Į užsienį – kas geriausia, saviems – kas liko

Kasmet iš Lietuvos auginimui į kitas šalis yra išvežama per 100 tūkst. neseniai gimusių pieninių veršelių. Gali būti, kad ateinančiais metais šis skaičius dar padidės, nes nebeliks jokios paramos Lietuvoje auginantiems pieninių veislių bulius. Rinkos tendencijas stebintys specialistai neslepia – tokia situacija, jei neįsikiš valstybė, atves iki to, kad Lietuvoje jautiena tik dar labiau brangs ir taps įperkama tik išskirtiniam turtingųjų ratui, visiems kitiems teks tenkintis jautiena „pakrikštyta“ karviena.  

jautiena, es parama

Išveža tūkstančiais

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, kasmet į užsienį, jų duomenimis, išvežama apie 100–110 tūkst. Lietuvoje gimusių veršelių. Daugiausia jų išvežimui parduoda vidutiniai ir smulkieji ūkiai, kurie negali sau leisti sėklinti karves modifikuota bulių sperma, padidinančia tikimybę sulaukti moteriškos lyties naujagimio. Sėklinant įprastine sperma, dažnai pusė veršelių būna telyčaitės, o kita pusė – buliukai, o sėklinant modifikuota – buliukų būna tik apie 10 proc. visų veršelių.

„Reikia pripažinti, kad mėsinių veislių galvijai yra mėsingesni, jų raumenų išeiga didesnė, bet juos reikia auginti ekstensyviai, o pieninių veislių buliukams reikia intensyvaus šėrimo, kurio daugelis ūkių negali sau leisti. Jei jį šersi intensyviai, jis gaus visų papildomų medžiagų, kokių tik reikia, ir jo mėsa vėliau bus geresnės kokybės. O jei tik leidžiama jam ganytis, dar papildomai duodama kokių nors kombinuotųjų pašarų, tai vargu, ar tai bus intensyvus tokio galvijo šėrimas, vargu, ar jo mėsa atitiks visus keliamus aukštus reikalavimus“, – pastebėjo J. Sviderskis.

Jis aiškino, kad jei Lietuvos ūkininkai sugebėtų intensyviai užauginti pieninių veislių bulius, jų mėsa savo kokybe tikrai niekuo nenusileistų išaugintų Vakarų Europoje mėsai, bet būtų žymiai pigesnė. To Lietuvoje taip pat reikia, nes kol kas Lietuvos prekybininkai mūsų šalies vartotojams daugiausia siūlo įperkamiausią galvijieną – karvieną.

Paramos neliko

Šiemet iki birželio 30 d. pieninių bulių augintojai paskutinį kartą sulauks susietosios paramos išmokų už bulius. Ji siekia 109,10 Eur (2020 m. buvo 99,72 Eur). Šių gyvulių laikytojams skirta daugiau kaip 5 mln. Eur.

LŽŪBA generalinio direktoriaus J. Sviderskio nuomone, kitąmet situacija Lietuvoje gali dar pablogėti. Mat Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Strateginiame plane jau numatė, jog nuo ateinančių metų susietoji parama, kuriai skirta 450 mln. Eur, labiausiai auga ekonomiškai jautriems sektoriams, kad mūsų šalis galėtų apsirūpinti vietoje užaugintu maistu. Todėl, palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, labiausiai parama augs pieninių galvijų (25 proc.), mėsinių galvijų, avių, ožkų (apie 17 proc.) bei kitiems sektoriams. Tačiau už pieninius bulius parama mokama nebus, nes jų mėsa esą nėra itin aukštos kokybės. Viena prioritetinių Lietuvos krypčių – mėsinės gyvulininkystės plėtojimas, tad ši paramos dalis bus perkelta į pieninių karvių sektorių.

„Gerai, kad didinama parama pieninėms karvėms, bet tai neturi būti daroma mažinant paramą už pieninius bulius. Gerai užaugintų pieninių bulių mėsa ne ką prastesnė už mėsinių, tad parama jiems turi išlikti. Kitaip pieniniai buliukai vėl bus išvežami į užsienį, perdirbimo pramonė neturės žaliavos ir lietuviai toliau valgys numelžtas karves, nes kitokios galvijienos neįpirksime“, – teigė J. Sviderskis. Anot jo, jei paramos neliks, tai veršelių eksportas iš Lietuvos gali tik augti: nei ūkininkai, nei žemės ūkio bendrovės nenorės jų auginti, nes tai neš vien nuostolius. Ir ne tik augintojui, bet ir perdirbėjams, dar labiau kentės ir vartotojas.

Pasigenda ilgalaikės strategijos

Jei neliks susietosios išmokos už pieninių veislių bulius, Pauliukų ŽŪB (Jonavos r.) ketina atsisakyti jų auginimo. Kaip ŪP teigė ŽŪB pirmininkas Andrejus Štombergas, kasmet jie užaugina apie 300 pieninių veislių bulių. „Nelikus išmokos už šiuos bulius, jų auginti neapsimokės, todėl visus veršelius būsim priversti parduoti, nors sąlygas jų auginimui turime – esame įrengę tam tinkamus tvartus“, – kalbėjo A. Štombergas, apgailestaudamas, kad Lietuvoje vis dar bandoma gyventi šia diena, ir nenorima pažvelgti į nors kiek tolimesnę ateitį.

Nemažą pieninių galvijų bandą turinčios ir apie 700 bulių per metus išauginančios Okainių ŽŪB (Kėdainių r.) vadovas Vilius Samuolis redakcijai aiškino, jog jų bendrovė nuolat sulaukdavo siūlymų parduoti pieninių karvių veršelius, tačiau nė karto jais nesusigundė. „Mes linkę patys auginti visus veršelius, kurių susilaukia mūsų karvės. Ir taip jau yra nuo pat bendrovės įkūrimo pradžios. Kas juos iki šiol augino, sako, kad tai daryti apsimoka, neapsimoka tik tiems, kas jų neaugino“, – tikino V. Samuolis.

Pasak jo, taip teigti jį verčia tai, jog ne visi pieninių bulių augintojai atsižvelgia į tai, kad jau vien jų auginimas kuria pridėtinę vertę – kuria darbo vietas kaimo žmonėms, taip pat dar reikia įskaičiuoti susidarančio mėšlo, kurio dabar labai trūksta, vertę, jau nekalbant apie tai, kad dažniausiai tokia jautiena lieka Lietuvos vartotojams. „Nieko neauginti, ir viską įsivežti pripratino didieji prekybos tinklai, kurie skatino vartotojus gyventi pigiai ir prabangiai. Dabar ateina kitas gyvenimas – reikės išmokti gyventi brangiai ir prabangiai. Nes ir dabartinė ŽŪM vadovybė savo strategijoje nesugebėjo įžvelgti, kaip šalies žemės ūkis vystysis po 4–5 metų – nesugebėjo sukurti tokios strategijos, kuri apimtų šalies žemės ūkio vystymąsi bent jau artimiausiam dešimtmečiui, nors reikėtų bent jau artimiausiam dvidešimtmečiui“, – neabejojo V. Samuolis.

Reikėtų keisti technologijas

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (LSMC EKVI) Tvarių maisto sistemų skyriaus ekonomisto-analitiko Alberto Gapšio teigimu, vargu, ar reikėtų egzistuojančias veršelių eksporto tendencijas sieti vien tik su susietosiomis išmokomis. Pasak pašnekovo, iš Lietuvos veršeliai išvežami jau ne vienerius metus – nuo pat stojimo į Europos Sąjungą (ES) dienos. „Dar stojant mūsų šalies žemdirbiai buvo įspėti, kad gali vykti tokie procesai. Mūsų spėjimai pasitvirtino, nes panaši situacija buvo ir kitose naujose ES šalyse. Tad buvo metų, kai į užsienį per metus buvo išvežama ir iki 150–200 tūkst. veršelių. Dabar šis skaičius kiek sumažėjęs, nes ir pieninių karvių bandų mūsų šalyje yra likę mažiau“, – tikino A. Gapšys.

Anot jo, į užsienį išvežti pieninių veislių veršeliai yra šeriami antriniais pieno produktais. Todėl jų mėsa būna visai kitos kokybės nei auginamų Lietuvoje ir ganomų pievose. Jos struktūra savo kokybinėmis savybėmis labiau panašėja į mėsinių veislių jaučių skerdeną. Todėl ji yra paklausi ne tik daugelyje ES šalių, bet ir kitose turtingose šalyse.

Lietuva, A. Gapšio tikinimu, išauginti tokios kokybės galvijienos iš pieninių veislių galvijų kol kas neišmoko – jautiena būna kiek kitokio skonio, tad neturi tiek rinkos dalyvių pasitikėjimo, kaip kitų šalių galvijų augintojai. Be to, pieniniai nupenėti buliai Lietuvoje yra superkami labai nedidele kaina, todėl ūkininkams kai kada labiau apsimoka parduoti veršelį, nei auginti jį beveik pusantrų metų, kol sulauks reikiamo jaučio svorio. „Kai kada už veršelį ūkininkas gauna tiek, kiek už užaugusį bulių, todėl augintojas nėra suinteresuotas auginti galviją, tam eikvoti pašarus, įvairius jų papildus“, – pastebėjo rinkos analitikas.

A. Gapšys neslėpė, kad pardavus veršelį, o ne užaugintą jautį, yra prarandama dalis galimų pajamų, nes užauginus jautį Lietuvoje, jį paskerdus bei realizavus jo mėsą, būtų sukuriama kur kas didesnė pridėtinė vertė. Tačiau kol kas taip padaryti sunku – trūksta ne tik patirties auginant pieninių veislių bulius, bet visoje ES jau yra sukurta savotiška tokių bulių auginimo schema, kurioje Lietuvai numatyta tik veršelių pardavėjų rolė. „Pakeisti šią schemą yra labai sudėtinga“, – pripažino A. Gapšys, neslėpdamas, kad dėl tokios situacijos kenčia Lietuvos vartotojai – mėsinių galvijų jautiena yra labai brangi, o įperkamesnė Lietuvoje išaugintų pieninių veislių bulių mėsa – jau nėra tokia, kokia būtų šiuos galvijus auginant pagal vakarietiškas tradicijas, nors taip pat nėra pigi.

Pasigenda valstybės iniciatyvos

Galvijų supirkimu, jų skerdimu bei mėsos realizavimu užsiimančios UAB „Agaras“ generalinis direktorius Petras Vainoras teigė suprantąs pieninių karvių bandų savininkus, kurie parduoda ką tik gimusius veršelius ir patys jų neaugina. Mat ir pats taip darąs. „Ir iš savojo ūkio veršelius mes parduodame, nesiimame jų auginimo – paskaičiavome, jog niekaip to daryti neapsimoka“, – aiškino P. Vainoras, neslėpdamas, kad auginantieji pienines karves galėtų sulaukti didesnės paramos iš valstybės. Tuomet daugiau veršelių liktų Lietuvoje, tobulėtų jų auginimo technologijos. Tačiau kol kas yra atvirkščiai – nebeliks net ir menkos paramos, kokia dar buvo.

ŪP kalbintas Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Vigilijus Jukna minėjo, jog yra būtina galvoti apie paskatas ūkininkams, kad šie tuos veršelius, kurie dabar iškeliauja į užsienį, augintų Lietuvoje. „Negana to, naujajame finansavimo periode nebus mokamos išmokos už pieninius buliukus, ir tai tik dar labiau paaštrins situaciją – paskatins dar daugiau jų išvežti“, – kalbėjo V. Jukna. Anot jo, Lietuvoje yra visos galimybės pieninius buliukus auginti intensyviai ir užauginti kokybiškos jautienos. Todėl reikalingi ekonominiai svertai, sudarantys sąlygas ūkininkams auginti pieninius jautukus, ir tai apsimokėtų. Vienu tokių svertų galėtų būti susietoji išmoka.

„Kitas svertas, kuris kol kas neigiamai veikia situaciją, – galvijų supirkimo kainų neužtikrintumas. Dabar veršelių augintojas, parduodamas veršelius, žino – pardavė ir jam jau įkrito pinigai. Auginantis veršelį iki parduodamo dydžio, nežino, kokią kainą jam siūlys supirkėjai – gal auginti jam bus nuostolinga. Todėl reikėtų sukurti tokį mechanizmą, kad veršelių auginimas būtų tarsi paslauga ūkininkams, su kuriais supirkėjai galėtų sudaryti ilgalaikes veršelių auginimo sutartis, įsipareigodami sumokėti tam tikrą kainą“, – aiškino KRK narys.

V. Juknos nuomone, tokia sistema skatintų galvijų savininkus auginti veršelius Lietuvoje, o ne juos eksportuoti, taip pat augintojai būtų labiau užtikrinti dėl savo ateities. Tačiau tikėtis, kad šiuos klausimus išspręs pati rinka, anot V. Juknos, būtų naivu, todėl didesnę iniciatyvą koreguojant augintojų ir supirkėjų santykius turėtų parodyti valstybė, pirmiausia – ŽŪM. Panašias sutartis su cukrinių runkelių augintojais yra sudarę cukraus gamintojai.

Kolegai pritarė ir kitas KRK narys – Kęstutis Mažeika. Anot jo, vis tik reikėtų pripažinti klaida susietosios išmokos už pieninių veislių bulių auginimą panaikinimą. „Vargu ar tokį metodą, kai paukštynuose gaidžiukams nusukinėja galvas, kad jų nereikėtų auginti, galima pritaikyti galvijininkystėje, todėl kaip galima skubiau reikia ieškoti būdų ir kelių, kad tie veršeliai būtų penimi Lietuvoje. Juk kokybiškų mėsos produktų mūsų šalyje ir taip trūksta. Tokiu būdu ir augintojai gautų didesnes pajamas, atsirastų ir naujos darbo vietos perdirbimo įmonėse, ir papildomi milijonai į valstybės biudžetą“, – tikino ŪP K. Mažeika.

 

Redakcijos nuotrauka

2022.04.12

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas – Kazys KAZAKEVIČIUS

Susijusios temos – skaitykite: ES parama;  Žemės ūkio ministerija; jautiena;