„Ūkininko patarėjas“ išrinko šimtmečio agronomus (nuotraukų galerija)

Valstybės atkūrimo šimt­mečio sekretoriato oficialiame tinklalapyje krepšininkas legionierius dėkoja Kauno „Žalgirio“ treneriui, kad šis išleido žaidėją į Ispaniją pasūpuoti naujagimės, populiariosios muzikos dainininkai sako „ačiū“ seneliams, draugams ir vadybininkams už savo kūrybinius laimėjimus. Tokie „sukaktuviniai projektai“ verčia būgštauti, ar iki valstybės atkūrimo šimtmečio sukakties likus vos aštuoniems mėnesiams Vyriausybė sugebės ištesėti savo pažadą jubiliejiniais metais pažadinti tautos pasididžiavimą savo istorija. O „Ūkininko patarėjas“ įsipareigojo ir išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu, bet ir brėžė, ypač tarpukariu, valstybės politikos, ekonomikos, kultūros gaires. Po trijų nekantraus laukimo mėnesių, kurie kaitino žemdirbiškosios visuomenės vaizduotę, Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) paskelbtas šimtmečio agronomų sąrašas. Bet, anot „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus Vytenio Neverdausko, tai tik pusė darbo – dar reikia išleisti monografiją apie laureatus.

Svarbesnis už visus ordinus „Ūkininko patarėjo“ šimt­mečio agronomų sąrašas atitiko visus reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos reikalavimus: atsakymus atsiuntė tūkstančiai laikraščio skaitytojų ir interneto svetainės www.up.lt lankytojų, pasiūlyta dešimtys kandidatų, redakcija atsižvelgė į ekspertų pastabą, kad geriausi agronomai turi būti ne vien siauros savo srities specialistai, bet ir nusipelnę valstybei asmenys. Anot „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus V. Neverdausko, visuomenės nuomonė yra svarbesnis įvertinimas negu šalies Prezidento įteiktas ordinas.

Žemdirbystė yra valstybės pagrindas, o agronomai – kaimo sielovadininkai „Labai paprasta paaiškinti, kodėl pasirinkome žemdirbiškus šimtmečio projekto akcentus. Kaip pabrėždavo senovės romėnai, „Justitia est fundamentum regnorum“. Visi žinome, ką reiškia šis klasikinis posakis. Bet Lietuva seniai jį turėjo perfrazuoti į kitą sparnuotą posakį „Agricultura est fundamentum regnorum“ („Žemės ūkis yra valstybės pagrindas“). O agronomija – žemės ūkio kompleksinis mokslas. Agronomai – kaimo kunigai, sielovadininkai. Džiaugėmės, kad mūsų idėją parėmė Aleksandro Stulginskio universitetas, bendrovė „Kauno grūdai“, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, ūkininkai, agroverslininkai. Bet darbas dar nebaigtas. Reikia išleisti šimtmečio agronomų išsamių biografijų knygą, nors ir kuklią, ne aukso raidėmis ir spindinčiu viršeliu“, – kalbėjo V. Neverdauskas.

Kiti agrarininkai irgi turi sukrusti ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas pritarė, kad agronomai ne tik profesines žinias, bet ir kultūrą nešė kaimui. „Aš, inžinierius hidrotechnikas, šiek tiek pavydžiu agronomams, kad jie nuo šiol turi savo istorinių lyderių dešimtuką. Hidrotechnikų bendruomenė irgi turėtų sukrusti, išrinkti savus šimtmečio geriausiuosius. Veterinarijos gydytojai – taip pat. Juk tarp 1918 m. vasario 16-osios akto signatarų buvo ne tik du agronomai – A. Stulginskis ir Donatas Malinauskas. Kunigas Alfonsas Petrulis iki gaudamas dvasininko šventimus studijavo Lvovo veterinarijos institute“, – priminė rektorius.

Kad paprasti žmonės suprastų Iš viso į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai. E. Makelis ir Z. Dabkevičius specialius laureatų liudijimus atsiėmė patys, J. Kaujeliui bei V. Pranckiečiui sutrukdė svarbios asmeninės ir valstybinės priežastys. Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui liudijimas bus iškilmingai įteiktas birželio 23 d. Apie mirusius agronomijos šviesulius kalbėjo artimieji, draugai, buvę bendradarbiai: ekonomistas Valentinas Aleksa, agroverslininkas Jonas Jagminas (apie A. Būdvytį). Vienas iš laureatų E. Makelis pasakojo, kad kitas dešimtuko agronomas P. Vasinauskas, po Užnemunės ūkininkų streiko ištremtas į E. Makelio gimtąjį Zarasų rajoną, nuolat sakydavo: „Gali sau galvoti kaip išminčius, bet kalbėk ir rašyk taip, kad paprasti žmonės suprastų.“

Vaikai nusidavė į tėvus Kai scenoje pasirodė profesoriaus A. Stancevičiaus sūnus verslininkas, alyvuogių aliejumi, jūros gėrybėmis, padažais, sultimis prekiaujančios bendrovės „Anira“ vadovas Antanas Stancevičiaus, buvę profesoriaus studentai išpūtė akis: „Kaip iš akies trauktas mūsų dėstytojas...“ „Ūkininko patarėjo“ redaktorius V. Neverdauskas sakėsi buvęs maloniai nustebintas, kad šimtmečio agronomų dešimtuko rinkikai prisiminė šiandien gerokai primirštą tarpukario Lietuvos valstybininką, Prezidento Antano Smetonos svainį J. Tūbelį. ASU rektorius A. Maziliauskas pažadėjo nusiųsti A. Stulginskio liudijimą antrojo Lietuvos prezidento dukrai Aldonai Stulginskytei-Juozevičienei į Čikagą (JAV). „Dokumentas turėtų labai pradžiuginti 96 metų sulaukusią, bet dar labai žvalią ponią Aldoną – neseniai JAV policija nubaudė ją už tai, kad automobiliu važiavo per dideliu greičiu“, – pranešė A. Maziliauskas.

Verčiau apsikabinkime Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pagyrė „Ūkininko patarėją“ už įvardytus agronomijos korifėjus, bet prisipažino, kad „nėra mylimiausias agronomų ministras“, nes daugiausia kalba apie gyvulininkystę. „Iš 6 mln. t grūdų kasmet eksportuojame 4 mln. t. Prekiaujame žaliava. Geriau ją sušerkime gyvuliams, palesinkime paukščius ir eksportuokime produkciją, kuri sukurią didelę pridėtinę vertę, išskirkime baltymus, krakmolą iš javų grūdų“, – agronomų auditorijai aiškino pienininkystės ūkį turintis ministras B. Markauskas. Iškilminga šimtmečio agronomams skirta popietė baigėsi ASU liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ (meno vadovas Romualdas Sadzevičius) traukiama daina, kuriai broliškai suglaudusi pečius pritarė visa salė: „Padainuosime apsikabinę, oi, oi, oi. Kaip paukšteliai tankumyne, oi, oi, oi...“

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pagyrė „Ūkininko patarėjo“ redakciją už valstybišką iniciatyvą, o laikraščio vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas priminė iškilmingos popietės dalyviams, kad „Ūkininko patarėjas“ jau turi solidžios panašių renginių patirties – 2010 metais, Lietuvai minint atkurtos valstybės dvidešimtmetį, redakcija išrinko Lietuvos žemės ūkio sektoriaus lyderių dvidešimtuką.

„Jau 40 metų žemės ūkio veikla yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – susijaudinęs kalbėjo šimtmečio agronomų dešimtuko laureatas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, ką tik iš ASU rektoriaus Antano Maziliausko ir „Ūkininko patarėjo“ redaktoriaus
V. Neverdausko gavęs laureato liudijimą. Ekonomistas Valentinas Aleksa jausmingai pasakojo apie savo giminaitį šimtmečio agronomą Joną Praną Aleksą, 1942 m. vokiečių generaliniam komisarui Kaune protestavusį dėl Lietuvos kolonizavimo, Lietuvos piliečių žydų žudymo. Naujasis žemės ūkio viceministras Saulius Savickis prisidėjo prie sveikinimų gausos ir džiaugėsi „Ūkininko patarėjo“ iniciatyva išrinkti iškiliausius Lietuvos agronomus. Agronomų patriarcho Antano Stancevičiaus sūnus verslininkas Antanas Stancevičius pasakojo, kad profesorius savo vaikus mokė domėtis ne tik žemės ūkiu, bet ir muzika, teatru, daile. Bene laimingiausia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus Zenono Dabkevičiaus gyvenimo akimirka. Salė nekantriai laukė, kol bus paskelbtas šimtmečio agronomų dešimtukas. Šimtmečio agronomų šventei baigiantis salė draugiškai dainavo: „Padainuosime apsikabinę, oi, oi, oi. Kaip paukšteliai tankumyne, oi, oi, oi...“ ASU rektorių Antaną Maziliauską ir žemės ūkio ministrą Bronių Markauską labai sudomino „Ūkininko patarėjo“ 2010 m. Lietuvos žemės ūkio lyderių dvidešimtukas. ASU liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“ linksmino iškilmingos popietės dalyvius tarpukario melodijomis.