Tuštėjant išmokų aruodams, išdulkės ir ekologiškos idėjos

Virš ekologinės žemdirbystės sektoriaus tvyro nežinia dėl kompensacinių išmokų stokos. Šioje agroverslo srityje atsiradus naujam dideliam žaidėjui „AGRO goup“, išmokų krepšelis liko toks pats. Tad pinigėlių visiems „ekologams“ teks gerokai mažiau. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas siūlo išeitį – ekologinėmis išmokomis ūkius lepinti tik pirmuosius penkerius metus, o „jeigu nepadarei verslo per šį laikotarpį – vyniok meškeres!“

Stabdoma sektoriaus plėtra Situacija aštrėja, nes pernai į šį sektorių buvo priimami tik auginantieji vaisius, uogas ir daržoves. Šiemet tokios galimybės neturi joks žemdirbys. Ir, pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, pasibaigus ankstesnei įsipareigojimų sutarčiai, 2014–2020 metų laikotarpiui ji nebus atnaujinama. Ir nauji nariai nebus priimami. „Problema atsirado dėl kompensacinių lėšų stokos ir dėl ankstesniųjų politikų neatsakingumo. Atsiradusios išmokos buvo didžiulės, bet, užuot siekę derliaus, kai kurie žemdirbiai nei pjovė, nei kūlė, – kalbėjo ministras. – Dabartinė situacija ministeriją verčia keisti strategiją: dveji metai pereinamojo laikotarpio, penkeri metai ekologinio ūkininkavimo yra puikus startas atsistoti ant kojų, juolab padedant solidžioms ekologinėms išmokoms. Nereikia pamiršti ir tiesioginių bei kitų dabar taikomų išmokų.“ Kiek beliko iš 150,7 mln. Eur ekologiniams ūkiams skirtos paramos, ministerijoje nežinoma, mat iš šių lėšų išmokas gauna įsipareigojimų sutartis pasirašiusieji praėjusio laikotarpio pabaigoje. Kita vertus, visi ekologiniai ūkiai žinojo, kad 2014–2020 metams hektarinės išmokos perskaičiuotos pagal naujausius gamybos sąnaudų įkainius ir kad žemės ūkio sektoriaus paramos fondas gerokai mažesnis. Ir patys ūkininkai samprotauja, kad tokią ekologinio sektoriaus plėtrą skatino pasklidusios kalbos, esą po 2020 m. europinės paramos gali nelikti apskritai. Tad skubėta ja pasinaudoti ir šį faktą iliustruoja skaičiai: 2013 m. ekologinių plotų šalyje būta per 171 tūkst. ha, o 2016 m. – 226 tūkst. ha.

Abejoja, ar išsiverstų be išmokų Minėtus statistinius duomenis smarkiai pakoregavo prieš dvejus trejus metus ekologiškai ūkininkauti pradėjusi AB „AUGA group“ (buvusi „Agro Will“), kuri tuo metu jungė 15 žemės ūkio bendrovių, turinčių apie 23 tūkst. ha. Bendrovėse auginami javai, daržovės, pievagrybiai, vystoma pieno ir mėsos gamyba, planuojama ekologiškos paukštininkystės plėtra. Pasak „AUGA group“ valdybos pirmininko Kęstučio Juščiaus, jų tikslas rinkai pristatyti ne žaliavą, bet pagamintą produkciją, yra numatę pusę jos eksportuoti. Dabar intensyviai ieškoma tarptautinių prekybinių ryšių. „Ministro sprendimas neatnaujinti ekologinio ūkininkavimo sutarčių sektoriaus narius paveiks skirtingai: vieni šia veikla užsiima ir išmokas gauna jau 12 metų, kiti – dar kojų nespėjo apšilti. Yra ir kita medalio pusė: šalyje daug pažangių ekologinių ūkių, bet nemažai ir tokių, kur 80 proc. pajamų sudaro vien išmokos. Vargu ar valstybei iš tokių ūkių nauda? – abejoja pašnekovas ir priduria: – Dabartinėje situacijoje teisingiausia būtų perskirstyti Kaimo plėtros programos fondą arba EK prašyti papildomų lėšų. Jeigu šio paramos fondo nebeliks, ekologiškai ūkininkauti ir perdirbti žaliavą mums bus sudėtinga.“ Pasak jo, ES tausojančioji žemdirbystė yra prioritetinė sritis ir kas 5 metus nuo bendro žemės ūkio naudmenų kiekio šių plotų padidėja 5–6 proc. Lietuvoje viskas vyksta stichiškai, ūkininkavimo modelis nepriimtinas, atskirų reikalavimų įgyvendinimo taisyklės gana keistos.

Penkeri metai – startui ar įsitvirtinti? Šioms mintims visiškai pritaria Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis: „Šios išmokos ne socialinė parama, o kompensacija už prarastą derlių įsisavinant aplinkosauginius reikalavimus. Mūsų valdininkai pateikę daug agrotechninių reikalavimų, kurių jokioje ES šalyje nėra. Be to, ekologinio ūkininkavimo taisyklės keičiamos kasmet po 2–3 kartus. Tad jas įsisavinti, įsitvirtinti gamyboje ir rinkoje penkerių metų mažai. Jie ekologams – tik startas.“ LEŪA pirmininkas mano, kad ministras nesuvokia ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų esmės, kuo šis gyvenimo būdas naudingas aplinkai ir žmonėms. „Trūkstamą lėšų kiekį turėtų surasti tie euroderybininkai, dėl kurių neišmanymo prarasta 40 mln. Eur. Ir jeigu po 2020 m. europinės paramos nebus, ekologinį sektorių turėtų remti pati valstybė. Kitu atveju keliolikos metų įdirbis nueis vėjais.“ Tačiau ekologiškai ūkininkaujančio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio nuomonė visai kita: „Ministras teisus, nes per penkerius metus įsitvirtinti ekologinėje gamyboje gali visi. Be to, didesniems nei 100 ha ūkiams galėtų būti taikoma dar viena sąlyga: jiems paramos nebereikia po dvejų metų. Ar pavyks šią viziją įgyvendinti, kitas klausimas.“ Kadangi pats pašnekovas ir jo šeimos nariai ekologiškai augina javus, daržoves, uogas, vaisius, laiko danielius, teiginius paremia faktais: auginant uogas, įsitvirtinti rinkoje ir įsigyti reikiamą šaldymo įrangą pakanka 4–5 metų; javai pajamų atneša jau pirmaisiais metais; daržininkystės ūkis pelningas tampa po ketverių. Danieliai ūkiui pelną atnešė po trejų metų. Pasak R. Žemaitaičio, gavusieji išmokas nuo 2004 m. ekologinėje žemdirbystėje įsitvirtinę seniai ir ministro sprendimas neturėtų sukelti tiek audringų emocijų. „Jeigu per 5 metus nesugebėta atsistoti ant kojų, ūkį geriau parduoti. Jų paklausa didžiulė ir kaina gera“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka