priekaištauja, kad visą paramą pasiima stambieji, o smulkieji negauna. „Tegu jie pirma savo darbą padaro, išreikalauja, kad Lietuvos ūkininkai būtų remiami taip pat, kaip ir kitose Europos šalyse, bet jie bejėgiai, tik gudrūs vis naujais reikalavimais ūkininkus užkrauti“, – ironizavo jis.

J. Vilionis pasakė, kad I. Šimonytė ramino, jog Seimui pateiktas dar negalutinis įstatymo pataisų variantas, joms dar turės pritarti Vyriausybė, todėl dėl jų baimintis dar per anksti.

Vis dėlto LŽŪT vadovas piktinosi, kad, prieš rengdami ūkininkams svarbius dokumentus, politikai ir valdininkai nesitaria su žemdirbių organizacijomis.

Smulkieji ūkininkai didelių vilčių į minėtus planuotus sutaupyti 15 mln. Eur paramos lėšų neturi, juo labiau kad, anot Z. Dargienės, „gerai pasvarsčius, žemės ūkį išlaiko pirmiausia stambieji ūkiai. Jiems tenka ir pagrindinė mokesčių valstybei suma, o mažieji daugiausia dirba, kad pramaitintų savo šeimas“.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ taip pat teigė po susitikimo su ministrų kabineto vadove turįs vilčių, kad ji suprato žemdirbių baimes dėl išmokų ribojimo stambiems ūkininkams. „Supratau, kad premjerė nelinki blogo Lietuvai ir jos kaimui, todėl viltis dedame į ją, bet tiems, kurie teikia tokius projektus, manau, visiškai nerūpi nei kaimas, nei jo ateitis, o tik politiniai žaidimai“, – kalbėjo organizacijos vadovas. Jis pridūrė, jog daugybę metų ne tik žemės ūkio organizacijos, bet ir informaciniai centrai, statistikai šneka, rodo, įrodinėja dokumentais akivaizdžius stambių ūkių pažangos privalumus. „Ūkiai stambėja, ir toks yra mūsų siekis, bet panašius įstatymų projektus vis tiek nulemia, matyt, pavydas“, – svarsto LŽŪBA lyderis.

Skuba, kol ne vėlu

Žemdirbių atstovams pradėjus piktintis Seimo užmačiomis įvesti tiesioginių išmokų ribas bendrai skaičiuojant visų su žemdirbiu susijusių asmenų gaunamas tiesiogines išmokas, politikai, net ir pasirašę po parlamentaro M. Majausko registruotų pataisų tekstu, Kazys Starkevičius, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, pritariant Antanui Matului bei Irenai Haase, suskubo Seime registruoti pasiūlymą keisti vos prieš keletą dienų Seime registruotą ir jau dviprasmiškų vertinimų sulaukusį Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą. Jie siūlo, kad „tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems juridiniams asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 tūkst. Eur per metus, išskyrus gyvulininkystės ūkius, kurie 1 ha žemės ūkio naudmenų laiko po 1 sutartinį gyvulį“.

Kaip komentuodamas šį pasiūlymą teigė tiek įstatymo pataisų projektą, tiek ir pasiūlymą jį keisti pasirašęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, jis pripažįstąs, jog pataisų projekte 150 tūkst. Eur per metus ribojimas neturėtų būti taikomas susijusiems fiziniams asmenims, o tik juridiniams. Ir įvardija keletą tokios pozicijos priežasčių. „Pavyzdžiui, iš šeimos atsiskyręs jaunasis ūkininkas, įkūręs savo ūkį, negalėtų gauti tiesioginės išmokos, nes jis yra susijęs su toliau ūkininkaujančiu tėvu. Kitas pavyzdys – kai jaunas ūkininkas negali gauti tiesioginių išmokų vien dėl to, kad jo biologinis tėvas, palikęs šeimą, yra stambios žemės ūkio bendrovės vadovas ar savininkas. Pagal pasiūlymo redakciją toks ūkininkas, kad ir mažas, negautų bazinės tiesioginės išmokos“, – aiškino K. Starkevičius.

P. Puskunigio nuomone, grūdininkams iš tikrųjų didelės paramos nė nereikia, nes jie, padirbėję kelis mėnesius, nuima derlių, parduoda ir nežino, kur pinigus dėti. „Dabar, mūsų nuomone, pasiūlymas visiškai neblogas, nes juo siekiama labiau paremti tuos, kuriems iš tikrųjų reikia didesnės paramos: smulkius, vidutinius ir gyvulininkystės ūkius“, – sako P. Puskunigis.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-05-15