Tvartai – pagal ES?

Šiais metais pienininkai išgirdo naujieną, jog ekologiniuose ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 50 gyvulių, būtina atsisakyti grandinių. Gyvuliai privalo būti laikomi palaidi. Šio tipo tvartų šalyje nėra daug, todėl ūkininkai yra sunerimę. Spėjama, jog spaudžiant Europos Sąjungos (ES) gyvūnų gerovės reikalavimui, šiuos nurodymus turės įgyvendinti visi ūkiai.

Įsigaliojo paslapčia

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), pasikeitus ES teisės aktui, nuo šių metų sausio 1 d. ekologinėje gamyboje pradėjo galioti dar 2018 m. patvirtintas reglamentas. Šiame reglamente yra nuostata, draudžianti rišti arba izoliuoti ūkinius gyvūnus, išskyrus atvejus, kai dėl veterinarinių priežasčių atskirus gyvūnus reikia pririšti arba izoliuoti ribotą laikotarpį.

Izoliuoti ūkinius gyvūnus gali būti leidžiama tik ribotą laikotarpį ir tik tuo atveju, jei kyla pavojus darbuotojų saugai, ar dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų gerove. „Kompetentingos institucijos gali leisti rišti ūkiuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 50 gyvūnų (išskyrus jauniklius), auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie galėtų patekti į ganyklas ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę“, – „Ūkininko patarėją“ informavo ŽŪM. Apie šį reglamentą pieno ūkių šeimininkai iki šiol nebuvo girdėję. Šią žinią praėjusių metų pabaigoje jiems ištransliavo VšĮ „Ekoagros“, išsiuntusi pranešimus, kad jei gyvulių laikymo būdas iki šių metų pabaigos nebus pakeistas, pienininkams bus panaikintas galvijų sertifikatas.

Šiuo metu „Ekoagros“ susiklosčiusios situacijos pakomentuoti negalėjo. „Mūsų žiniomis, ŽŪM yra pateikusi užklausą Europos Komisijai dėl įvairių leidimų, tarp jų ir dėl šio. Tad, kol nėra oficialaus atsakymo ir sprendimo iš aukštesnių Europos institucijų, šios situacijos pakomentuoti negalime, nes tai įneštų papildomų spekuliacijų ir nereikalingos įtampos“, – ŪP sakė VšĮ „Ekoagros“ atstovė ryšiams su visuomene Irma Minskienė.

Įsivyravo sumaištis

Pienininkai stebisi, kodėl šios naujienos yra slepiamos ir pagarsinamos paskutinę minutę. „Gal ką nors girdėjote apie palaido laikymo karves? Ar 50 gyvulių galėsime rišti, o 51-ą privalėsime laikyti palaidą? Įdomu, kaip per mėnesį, viduryje žiemos, pastatyti naują tvartą? Juk leidimų statyboms reikia laukti daugiau nei metus, o dar projektas ir pan. Statytis tvartą, tai – ohoho! Pvz., statėme garažą, daug darbo patys atlikome. Tik suvirinimo darbus patyrusiam meistrui patikėjome. Meistro darbui ir medžiagoms išleidome apie 17 tūkst. Eur. Šiais metais, kai viskas pabrango, išleistume apie 39 tūkst. Eur. Tai kiek tada tvartas kainuos?“, – klausimus redakcijai  žėrė sunerimę pieno ūkių šeimininkai.

Veiklus Šilalės r. ūkininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Darius Viliušis įvardijo pagrindinę šių dienų problemą – informacijos stoką. Komunikabilus, bendraujantis ir kitiems naujausią informaciją pranešantis vyras buvo šokiruotas, kai ekologiniams ūkiams paskelbtą verdiktą išgirdo iš savo kolegos, degalinėje. „Ūkininkai dirba nuo ryto iki vakaro, todėl ne visada turi laiko sužiūrėti visą naujausią informaciją. Nėra sukurto tokio instrumento, kuris visa tai ūkininkams ištransliuotų. Mes turime savivaldybėse žemės ūkio skyrius, seniūnijose – žemės ūkio specialistus, kurie turėtų priminti, ar supažindinti ūkininkus. Juk paprastam ūkininkui yra sunku susigaudyti“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

Paramą paėmė ir „įsikinkė“

Pienininkai teigė nežinantys, link kur eina ši žemės ūkio šaka. Jie tvirtino, jog nepyktų, jei valdžia jiems tiesiai šviesiai pasakytų, kad karvių mūsų šaliai nebereikia. Tuomet ir pykčio, ir apmaudo nebūtų. Dabar – net jaunųjų ūkininkų programose gyvulių laikymas prideda papildomų balų, todėl jie ir yra laikomi. „Jei reglamentas pasirodė 2018 m., tai kodėl niekas neinformavo, kad po dvejų metų bus reikalingi palaido laikymo tvartai? Daug kas dalyvavo ūkio modernizavimo priemonėse, statė fermas, pritaikytas pririštiems gyvuliams laikyti. Tai – tiesiog absurdiška. Buvo rašomi projektai, buvo išduoti leidimai statyboms, buvo derinama su Nacionaline mokėjimų agentūra. Fermos yra pastatytos prieš 2–3 metus. Tai juk turėjo kažkas ūkininkus supažindinti, kad taip nedarykite, kad bus toks ir toks reglamentas, kad po kelių metų bus kitaip. Absurdo teatras“, – apmaudo neslėpė Šilalės rajono ūkininkas. Pasak D. Viliušio, ūkininkai paramą paėmė, „įsikinkė“ į įsipareigojimus, o dabar gali laikyti tik tiek gyvulių, kiek reglamentas leidžia. Jis mano, kad valdžios atstovai dabar turėtų suteikti ūkininkams galimybę pasistatyti tokį ūkinį pastatą, kuris atitiks nurodytus reikalavimus. Pašnekovas mano, kad žemės ūkio specialistai turėtų susisteminti ir suskaičiuoti, kiek yra tokių ūkių, kurie turi tvartus, tinkančius pririštų gyvulių laikymui, ir suteikti ūkininkams pirmenybę dalyvauti projektuose bei gauti finansavimą. Tik tokiu būdu pienininkai galėtų per 2–3 metus pasistatyti palaido laikymo tvartą gyvuliams. O kaip dabar bus? Jie gali dalyvauti programoje, tačiau turės mažai šansų laimėti.

Susiduria su iššūkiais

Dėl pasikeitusių teisės aktų nesibaimina Ukmergės ekologinio pieno ūkio šeimininkas Kęstutis Balandis, gyvulius laikantis palaido tipo tvarte. Tačiau tėvo ūkyje

gyvuliai rišami. Pasak jauno vyro, jis prie palaido laikymo savo gyvulius pratina penktus metus ir nuolat susiduria su iššūkiais, kadangi gyvuliai susižeidžia, pasitaiko ir kitokių problemų. „Tam, kad karvės būtų laikomos palaidai, turėjau perdaryti tvartą. Dabar jame laikomas prieauglis. Melžiamoms karvėms buvo pastatyta nauja ferma. Jei ją reikėtų statyti šiandien, nežinia, kiek pinigų tektų pakloti. Juk statybos labai pabrango. Aš pats apie šį reglamentą nieko nežinojau, apie jį nebuvo kalbama. Galima sakyti, kad man pasisekė, jog aš pasirinkau būtent palaido laikymo tvartą“, – ŪP atviravo vyras. Kęstutis sakė, kad karvių rišimas turi savų pliusų, kadangi gyvulį galima tvarkingai apžiūrėti, taip pat atskirti nuo kitų gyvulių, kai jis nepritampa. Pastebima, jog skriaudžiamą gyvulį yra geriau pririšti ir apsaugoti nuo sužalojimų, nes bandoje vyrauja hierarchija, tad silpnesni gyvuliai visuomet nukenčia nuo stipresnių. „Nelengva sužiūrėti, kurie gyvuliai yra agresyvūs. Lengviau pamatyti, kuris yra silpnas, kuris nepritampa. Turėjau tokių atvejų. Vieną telyčią, kuri nepritapo, teko parduoti“, – teigė Ukmergės r. ūkininkas. Jis pridūrė, jog anksčiau „Ekoagros“ rišamiems gyvuliams išduodavo vienkartinį leidimą. Tačiau kaip bus dabar jis nežino.

Apsispręs patys

ŪP pasiteiravo ŽŪM, ką turės daryti ekologiniai pieno ūkiai, kurie neatitiks naujų reikalavimų? Pasak ŽŪM, šiais metais kontrolės institucija taikys įspėjimą, bet patys ūkininkai turės apsispręsti, ką jie darys. Šiemet ūkininkai oficialios kontrolės metu turės pateikti šiai institucijai planą, ką jie ketina daryti. Kitais metais bus taikoma poveikio priemonė pagal poveikio priemonių katalogą, kuris pagal ES teisės aktus privalės būti parengtas iki 2023 m. sausio 1 d.

„Kadangi VšĮ „Ekoagros“ 2022 m. taikys įspėjimus, praktiškai niekas nesikeis. Kaimo plėtros programos (KPP) parama už sertifikuotas daugiametes žoles mokama tik laikantiesiems sertifikuotus gyvulius. Gyvuliai 2022 m. bus sertifikuojami bet kokiu atveju – su įspėjimu arba be. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2021–2022 metų pereinamajam laikotarpiui buvo skirta net 154 mln. Eur. Iš šių lėšų 2022 m. suplanuoti dar du kvietimai, t. y. kovo–balandžio mėnesiais ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Bendra skiriama kvietimams paramos suma sudaro apie 91 mln. Eur. Taigi yra sudarytos sąlygos kreiptis dėl paramos pagal šią veiklą“, – teigė ŽŪM. Į klausimą, ar ateityje šis reikalavimas bus taikomas visiems pieno ūkiams, ŽŪM neatsakė.

Geriau rišti ar nerišti?

Doc. dr. Arūnas RUTKAUSKAS

Pieno ūkiams, kuriuose laikoma iki 50 gyvulių, nauji reikalavimai nebus taikomi, jie ir toliau galės laikyti pririštus gyvulius. Didesniuose ūkiuose, kuriuose yra 100–200 galvijų bandos, mažai kas juos riša. Apskritai, rišimas ekologiniame ūkyje nėra rekomenduotinas. Tai – savininko supratimo klausimas. Ūkiuose gyvuliai gali būti rišami dėl veterinarinių priežasčių: kai karvė po apsiveršiavimo tampa agresyvi, kai ji serga ir jai nerekomenduojama vaikščioti bei nėra galimybės jos laikyti atskirame garde.

Mėsiniai gyvuliai ekologiniuose ūkiuose dažniausiai nėra rišami. Prieš keletą metų man teko bendrauti su prancūzais. Aubrakų regione, kuriame yra nedideli šeimos ūkiai, šis reglamentas jau tada buvo „paleistas“, bet taip ir nurimo viskas.

Ar palaidai laikomiems gyvuliams bus geriau? Tai priklauso nuo gyvulių ir nuo to, kaip jie buvo laikomi. Jei jie visą amžių buvo pririšti ir juos vieną dieną teks paleisti, traumų ir susimušimų nepavyks išvengti. Tačiau jei jie buvo tikslingai ruošiami palaidam laikymui, maži veršeliai buvo laikomi palaidai, grupėmis, jeigu jie yra nuraginti, jei agresyvūs gyvuliai yra eliminuoti iš bandos, tuomet jiems tik geriau. Staigus perėjimas prie palaido laikymo nėra geras, nes galima netekti iki 15 proc. bandos.

2022-01-28

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Autorės ir 123rf nuotraukos

50 gyvulių, atsisakyti grandinių, palaidi gyvuliai, Jolita Žurauskienė, Ūkininko patarėjas