Valstybinė žemė be aukciono – kieno teisybė bus tikresnė?

Nusipirkti ne aukciono tvarka nenaudojamą valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne taip  paprasta, kaip gražiai parašyta Žemės įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose. Neretas juos interpretuoja taip, kaip jam atrodo teisingiau ir parankiau, o teisybė galbūt glūdi kažkur šalia.

Prašymo nepatenkino

Ukmergės rajono ūkininkas Vladas Lapukas pasakojo, kad savo dukterį, keliolika metų gyvenusią Londone, priprašė grįžti į Lietuvą ir čia kurti gerovę. „Duktė nusipirko sodybą, šalia jos – 1,09 ha žemės. Įsigijo ir keletą galvijų, pradėjo ūkininkauti, bet iš tokio ūkelio nepragyvensi, todėl nusprendė bent šiek tiek praplėsti ūkį – papildomai įsigyti gretimai esantį 1,97 ha žemės sklypą iš valstybės. Taip ir tie legendiniai 3 ha susidarytų. Užtektų šieno pasiruošti ir didesnei bandai, negu turi dabar“, – teigė ūkininkas.

Pernai liepos 8 d. naujoji ūkininkė parašė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Ukmergės skyriui, kad leistų tą plotelį žemės nusipirkti ne aukciono tvarka. Tokia galimybė atsirado prieš keletą metų, papildžius Žemės įstatymą. Tačiau NŽT atsiųstas atsakymas nuliūdino: sklypo nusipirkti neleista, nes jis yra šalia kelio, iš kurio esanti išvaža kerta sklypą, į kurį pretenduojama.

Mynė įstaigų slenksčius

Padėti dukteriai ėmėsi tėvas. Tačiau ir jam bendrauti su NŽT nesisekė, nes ir pats vis ginčijosi dėl šalia jo sklypo, greta namų, esančios gal 100 kv. metrų valstybinėje žemėje esančios balos, kaip jis ją vadina, priskyrimo jo ūkiui, bet palankaus atsakymo irgi nesulaukė.

Dėl žemės, į kurią pretenduoja duktė, V. Lapukas mynė takus ne tik į NŽT Ukmergės skyrių, bet ir į Seimą. Netgi į Prezidentūrą skambino, bet jam ten paaiškino, kad per karantiną interesantai nepriimami.

„Seime man pažadėjo padėti sužinoti priežastis, dėl kurių neleidžiama nusipirkti to žemės sklypo, nors ir kiti žemėtvarkininkai, matininkai, su kuriais kalbėjausi, irgi dėl to gūžčiojo pečiais. Bet viskas taip ir liko“, – kalbėjo ūkininkas.

Ministras kitas, padėtis ta pati

Galima numanyti ir kitą ūkininko bėdą. Mat sūnus kurį laiką dirbo žemės ūkio ministro patarėju. Apie sklypą užsiminus ministrui, jis kategoriškai atkirtęs, jog „dabar dėl to negali būti nė kalbos“. Iš tiesų tada buvo Seimo rinkimų išvakarės, todėl kiekvienas panašus sprendimas galėjo būti vertinamas kaip pasinaudojimas tarnybine  padėtimi. Ūkininko sūnus ministro patarėju jau nebedirba, ministras kitas, bet į šiuos  valstybinės žemės reikalus kategoriškai atsisakė kištis.

Nuomojasi kitas žmogus

NŽT Ukmergės skyriaus vadovas Artūras Burneika, žurnalisto paprašytas pakomentuoti situaciją, teigė, kad V. Lapukas neturi žemės šalia valstybei priklausančio sklypo Kazliškių kaime, nes jis perrašytas jo dukteriai. Be to, pasak A. Burneikos, šalia ginčytino sklypo yra vietinės reikšmės Želvos–Balninkų kelias, o nuo jo – išvaža tiesiai į tą sklypą. Juo, anot NŽT Ukmergės skyriaus vadovo, naudojasi keli kaimyniniai ūkininkai, o ginčytiną sklypą yra išsinuomojęs kitas asmuo, kuris tuo sklypu naudojasi.

Reikia  įrodyti

V. Lapukas tvirtina, kad sklypą išsinuomojęs asmuo gyvena už keliolikos ar kelių dešimčių kilometrų ir iš tikrųjų tik deklaruoja žolės pjovimą. Taigi, yra sofos ūkininkas. O žemė reikalinga ūkininko dukteriai, kuri iš tikrųjų nori ūkininkauti. Tačiau A. Burneika atsako, kad tokius kaltinimus reikia įrodyti.

„Kažkam seniai suteiktas tas sklypas, bet V. Lapukas neturi žemės greta, o tik jo duktė, bet ji irgi negali gretimo sklypo naudoti, nes jį nuomoja kitas asmuo, o pirkti kaip įsiterpusio negali, nes tai nėra įsiterpęs sklypas“, – konstatavo A. Burneika.

Rodo į teismo sprendimą

V. Lapukas beda pirštu į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, priimtą 2014 m. spalio 9 d., išnagrinėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymą ištirti Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

KT sprendimo santraukoje nurodyta: „(…) prašyme buvo teigiama, kad Vyriausybė sukūrė naujas bendro pobūdžio normas, kurios konkuruoja su Žemės įstatymo normomis, o tai neatitinka Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto, pagal kurį Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat konstitucinio teisinės valstybės principo, iš kurio kyla reikalavimas nepažeisti teisės aktų hierarchijos.“

Dar toliau rašoma: „Situacija, kai valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), pagal galimybes šį žemės plotą suformuoti kaip savarankišką žemės sklypą ir racionaliai naudoti iš esmės nesiskiria nuo situacijos, kai šis plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų (…). Paminėta ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus žemės plotai, kuriuos skiria keliai (gatvės), formuojami kaip atskiri žemės sklypai.“

Kaltina vietos valdininkus

A. Burneika tikino, kad NŽT Ukmergės skyriaus sprendimas neprieštarauja cituotam KT išaiškinimui pirmiausia dėl to, kad sklypu jau naudojasi kitas asmuo. Be to, sklypas negali būti laikomas įsiterpiančiu, nes į jį įeina nuovaža nuo kelio. Ja naudojasi ir asmuo, nuomojantis sklypą iš valstybės, ir tolimesnių sklypų naudotojai.

„Įstatymai Lietuvoje nereikalingi. Jie nieko nedaro“, – nenusileidžia V. Lapukas ir vis dėsto, kad, vadovaujantis KT sprendimu, keliukas, juolab, anot jo, gal kada ir buvęs, bet seniai žole užaugęs, negali būti kliūtis  norint suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo naudotųsi tikras, o ne sofos ūkininkas.

„Jeigu yra KT nutarimas, kodėl neskiria žemės? Ar čia dar aukštesnė valdžia, kuri gali nepaisyti Konstitucijos?“ – piktinosi ūkininkas, kurio buvusia žeme naudojasi iš Londono parsikviesta ir jau ūkininkaujanti duktė.

Teorinių galimybių yra

Pasiteiravus, ar ūkininko dukteriai, gretimo ūkio savininkei, šioje žemės sklypo istorijoje reikėtų dėti beviltišką tašką,
A. Burneika sakė, kad yra galimybių, kad jai sklypas galėtų būti skirtas. „Jei būtų paskelbtas gretimų valstybinių žemių, ne tik ginčijamo, tarsi įsiterpusio sklypo, pardavimas, ji, kaip kaimynė, galėtų pretenduoti, bet tada būtų paisoma visų kitų kaimynų, kurie irgi turi pirmumą, interesų“, – aiškino NŽT Ukmergės skyriaus vadovas.

Anot jo, moteris turėtų derėtis su neva nieko neveikiančiu ginčijamos valstybinės žemės naudotoju. Jei paaiškėtų, kad šiam sklypo nereikia, į jį galėtų pretenduoti ir V. Lapuko duktė. „Jeigu  žmogus atsisako laikino žemės naudojimo ir kažkas pateikia prašymą ja naudotis, mes tokiu atveju apie tai informuojame visus besiribojančių sklypų savininkus, tada teisę suteikiame tam, kuris nori sklypu naudotis“, – dėstė A. Burneika. Tačiau jis neslėpė – tai tėra tik teorinės galimybės. Ir visiškai neaišku, kaip šios galimybės koreliuoja su ginčytino sklypo dabartinio naudotojo sumanymais, nes jis galintis turėti ir kitų planų.

Kazimieras ŠLIUŽAS

Gedimino NEMUNAIČIO ir123rf  nuotraukos

2021-05-08