Tūkstančiams įmonių – VMI raginimai pasiaiškinti dėl galimo PVM slėpimo

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad dėl galimo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) slėpimo išanalizavo daugiau nei 38 tūkst. įmonių veiklą. Kone trečdalis (per 10 tūkst.) įmonių VMI sukėlė didesnių ar mažesnių įtarimų dėl PVM ir pajamų slėpimo, todėl jos sulauks skirtingų VMI poveikio priemonių. Kas mėnesį bus patikrinama apie keli šimtai įmonių, o keliems tūkstančiams įmonių jau išsiųsti laiškai, prašant argumentuotai paaiškinti, iš ko gyvena įmonė, jei deklaruojamų pajamų neužtenka net, pvz. atlyginimams išmokėti.
VMI analizavo pastarųjų dvejų metų įmonių duomenis ir, atsižvelgiant į medianos[i]  bei kitus reikšmingus rodiklius, nustatė, kad trečdalio įmonių pardavimų ir pirkimų santykio rodikliai kur kas mažesni, nei kitų  analogiška ekonomine veikla užsiimančių įmonių. Tai leidžia įtarti, kad ši dalis bendrovių nedeklaruoja visų pajamų (pardavimų), dirbtinai aukština įsigytų prekių ar paslaugų vertes, naudoja kitas mokesčių vengimo schemas, siekiant išvengti PVM ir kitų mokesčių.
Kaip pavyzdį galima pateikti vienos pasirinktos kontrolei Kauno įmonės pavyzdį: UAB „F“ deklaravo 9,8 mln. litų pirkimų, o pardavimų atitinkamu laikotarpiu tik 10,9 mln. litų, kai tuo tarpu šios verslo šakos VMI įtarimų nesukėlusi panašaus dydžio įmonė deklaruodama kone tokius pačius pirkimus deklaravo pardavimų už 18,9 mln. litų, t.y. sukuriama pridėtinė vertė skirais du kartus.
„VMI patirtis stebint įvairius įmonių veiklos rodiklius leidžia daryti prielaidą, kad žema pardavimų ir pirkimų santykio rodiklio reikšmė byloja apie galimai neskaidrią įmonės veiklą, kuri gali būti susijusi su dirbtiniu pirkimų didinimu ar pardavimų mažinimu. Mokesčių inspekcijai kyla klausimas, iš kokių pinigų gyvena įmonės savininkai, įtarimas krenta dėl atlyginimų „vokeliuose“ ir mažinamų mokėtinų PVM sumų“, – teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad kontrolės veiksmams pasirinkti didesni mokesčių mokėtojai.
Daugiausiai rizikingų įmonių buvo atrinkta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos bei statybos ekonominės veiklos sektoriams priklausantys mokėtojai pagal panašius rizikingumo požiūrius bus analizuojami šiemet vykdomų projektų „Atsakinga statyba“ ir „Skaidri gamyba“ metu.
VMI akcentuoja, kad mokesčių mokėtojai, gavę institucijos laiškus (jie bus siunčiami reguliariai) ir argumentuotai nepagrindę įtarimų sukėlusių rodiklių, bus kviečiami pokalbiams, o įžvelgus mokesčių vengimo bei pajamų neapskaitymo riziką, inicijuos tolimesnius stebėsenos/kontrolės veiksmus.
VMI primena, kad gyventojai apie mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.


[i] Mediana (angl. median) – tai požymio reikšmė, kuri dalija variacinę eilutę, populiaciją ar tikimybinį pasiskirstymą į dvi lygias dalis. Lygiai pusė populiacijos turi reikšmes, mažesnes ar lygias medianai, pusė populiacijos turi reikšmes, didesnes ar lygias medianai.

Norint rasti baigtinės skaičių aibės medianą, reikia surikiuoti skaičius iš eilės pagal dydį ir pasirinkti vidurinį. Pavyzdžiui, jei yra 5 žmonės, kurių amžiai yra 2 m., 9 m., 10 m., 39 m. ir 45 m., jų amžiaus mediana yra 10 metų. Jei aibėje yra lyginis skaičius elementų, atsiranda neapibrėžtumas ties kuria vieta dalinti seką – prieš vidurinįjį elementą ar po jo. Šiuo atveju mediana pasirenkama reikšmė, lygi dviejų vidurinių reikšmių vidurkiui. Pavyzdžiui, jei yra keturi žmonės, kurių mėnesiniai atlyginimai yra 800 Lt, 1000 Lt, 1300 Lt ir 3000 Lt, jų mėnesinių atlyginimų mediana yra {1000 Lt + 1300 Lt}/2=1 150 Lt.