Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo ir rinkodaros ypatumai

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių (toliau TMTG) organizavimo poreikis jaučiamas pastaruosius keletą metų. Ūkininkai ir smulkieji gamintojai, jau seniai pajuto poreikį trumpinti maisto tiekimo grandines, paspartinti ne tik gamybos, bet ir pardavimų procesus. Tačiau čia susiduriama ne tik su dideliais biurokratiniais sunkumais, tačiau ir su sparčiai besikeičiančia vartotojų elgsena bei pandemijos iššūkiais, taip pat naujos kartos žinių, inovatyvių technologinių sprendimų, geros vadybos ir rinkodaros priemonių taikymu.

Pagalbos ranką šioms problemoms spręsti, tiesia ir ES paramos lėšos, pagal kurias buvo galima prašyti paramos trumposioms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį, šios veikloms paskatinti skirta 1,88 mln. Eur. Pagrindinis tikslas, paskatinti ūkininkų, smulkiųjų gamintojų ir mokslininkų bei konsultantų bendradarbiavimą. Tam kuriamos naujos bendradarbiavimo iniciatyvos vadinamos Europos Inovacijų partnerystės (toliau EIP) veiklos grupėmis. Būtent tokią EIP veiklos grupę, pavadinimu „InnoFood Hub“ įsteigė VDU Bioekonomikos plėtros, Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Inžinerijos fakultetų mokslininkai kartu su partneriais konsultantais ir ūkininkais.

Projekto įgyvendinimo metu, lankomi partnerių ūkiai, organizuojamos praktinės ir mokslinęs diskusijos ūkių probleminiais klausimais, lauko dienos, seminarai. Susitikimų metu, dar kartą išryškinamas poreikis sparčiau reaguoti į pasaulyje vykstančias tendencijas, ieškant inovatyvių gamybos, rinkodaros ir pardavimo būdų. Tai ypač aktualu šiai dienai. FAO (2020) duomenimis trumposios maisto tiekimo grandinės, Covid19 padarinių kontekste, susidurs ir jau susiduria su tokiomis problemomis, kaip sumažėję produkcijos kiekiai, mažesnis pajėgumų panaudojimas ir dėl darbo jėgos trūkumo sutrikdyta maisto gamyba. Taip pat, ypač pavojingos – sutrikusios maisto tiekimo grandinės, transporto maršrutų kliūtys, trukdančios šviežio maisto tiekimo grandinėms funkcionuoti savarankiškai ir efektyviai. Visa tai kelia grėsmę maisto praradimams didesnėmis apimtimis ir maisto atliekų susidarymo mastui. Taip pat vienas iš didesnių pandemijos padarinių – transporto apribojimai ir karantino priemonės, kurios kliudo ūkininkams patekti į žaliavų ir produkcijos rinkas, taip pat pažaboti gamybos pajėgumai, uždraustos/apribotos produkcijos pardavimo vietos. Todėl ūkininkams susiformuoja poreikis rasti naujus „valgytojų“ rinką pasiekiančius kanalus.

Paklausos požiūriu, maisto poreikis paprastai neelastingas ir poveikis bendram vartojimui greičiausiai ribotas, nors mitybos įpročiai pandeminiu laikotarpiu gali keistis. FAO prognozuoja neproporcingai didelį mėsos produktų suvartojimo sumažėjimą (tai lemia jos zoonozė prigimtis), kuris gali sukelti kainų nuosmukį. Sutrikęs įprastas vartotojų elgesys (užsikrėtimo baimė) gali sustiprinti poveikį maisto vartojimui, nes sumažėja apsilankymų maisto pardavimo ir dėl to tikimasi, kad pasikeis pirkimo būdai: mažesni srautai restoranuose, parduotuvėse, išsiplėtusi elektroninės komercijos rinka ir padidėjęs vartojimas namuose, prie kurio ūkininkai ir gamintojai turės prisitaikyti.

Visiems šiems iššūkiams, paklausai ir pasiūlai TMTG suderinti sukurta visa TMTG funkcionavimą palaikanti ekosistema, kurią sudaro Europos „Žaliojo kurso“ (2019) ir strategijos „Nuo lauko iki šakutės“ (2019) gairės, atitinkamai Lietuvos kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonė „Bendradarbiavimas“ ir jos remiamos veiklos sritys. Taip pat Vietos plėtros bei regionų plėtros strategijose numatyti prioritetai, ir vietos bendruomenių, smulkių gamintojų, kooperatyvų bei individualios iniciatyvos.

Sėkmingas TMTG vystymas pasiekiamas ne tik per individualių gamintojų iniciatyvų skatinimą, bet ir apjungimą, derinimą daugelio nedidelių, bet vienas kitą papildančių iniciatyvų. Tokios iniciatyvos gali arba netgi turi būti labai įvairių organizacinių formų, įskaitant mažą ir labai mažą verslą, socialines įmones, bendruomenės interesus tenkinančias įmones, ūkininkus, smulkiųjų gamintojų grupes, įvairių formų kooperatyvus ir bendruomenės vystomas iniciatyvas. TMTG vystymas bendradarbiaujant sukuria nevienasmenę naudą. Pirmiausia, bendradarbiavimas sudaro palankias sąlygas patobulinti produktų asortimentą, kurį galima diversifikuoti ir (arba) praplėsti, kad būtų galima įtraukti daugiau gamintojų ir sukurti daugiau darbo vietų išlaikant pridėtinę vertę kiekvienoje teritorijoje. Kitas svarbus aspektas bendradarbiaujant yra – išteklių pasidalijimas. Siekiant pagerinti TMTG veiklos efektyvumą ir pasidalyti išlaidas, gali būti dalijamasi įranga, įrankiais, perdirbimo priemonėmis, transportu ir logistika. Taip pat gali būti dalijamasi žiniomis ir įgūdžiais (pavyzdžiui, kiekvienam bendradarbiaujančios TMTG nariui nebūtinai reikia būti gamybos, perdirbimo, logistikos ir rinkodaros specialistu).

Itin svarbus TMTG palankios infrastruktūros palaikymas. Pavyzdžiui vietinių perdirbimo įrenginių, tokių kaip skerdyklos ar ūkininkų parduotuvė, išlaikymas arba atkūrimas. Mažų skerdyklų praradimas dažnai minimas kaip kliūtis sėkmingam TMTG vystymui, nes daugelis jų dabar yra sutelktos tik regionų centruose, kuriuos galima pasiekti tik po kelių valandų kelionės.

Bendradarbiavimas, kuriant ir vystant TMTG padidina derybų galią, kuomet sudaromos palankesnės sąlygos patekti į viešas ir didesnio masto rinkas. Taip pat bendradarbiavimas suteikia didesnę galią atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į teisines problemas, tokias kaip higienos taisyklės. Derybų galia taip pat daro teigiamą įtaką konkurencijai su daugeliu mažų nekoordinuotų TMTG regionuose. Tikslinga suvokti, kad bendradarbiaujant TMTG sukuriamos prielaidos abipusei paramai, kuomet tampa lengviau kovoti su mažų gamintojų atskirtimi, ir  tai gali padėti naujokams integruotis į maisto ir žemės ūkio sektorius.

TMTG prieiga prie vartotojų rinkos gali būti sėkminga tik tuomet, kai TMTG dalyviai suvoks ir gebės atrasti naujus būdus ir produkcijos pardavimo kanalus, kurie būtų patrauklūs vartotojui kainos, pasiekiamumo ir kokybės prasme. Kai bus aiškiai suvokta, kaip vartotojų gyvenimo būdas veikia perkamą produkciją ir kur, kada ir kaip jie nori ją įsigyti (tai galėtų padėti vystant produktą ir jo rinkodarą). TMTG vystymosi dinamika ir vartojimas priklauso nuo produkto kategorijos/rūšies, vietos  (miesto, priemiesčio, kaimo, retai apgyvendintos teritorijos, kt.), kurioje vyksta gamyba ir pardavimai. Tuo tarpu, nutolę ūkiai ir gamintojai patiria daugiau problemų, tokių kaip pristatymo išlaidos; lėtas internetas, konkurencija su kitomis TMTG ir prekybos centrais.

Norint išlikti konkurencingoms rinkoje, TMTG svarbu šviesti ir informuoti vartotojus, kad produktų kainodara paremta dėmesiu vertybėms, sezoniškumui, TMTG ekonominei ir socialinei naudai bei vietinių kultūrų/produktų vystymu ir palaikymu, kt.

Tačiau, verta paminėti, kad smulkieji gamintojai ne visuomet patenka į rinkos tyrimus vykdančių agentūrų ataskaitas, todėl sunku jausti tendencijas, įsivertinti, planuoti ilgalaikes TMTG strategijas. Taigi čia atsiranda poreikis specializuotų vadybos, ekonomikos ir rinkodaros žinių, kurios yra diferencijuotos kiekvienai TMTG produktų rinkai aptarnauti.

EIP-AGRI ataskaitoje (2019) minimos 5 pagrindinės produktų rinkos, t.y. vietos bendruomenės, online klientai ir vartotojai, maitinimas viešajame sektoriuje, viešbučiai, restoranai, verslo įmonės bei prekybos centrai.

Patekti į vietos bendruomenes galima per įvairius mažus ir vidutinius ekonominius vienetus, kurie bendradarbiauja tam, kad vartotojai galėtų nusipirkti produkcijos iš TMTG atskirai arba per grupę patogiu metu ir tam skirtose vietose. Šių iniciatyvų problema gali būti nepakankamas atvirumas, noras įsileisti naujus rinkos dalyvius, norinčius sukurti naujus produktus, bendruomenines maisto sistemas, ypač priemiesčiuose. Kalbant apie online klientus ir vartojus, verta pastebėti, kad pardavimai internetu tampa vis svarbesni ir tikimasi, kad jie greitai išaugs. Pardavimai internetu gali būti atskiros veiklos arba papildyti kitas produkcijos pardavimo formas. Internetinės prekybos iššūkis yra išsaugoti vartotojų pasitikėjimą produkcijos autentiškumu ir artumą gamintojų ir vartotojų santykių aspektu. Siekiant išspręsti šią problemą ir sustiprinti fizinį (ne tik virtualų) santykį su klientais, kai kurie ūkiai kviečia apsilankyti savo „miesto klientus“. Jie teikia transportą ir apgyvendinimą, teikia turistines paslaugas regione ir savo ūkiuose. Nepaisant tokių iniciatyvų, žemės ūkio ir turizmo sektorių bendradarbiavimas vis dar yra nepakankamai išplėtotas.

Maitinimas viešajame sektoriuje yra dar viena rinka, kelianti iššūkių sėkmingam TMTG vystymui. Viešieji pirkimai yra laikomi galinga strategine priemone, leidžiančia susieti augimą su tvarumu, investuoti į vietos atsparumą ir remti naujoves. Viešieji maisto pirkimai gali prisidėti prie maisto raštingumo (pvz., suprasti maisto pasirinkimo poveikį sveikatai, aplinkai ir bendruomenei), padėti pasiekti platesnius politikos tikslus (sveikatos, švietimo, aplinkos apsaugos) ir padėti vietos gamintojams bei darbuotojams. Europos Komisija taip pat skatina „ekologiškus viešuosius pirkimus“, pvz., Naujausioje ES viešųjų pirkimų direktyvoje (2014/24/ES) teigiama, kad „siekiant Europos tikslų, ypač svarbu visapusiškai išnaudoti viešųjų pirkimų galimybes. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ taip pat teigiama, kad „perkančiosios organizacijos, norinčios įsigyti darbų, prekių ar paslaugų, turinčių specifinių aplinkosauginių, socialinių ar kitų savybių, turėtų turėti galimybę nurodyti tam tikras etiketes, tokias kaip Europos ekologinis ženklas, daugianacionalinius ekologinius ženklus ar, bet kokius kitus ženklus“. Akivaizdu, kad tam tikrų, patikimų aplinkosaugos standartų etikečių specifikacija gali kliudyti TMTG gaminiams pasiekti vartotojų rinką, kurie nebūtinai turi šį sertifikatą, tačiau vis dėlto ši nuostata leidžia valdžios institucijoms savo pasiūlymuose nurodyti sąlygas, susijusias ne tik su „ekonomiškiausiais“ bet ir su palankiausiais pirkimais.

Viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų rinka siūlo potencialas TMTG augimo galimybes jau vien dėl to, kad jie nori naudoti autentišką vietinę produkciją ir maisto produktus, siekdami išskirtinumo ir kokybės. Šiame sektoriuje pasiūla ir paklausa kartais nesutampa. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais TMTG negali užtikrinti žemų kainų, susijusių su didelėmis partijomis ir pavienių paslaugų, kurių dažnai reikalauja dideli klientai.

Tuo tarpu, prekybos centrai, yra viena daugiausiai mokslininkų ir praktikų kritikos susilaukiančių TMTG rinkų. Kai kurios TMTG tiesiog nenori bendrauti su prekybos centrais dėl realios ar numanomos jų produktų, prekės ženklo ir „nišos“ statuso kontrolės praradimo. Reikalavimas pristatyti produktus tam tikrais laiko tarpsniais ir poreikis aptarnauti vieną ar kelis didžiuosius prekybos paskirstymo centrus gali sukelti iššūkį mažesnėms TMTG, turinčioms ribotą platinimo infrastruktūrą. Jei produktas bus sėkmingas, prekybos centras gali reikalauti, kad tiekėjas greitai išplėstų gamybą, o tai gali sukelti poreikį didelėms investicijoms, grynųjų pinigų srautų suvaržymus ir iššūkius valdant augimą (infrastruktūrą, žmonės, procesus ir finansus).

Apibendrinant galima teigti, kad TMTG valdymas ir rinkodaros strategija priklauso nuo TMTG pobūdžio, aptarnaujamos rinkos dalies, regiono ir pačių TMTG dalyvių gebėjimų bei turimų išteklių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad TMTG geriausiai veikia tinkle, bendradarbiaujant ir sąveikaujant su kitais rinkos dalyviais, o pagrindinė TMTG rinkodaros sėkmės prielaida – TMTG advokatavimas visoje tiekimo grandinėje bei už jos ribų. Sėkmingai TMTG rinkodarai reikalingos naujos kartos žinios, rinkos segmentavimo, vartotojų poreikių, kainodaros, produktų ženklinimo išmanymas, greita orientacija ir vartotojų lojalumo programos. Būtent tokias žinias ir mokslines paslaugas bei konsultacijas TMTG dalyviams teikia „InnoFood Hub“ veiklos grupės mokslininkai ir konsultantai.

Mokslinis tyrimas remiamas projekto Nr.35BV-KK-18-1-06620-PR001, kuris finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Parengė VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės, 

EIP veiklos grupės „InnoFood Hub“ tyrėjos dr. Rasa Pakeltienė ir dr. Gintarė Vaznonienė