Ūkininkams elektromobiliai – tarsi iš pasakų srities

Europos Komisija (EK) pasiūlė iki 2035 metų Europos Sąjungoje (ES) atsisakyti dyzelinu ir benzinu varomų automobilių. Lietuvoje planuojama į miestų centrus neįleisti taršesnių dyzelinių automobilių, nuo 2023 metų suvienodinti akcizo dydį benzinui bei dyzelinui. Jis turėtų būti 466 Eur/1 tūkst. litrų. Toks, koks taikomas benzinui, t. y. dyzelinui jis didėtų apie 8 proc. Šiuo metu yra 372 Eur/1 tūkst. litrų. Šį kartą savo skaitytojų klausėme, kiek tokios užmačios gali būti realios Lietuvoje, ar esame tam pasiruošę?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras PUSKUNIGIS: „Žinoma, EK siūlymas yra susijęs su žaliuoju kursu. Jau ir dabar daugelis Europos miestų neįsileidžia taršių automobilių. Manau, Lietuvoje šiuo klausimu nebus kitaip. Reikės keisti automobilius. Nauji – nepigūs, tad ar nepadidės socialinė atskirtis. Reikalingos programos atsakingai vertinant daugumos galimybes. Dažnu atveju Lietuvos derybininkai prisiima primestus įsipareigojimus be derybų. Nors Lietuva tikrai nėra daugiausia teršianti, bent jau taip vyko žemės ūkyje pastaraisiais metais. Lietuva negali išsiskirti iš kitų ES šalių, bet tam reikia atsakingai ruoštis, nes gamybos sąnaudų pabrangimas gali skaudžiai paliesti tiek gamintojus, tiek vartotojus.“

Kelmės rajono Kiaunorių kaimo ūkininkas Martynas PUIDOKAS:„Lietuvoje visiškai realu, kad gali būti padidintas akcizas tiek dyzelinui, tiek benzinui.  Čia labiau būtų klausimas: kurie lobistai yra įtakingesni – ar tie, kuriems naudingiau išlaikyti esamą situaciją, ar tie, kurie nori perskirstyti rinką kitaip. Tačiau, manau, svarbiau yra tai, kas už tuos mūsų surinktus pinigus bus nuveikta ir koks tokių naujų didesnių mokesčių ar apribojimų tikslas. Žmonėms visada turi būti pasiūlytas tiek botagas, šiuo atveju – didesni mokesčiai, tiek ir meduolis – subsidijos atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančioms transporto priemonėms. Ir dar teisingiau būtų, kad tas meduolis labiau skatintų už botagą, kad gyventojai džiaugtųsi pasirinkę tokį transportą.

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ar valdžiai pavyks pasirinkti tinkamą modelį, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ne prievartiniu būdu, o labiau savanoriškai pasirinktų, tarkime, elektromobilius? Tai tikrai kelia abejonių. Juk tokios idėjos turi žengti koja kojon tiek ir su elektromobilių įsigijimo skatinimu, tiek ir su elektros tinklų atnaujinimu, tiek ir pačios energetikos transformavimu į atsinaujinančią. Nuojauta kužda, kad sunkiausia bus provincijos gyventojams, kuriems ir subsidijos nepadės atsinaujinti savo automobilio, o persėsti į viešąjį transportą, jei jis ir liks toks susitraukęs, kaip yra dabar, bus itin nepatogu.

Iki 2023 metų traktoriai, naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius, turbūt taip ir liks kaip prototipai ir labiau neišplis, tad toks akcizo padidinimas žemės ūkyje išmetamų emisijų niekaip nepakeis – jos liks tokios pačios. O jei tokios technologijos iki 2035 metų jau bus paplitusios ir pritaikytos žemės ūkio technikai, vėlgi aktualu nepersistengti ir neišsišokti aukščiau visos ES, nes, greičiausiai, bent jau iš pradžių tai didins produkcijos savikainą.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas HOFMANAS: „Būtų gerai, kad EK ne tik numatytų datą, iki kada turėtume atsisakyti dyzelinu ir benzinu varomų automobilių, bet ir numatytų degalų alternatyvas bei konkrečias technines ir technologines priemones šiam ambicingam tikslui pasiekti. Jei EK, keldama tokį tikslą, perspektyvoje mato elektromobilius, EK lygiagrečiai turėtų numatyti ir taršios elektros energijos (gaminamos iš iškastinio kuro, išskyrus atominę energiją) atsisakymą. Tikslai gali būti labai ambicingi ir įvairiausi, tačiau jie turi būti suderinti su realiomis priemonėmis ir galimybėmis juos pasiekti. Kitu atveju būtų tik tuščias tikslas be jokio pagrindo.

Lietuvoje dyzelino papildomas apmokestinimas už tūkst. litrų nuo 372 iki 466 Eur suponuoja valstybės siekį didinant akcizą mažinti dyzelino sunaudojimą ir atsisakyti dyzelinių automobilių. Siekis galbūt ir geras, tačiau vėl kyla tas pats klausimas: o kokia alternatyva? Kitas klausimas, kur bus dedami surinkti papildomi pinigai? Jie turėtų būti panaudojami žalinimo priemonėms, pvz., miškams įveisti ar kitoms CO2 absorbcijos priemonėms, kitas variantas – bent jau gerinti kelių infrastruktūrą. Tokia priemonė – „žalumo“ kaina, kurią turėsime mokėti visi. Lygiai tas pats ir dėl žemės ūkio produkcijos – siekiant ES ambicingų tikslų, brangs maistas, o už tai susimokės kiekvienas iš mūsų. Jei norime to, siekiame to, turime prisiimti visas pasekmes ir finansinę naštą.“

LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus KELNERIS: „Norai lyg ir geri, bet kam nuo to bus geriau, kaip išsaugosime gamtą? Mano supratimu, šis klausimas nėra išsvarstytas, išdiskutuotas, išmodeliuotas, bent jau Lietuvoje. Šokame ir darome. Tikriausiai tai turės daugiau neigiamos nei teigiamos įtakos. Nukentėsime finansiškai. Taršaus dyzelino gal ir reikėtų atsisakyti,           o surinktas papildomas lėšas panaudoti tam, kad jos prisidėtų prie kitų sprendimų, mažinsiančių taršą.

Žiūrint į dabartinę mūsų valdžią taip ir neaišku, kuo viskas baigsis. Dabar dyzelino akcizas ūkininkams yra sumažintas, gal valdžia siekia suvienodinti akcizą ir ūkininkams, ir visiems kitiems vartotojams. Bus įdomu pamatyti, kaip bus toliau. Šis sumanymas tarsi iš fantastikos srities. Kalbėti kalba, bet niekas nepaaiškina, kuo trauksime žemės ūkio padargus, nejaugi arkliais?

Aš nei už, nei prieš elektromobilius, jie ir tyliai, ir ekonomiškai važiuoja. Tik mašinos – brangios. Gal vystantis technologijoms jie kada nors atpigs. Bet ar užteks įkrovimo stotelėse laidų. Juk įkrauti automobilį – ne benzino į baką pripilti, tam reikės daug laiko. Kokio dydžio turėtų būti įkrovimo stotelės, kad jose tilptų šimtai elektromobilių?“

 

Parengė ŪP korespondentas

Stasys BIELSKIS

2021-07-25

 

akcizas dyzelinuiPetras PuskunigisRemigijus Kelneris