Ūkininkavimą sudėliojo likimas

Jauna Anykščių rajono ūkininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtoja Kotryna Meidė savo pašaukimą atrado kaime. Čia gimė ir smidrų bei japoniškų šitakių (valgomųjų dantenių) auginimo idėjos. Smulkiame, dviejų hektarų ūkyje, netolimoje ateityje gali atsirasti ir kitokių gėrybių.

Neplanavo ūkininkauti

Aukštąjį žemės ūkio technologo išsilavinimą turinti moteris „Ūkininko patarėjui“  prisipažino neplanavusi tapti ūkininke. Pats likimas ją pastūmėjo eiti šiuo keliu. „Gyvenau Utenoje, nuomojamame bute. Kartais pasvajodavau apie gyvenimą kaime, apie tai, kad kaime gyventi būtų gera. Vieną dieną buto šeimininkė nusprendė parduoti butą. Kadangi mano tėvai ieškojo sodybos sau ir jau buvo nusižiūrėję vieną, išgirdę mūsų planus apie kaimą, pasiūlė perleisti šį variantą. Taip iš Utenos persikraustėme į Anykščius“, – mintimis į praeitį sugrįžo ūkininkė.

Kadangi prie sodybos buvo du hektarai žemės, K. Meidė panoro žemę „įdarbinti“. Jai pravertė žinios, įgytos Aleksandro Stulginskio universitete ir įdomios paskaitos apie smid­rų auginimą, kurias vedė šių daržovių auginimo ekspertė docentė Audronė Žebrauskienė. Jauna moteris ūkininkavimo pagrindų neturėjo, tačiau entuziastingai ryžosi išbandyti savo verslumo gyslelę žemės ūkyje. Ji degte degė smidrų auginimo idėja. „Ši nestandartinė daržovė patiko ir mano vyrui Algimantui. Smidrai pas mus buvo mažai žinomi. Todėl buvo įdomu užsiimti šia veikla. Knietėjo ir rinką išanalizuoti bei surasti pirkėjų“, – tvirtino pašnekovė.

Reikalauja rankų darbo

Meidė ūkį įregistravo prieš ketverius metus, o prieš trejus metus įsteigė beveik 2 ha smidrų plantaciją. Tam, kad investicijos būtų mažesnės, o auginimo technologija paprastesnė, jauna šeima nusprendė auginti žaliuosius smid­rus. Kokybiškų daigų jie įsigijo Olandijoje. „Du hektarai smidrų – didelis plotas. Jei šį verslą kurtume šiandien, labai rimtai pamąstyčiau, ar imtis šios, daug rankų darbo reikalaujančios veiklos. Juk darbuotojų trūksta“, – nusivylimo neslėpė moteris. Ūkininkavimo pradžioje K. Meidė pasinaudojo jauniesiems ūkininkams skirta parama. Už gautus pinigus ji įsigijo ne tik sodinukių, bet ir pastatė ūkinį pastatą, nusipirko traktoriuką ir priekabą, įsirengė vandens gręžinį.

Šiais metais smidrų derėjimo sezonas buvo ilgas ir gausus. Iš hektaro buvo gauta apie 2,5 t derliaus. Smidrų laukas ūkyje yra kruopščiai prižiūrimas, derlius nuimamas ir rūšiuojamas rankomis. Jokie pesticidai nenaudojami.

Ūkininkė pastebi, kad šiltėjant klimatui smidrus ima pulti specifiniai kenkėjai ir ligos. „Mane žavėjo mintis, kad smidrai natūraliai yra gana atsparūs ligoms ir neturi daug kenkėjų. Tačiau realybė – kitokia. Darosi liūdna. Apie tai, kad dėl klimato kaitos pietinės ligos ir kenkėjai atsiras kitose Europos dalyse, buvau girdėjusi Vokietijoje, smidrų parodoje. Ateityje mūsų šalies augintojai susidurs su iššūkiais, ypač ekologiniai ūkiai“, – pastebėjo aukštąjį išsilavinimą turinti K. Meidė.

Sumažino realizacijos geografiją

Daržovių realizaciją nuo socialinių tinklų pradėjusi ūkininkė tvirtino, kad tiesioginis darbas su vartotojais reikalauja daug laiko ir pastangų. Todėl dėl kiekvienais metais didėjančio smidrų derliaus teko ieškoti naujų rinkų. „Nuo pat ūkininkavimo pradžios bendravau su didžiaisiais prekybos tinklais. Teko išgirsti ir negražių kalbų, buvo ir visai nebendraujančių. Tačiau pavyko rasti norinčiųjų prekiauti ūkyje išaugintais smidrais. Šiais metais jiems išvežėme nemažą kiekį daržovių“, – kalbėjo Kotryna. Moteris pastebi, kad lietuviškų smidrų – vertingų daržovių paklausa auga. Todėl jie parduotuvių lentynose neužsiguli. Šiuo metu ūkyje išauginti smidrai parduodami be ūkio prekės ženk­lo, nes jis dar neįregistruotas.

A. Meidų ūkis „ Meidukis“ nenutraukė bendradarbiavimo ir su savo pastoviais klientais. Tačiau produkcijos realizacijos geografiją sumažino. Šiais metais jie nebevyko į Kauną. Sostinės klientai gavo po minimalų šviežių daržovių krepšelį. Smidrai iš ūkio buvo vežami ir į kelias mažesnes parduotuvėles, restoranus. „Nepamiršome ir anykštėnų. Jiems taip pat tiekėme šviežias daržoves. Šiais metais mūsų draugai Anykščiuose labai patogioje vietoje atidarė krautuvėlę. Į ją iškeliavo nemažas kiekis daržovių“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo jauna moteris, pridurdama, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi smidrų auginimu, tad ir Anykščių rajone atsirado naujų augintojų.

Grybai ant rąstelių

Prieš porą metų ūkyje buvo pradėti auginti šitakis (valgomieji danteniai). Jiems skirta pusantro aro. Pirmąjį šių grybų derlių K. ir A. Meidai rinko praėjusiais metais. Jį skanavo ne tik patys. Grybų ragavo jų šeimos nariai, draugai, pažįstami. Šiais metais derlius buvo nuimtas du kartus. Dalis derliaus buvo parduotas tiesiai iš ūkio, dalis – realizuotas parduotuvėlėse. „Šitakius auginame ant lapuočių rąstelių: ąžuolo, beržo, alksnio. Rąstelius perkame, nes norime, kad mediena būtų švari. Juose padarome skylutes ir įterpiame grybieną, kurią perkame užsienyje. Skylutes užtepame vašku ir paliekame metams kolonizuotis, laistydami mažiausiai kartą per dvi savaites“, – grybų auginimo subtilybes pristatė Anykščių rajono ūkininkė.

Ji tvirtino, kad informacijos lietuvių kalba apie grybų auginimą stinga. Užsienio literatūroje jos yra daug, tačiau viena kitai prieštaraujančios. Todėl lieka viena išeitis – išbandyti praktiškai.  Pasak K. Meidės, šitakiai biodinaminiuose ūkiuose auginami pagal mėnulio kalendorių. Tačiau ji šia metodika nesinaudoja, o pati susiplanuoja, kada norės turėti derlių. „Kai tik atsiranda laisvo laiko, mes „prisišaukiame“ derlių. Šiuo metu baigiame nuimti antrą grybų derlių. Rugsėjį planuojame trečią“, – pasakojo Kotryna, per dieną prirenkanti apie 3 kg šitakių.

Idėjų nestinga

Šitakiais Japonijoje vadinami miegančiojo Budos grybais. Dėl savo gydomųjų savybių jie yra gana brangūs. Kilogramas jų, auginamų ant rąstelių, kainuoja per 30 eurų. K. Meidė grybus parduoda po 20 Eur/kg. Ji minėjo, jog rinkoje grybų pardavimo kainos – įvairios. Šitakių, auginamų blokeliuose, kaina mažesnė, nes jų auginimo technologija yra pigesnė. Auginamų ant rąstelių – brangesnė, nes jie natūralesni, turi malonų medienos aromatą.

Ūkininkė kuria naujus ateities planus. Ketina paįvairinti auginamos produkcijos asortimentą. Tai žada padaryti, kuomet baigsis įsipareigojimai.

„Daug idėjų galima įgyvendinti kaime. Todėl norintiesiems jame įsitvirtinti patariu netingėti ir padirbėti. Tik reikia nusiteikti, kad pirmaisiais metais piniguose tikrai nesivartysite“, – atviravo Kotryna.

Kotrynos MEIDĖS asmeninės nuotraukos