Valstybė siūlo pagalbą, tačiau pasinaudoti ja labai neskubama

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aukščiausios kokybės produkcijos gamintojams pasiūlė naują paramą. Šiemet valstybės pagalbą galės gauti ir ekologinės produkcijos gamintojai. Tačiau ūkininkai neploja katučių. Jie vienbalsiai tvirtina, kad dabar ne etiketes reikia kurti, o galvoti, kur realizuoti produktus.

Atveriami keliai į rinką 

ŽŪM Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėjos Jolitos Martutaitytės, teigimu, vartotojai maisto produktų kokybei pastaruoju metu skiria daug dėmesio, todėl gamintojams gauti įvertinimą Europos Sąjungos (ES) mastu yra didelė garbė. „Toks įvertinimas ne tik leidžia konkuruoti vidaus rinkoje, bet ir suteikia daugiau galimybių užsienyje. Todėl ŽŪM ir siūlo finansinę pagalbą, kad šie produktai būtų lengviau atpažįstami lentynose, o jų gamintojai galėtų išsikirti produkto kokybe“, –  sakė, J. Martutaitytė.

Kad aukščiausios kokybės produkcija lengviau skintųsi kelią į rinką, ŽŪM jos gamintojams siūlo paramą ir kviečia teikti paraiškas priemonei „Pagalba kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti“, finansuojamai nacionalinėmis lėšomis. Ją numatyta teikti žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė pripažinta arba siekiama pripažinti ES ar nacionaliniu lygiu, gamintojams bei perdirbėjams. Šiemet tokią paramą galės gauti ir ekologinės produkcijos gamintojai.

Pagalba bus teikiama tradicinio gaminio registravimo paraiškų parengimo išlaidoms atlyginti ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) gaminamų žemės ūkio bei maisto produktų specifikacijoms parengti. Taip pat bus atlyginamos kokybiškų produktų sertifikavimo įstaigos atliekamos sertifikavimo bei vykdomos priežiūros išlaidos, kontrolės institucijos vykdomos įregistruotų į Saugomų nuorodų registrus produktų kontrolės išlaidos, etiketės ir prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos ir etiketės spausdinimo išlaidos. Paraiškas galės teikti ir asociacijos, kurių nariai gamina produktus.

Neketina dalyvauti

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo patraukliai. Tačiau ūkininkai, ypač smulkieji, nusiteikę skeptiškai.

Priemonės „Pagalba kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti“ taisyklėse numatyta daug įvairių sumų. Vienos jų bus skirtos fiziniams, kitos – juridiniams asmenims. Tačiau kyla daug klausimų. Ar šie pinigai pasieks paprastus ūkininkus, asociacijas? Kas žada dalyvauti minėtoje priemonėje, kas gavo tokią paramą ankstesniais metais?

Smulkių ūkių šeimininkai, valdantys 2–3 ha žemės, tvirtino neketinantys dalyvauti šioje priemonėje. „Aš esu piktas. Neplanuoju dalyvauti projektuose. Manau, kad retas kuris smulkusis ūkininkas ryšis dalyvauti. Jei eurą duos, tai dešimt atims“, – ironizavo  Algimantas Kačkus.

Pasigenda konsultantų

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis apgailestavo, kad iki šiol ūkininkams nėra sukurtas informavimo–konsultavimo tinklas. „Mes su ŽŪM dėl to mušamės tiesiogine to žodžio prasme. Ūkininkams siūlo įvairias programėles, tačiau tuo klausimu nieko nedaro. Kai siūloma programėlė ateina, ją įsisavinti ir įvertinti reikia laiko. O jo nepakanka. Todėl jomis pasinaudoja tie, kurie turi patikimus, pastovius konsultantus. Tokių yra vienetai. Mes norime, kad Lietuvoje kokybišką produkciją augintų dauguma ūkininkų, o ne atskiri ūkiai. Kaip žmonės dalyvaus priemonėse? Lenkijoje teikiama jau paruošta informacija ir projektai, ūkininkui belieka dalyvauti. O mūsų šalyje padaryta taip, kad eilinis žmogelis nesupras nei ką, nei kaip daryti“, – nusivylimo neslėpė V. Juodsnukis.

Mano, kad niekas nepasikeis

LŠŪS vadovas teigė, kad priemonėje „Pagalba kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti“ nėra nieko doro. Smulkesni ūkiai joje nedrįs dalyvauti, nes valdžia strategiškai nemąsto apie lietuviško produkto gamybą, o tik apie atskiras programas. V. Juodsnukis svarstė, ar kas nors mūsų šalyje pasikeis, jei programoje ir dalyvaus vienas kitas ūkininkas. Ar nuo to Lietuvoje pasidarys kokybiškesni produktai? Juk ne programos daro produktus kokybiškesnius, o patys ūkininkai. Jei jie išaugina kokybišką produktą, juos susiranda pirkėjai.

Nukonkuruoja supirkėjai 

Analogiškoje priemonėje prieš kelerius metus dalyvavo Kauno–Prienų rajonų ūkininkė Vita Šlapkauskienė. „Aš pasakysiu aiškiai. Ši priemonė naudinga ūkininkams, tačiau joje neturėtų dalyvauti tie, kurie neūkininkauja. Bet jų atsiranda. Tai – stambūs supirkėjai, kurie superka nacionalinės kokybės produktus ir juos perdirba. O paskui ūkininkams tenka su jais konkuruoti. Manau, kad programoje dalyvaujantiems ūkininkams turėtų būti sudaryta galimybė kokybiška produkcija aprūpinti savo rajono vartotojus. Dabar produkcija yra vežiojama iš vieno rajono į kitą“, – pastebėjimus išsakė V. Šlapkauskienė.

Turguje etikečių niekas neskaito

Savo išaugintą produkciją ūkininkė žymi NKP ženklu, todėl dalyvauja programoje „Vaisiai vaikų darželiams ir mokykloms“. Anot V. Šlapkauskienės, tai ir yra vienintelis privalumas. „Jei minėta programa pasibaigtų, nebūtų prasmės ženklinti produkcijos. Aš manau, kad jei daugiau pinigų būtų skiriama NKP ir ekologiškiems produktams pirkti, tai juos valgytų daugiau vaikų, tuomet ir tėvai būtų suinteresuoti tuos produktus pirkti. Kai produkciją parduodame turgeliuose, žmonės etikečių neskaito, o ieško skanių, kokybiškų produktų“, – teigė ūkininkė.

Į mokyklas ir turgelius uogas ir vaisius tiekianti Prienų r. ūkininkė Rasa Skučienė tvirtino siekianti išauginti kuo daugiau kokybiškesnių produktų. „Ūkininkai pasigenda įvairesnių programų, per kurias galėtų realizuoti išaugintą produkciją. Manau, kad tuomet ūkininkai aktyviau dalyvautų, nes tai būtų didesnė paskata. Be abejo, pasiryžusiems dalyvauti programose teks kruopščiai padirbėti, pasikonsultuoti, o dalyvaujantiems išlaikyti kokybę ir eiti ta kryptimi“, – neabejojo R. Skučienė.

Ne taip reikia daryti

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis tvirtino apie NKP produktų ženklinimą turintis kitokią nuomonę, kuri nepatinka valdžiai. „Retsykiais programos ir parama yra gerai, jei ji kokiam nors ūkeliui tinka. Tačiau ne taip reikia daryti. Pagalbą ūkiui reikia teikti tada, kai ūkininkui jos reikia. Kam tuos pinigus taškyti etiketėms ar dar kam? Parama turėtų būti skiriama rinkodarai, reklamai, prekės įėjimui į rinką. Būtina išspręsti daug dalykų ir jie turi būti sprendžiami kitaip. Reikia pripažinti, kad ŽŪM idėja yra gera, bet įgyvendinimas – ne kažin koks. Ne to dabar reikia... Atsiliekame nuo situacijos. Dabar yra daug svarbesnių dalykų“, – dėstė S. Daniulis.

 Jis teigė, kad dabar reikia kalbėti ne apie pinigus, o apie rezultatą. Ką galima nuveikti su menka pinigų suma, kurią gaus ūkininkai? LEŪA vadovas pašmaikštavo:  už menką sumą bus įmanoma įsigyti tik krepšelius, skirtus transportuoti kiaušinius į turgų.

Norėjo, bet negalėjo

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad jų asociacija norėjo dalyvauti šioje priemonėje, tačiau negali, nes prie reikalavimo yra prilipdytas ir perdirbimas, o tai yra sudėtinga“, – teigė Z. Cironkienė.

ŽŪM siūloma finansine pagalba neketina pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Jos direktorius Jonas Sviderskis mano, kad ši priemonė bus aktuali smulkiems ir vidutiniams ūkiams. „Jei yra kokybiški produktai, bus reikalingos etiketės, reklama ir marketingas. Tačiau svarbiausias dalykas – produktų pardavimas. Tai – didžiausia problema“, – įvardijo J. Sviderskis.

Autorės ir redakcijos nuotraukos

2022.05.25

ŪP korespondentė - Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite:  Žemės ūkio ministerija; parama ūkininkams; ekologinis ūkininkavimas; daržovės;