Į Turžėnus atriedės pašto karieta

Gegužės 20 d (antradienį), 17 val. į Turžėnų pašto stotį senuoju keliu Sankt Peterburgas-Kaunas-Varšuva atvyks pašto karieta. Svečius pasitiks Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir į pašto viršininką trumpam persikūnijęs Karmėlavos klebonas Virginijus Veprauskas.

Tužėnuose vyks vakaronė, degs laužai, koncertuos vaikų choras, bus diskutuojama apie istorijos paveldą ir turizmo plėtros galimybes šiame krašte.
Istorinį-edukacinį žygį  per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją rengia Gintauto Babravičiaus vadovaujama viešoji įstaiga „Klajūnų klubas“. Patyrę važnyčiotojai, su Giedriumi Klimkevičiumi priešakyje, ir juos lydintys raiteliai pasiryžę nukeliauti 800 kilometrų.
1831-1836 metais nutiesta pašto magistralė Sankt Peterburgas-Kaunas-Varšuva buvo viena moderniausių Europoje. Ji mena daug istorinių įvykių ir žymių asmenvardžių.
Pašto traktas atvėrė carinei Rusijai duris į Vakarus, tapo svarbiu politiniu, ekonominiu bei kultūriniu reiškiniu. Šalia šio kelio augo miestai, vystėsi prekyba, plėtėsi paslaugų rinka, juo nuolat judėjo žmonės, o su jais ir naujos idėjos. Sankt Peterburgo ir Varšuvos universitetai išugdė būrį Lietuvos šviesuolių, kurie vėliau statė atsikuriančios valstybės pamatus.
Istorijos pėdsakus – šaltiniuose randamos informacijos fragmentus ir šurmuliuojantį arklių pašto kelią menančius išlikusius objektus – siekiama sujungti į vientisą mozaiką, kuri ne tik leistų tinkamai įvertinti istorijos paveldą, bet ir padėtų aktyvinti politinius, kultūrinius, ekonominius ir socialinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis.
Norint patekti į Turžėnus, reikia nuo Karmėlavos pasukti į kairę, Zatyšių kryptimi. Įsukus kelias susiaurėja, abipus jo dunksantys seni medžiai grąžina keleivį į Sankt Peterburgo-Varšuvos traktą. Čia pat, šiaurinėje pakelėje, stovi buvusi Turžėnų stotis – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Nuo stoties atsiveria gražus Šešuvos slėnis.
Turžėnų pašto stotis statyta 1833-1835 metais. Du vienodos išvaizdos namus jungia aukšta mūro tvora su didingais vartais. Kiemo erdvę nuo laukų pusės riboja medinė ratinė, arklidės. Stotyje būdavo raštininkas, už nedidelį mokestį rašydavęs laiškus. Stotis veikdavo visą parą, poilsio kambariuose galėdavo pakeleiviai galėdavo pernakvoti, o smuklėje – pavalgyti ir pasilinksminti.
Šis žygis – trečioji ilgo nuotolio kultūrinė-edukacinė kelionė žemaitukų veislės žirgais. 2010 m. projektas „2000 km istorijos“ nuo Trakų iki Juodosios jūros ir 2011 m. žygis „Meilės keliu“ iki Krokuvos, skirtas didžiajai Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijai, sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Daugiau informacijos apie šį projektą interneto svetainėje www.pastokelias.lt