Veiksminga pagalba augalams nuo ligų ir kenkėjų iš vaistinės lentynos

Genialumas glūdi paprastume, tą patį būtų galima pasakyti ir apie siekį apsaugoti sėklas, svogūnėlius, sodinukus ir netgi suaugusius augalus nuo ligų ir kenkėjų. Mokslininkai teigia, jog lauko augalus puikiai apsaugo du visiems puikiai žinomi išorinio vartojimo vaistai: kalio permanganatas ir jodas. Todėl užuot sukus į specializuotą daržininkystės reikmenų parduotuvę, vertėtų apsilankyti artimiausioje vaistinėje.

Kalio permanganatas nuo grybelinių ligų

Kalio permanganatas ir jodas – du pigūs ir natūralūs produktai – gali būti veiksminga pagalba ir žaizdoms dezinfekuoti bei gydyti, ir įvairiems augalams puoselėti.

Daugeliui gerai žinomas kalio permanganatas yra tamsiai violetinės spalvos druskos kristalai, gerai tirpstantys vandenyje ir turintys antigrybelinių savybių. Apie 7 g šios medžiagos kristalų gali ištirpti 100 ml vandens. Dėl savybės puikiai oksiduoti visas organines medžiagas, ši druska dažnai naudojama dezinfekcijai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kalio permanganato efektas greitas, bet trumpalaikis.

Daržininkystėje kalio permanganato tirpalas naudojamas sėkloms beicuoti ir kovai su tam tikromis grybinėmis ligomis. Pastarosios, kaip teigia tyrėjai, sudaro apie 80 proc. visų augalų ligų. Jis sėkmingai padeda įveikti pavojingas grybines ligas: tikrąją ir netikrąją miltliges, fuzariozę, verticiliozę ir fomozę.

Žalią augmeniją rekomenduojama purkšti ne didesniu nei 0,3 proc. (3 g/l) kalio permanganato tirpalu, nes didelės koncentracijos tirpalas yra ėdus, be to, jis fitotoksiškas – nuodingas augalams, todėl svarbus teisingas kalio permanganato skiedimas.

Įdomu tai, kad ši medžiaga gana dažnai naudojama ekologiškiems augalams puoselėti ir prižiūrėti. Dar daugiau – kalio permanganato tirpalas gali būti naudojamas ir vaisiams bei daržovėms plauti, siekiant jau sunokusias gėrybes apsaugoti nuo gedimo. Tiesa, tam derėtų rinktis smarkiai praskiestą (apie 0,001 proc. koncentracijos) tirpalą. Mat vos 1 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpalas jau kelia pavojų žmogaus virškinimo traktui. Jis gali nudeginti gerklę, sukelti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, pažeisti vidaus organus, netgi tapti mirties priežastimi.

Valo dirvožemį

Dešimtmečius dideliais kiekiais naudoti pesticidai ir kiti cheminiai bei pramoniniai teršalai smarkiai paveikė dirvožemį bei gruntinius vandenis. Kadangi kalio permanganato tirpalas oksidacijos reakcijos metu veiksmingai skaido teršalus, jį galima naudoti kenksmingoms medžiagoms neutralizuoti. Tiesa, pati dirvožemio valymo kalio permanganatu technologija gana sudėtinga. Jai naudojamas 2–4 proc. kalio permanganato tirpalas (200–400 g kalio permanganato ištirpinama 10 litrų vandens). Nurodytos koncentracijos tirpalas turi būti sušvirkščiamas tiesiai į taršos šaltinį: užterštą dirvos sluoksnį ar požeminio vandens gyslą.

Efektyvusis jodas

Jodą 1811 m. atrado prancūzų mokslininkas Bernaras Kurtua, iš jūros dumblių pelenų tirpalo išskyręs naują medžiagą. Ši buvo pavadinta jodu ir pradėta naudoti kaip medicininė tinktūra. Prabėgus dar kelioms dešimtims metų, jodas buvo patvirtintas kaip vienas efektyviausių antiseptikų.

XX a. pradžioje atlikti tyrimai parodė, kad jodas yra gana efektyvus kontroliuojant augalų ligas, plintančias per užkrėstas sėklas, taip pat padeda atsikratyti nematodų svogūnėliuose, šakniagumbiuose, suvaldyti grybines ligas, pažeidžiančias pomidorus ar bulves. Jodas naudotas ir siekiant apsaugoti jau užaugintas gėrybes, ypač vynuoges, nuo gedimą sukeliančių organizmų. Teigiama, kad jodo poveikis išbandytas siekiant įrodyti medžiagos efektyvumą, stengiantis apsaugoti įvairias gėlių, agurkų, pomidorų, vynuogių, mėlynių, imbierų, bulvių ir kt. veisles nuo ligų ir kenkėjų. Nors jodo naudingumas yra įrodytas daugybę kartų, mokslininkai tuo neapsiriboja ir vis dar ieško naujų būdų, kaip apsaugoti derlių iš įvairių pasaulio kampelių, pasitelkdami į pagalbą būtent jodą.

Tirpalų ruošimo rekomendacijos

Neatskiestas jodas gali sudirginti ar net nudeginti odą. Toks pats koncentruoto jodo tirpalo poveikis išlieka ir augalams – gali juos sužaloti. Todėl norint gauti trokštamą rezultatą, labai svarbu naudoti tinkamos koncentracijos jodo tirpalus.

Sėklos, svogūnėliai ir šakniagumbiai. Norint sunaikinti nematodus, esančius svogūnėliuose ar šakniagumbiuose, juos reikia mirkyti 0,05 proc. jodo tirpale apie valandą. Ruošiant minėtos koncentracijos tirpalą, reikia 10 ml 5 proc. koncentracijos jodo tirpalo sumaišyti su 1 litru vandens. Šį būdą galima taikyti ir sėkloms, siekiant jas apsaugoti nuo ligų. Teigiama, kad laikantis tirpalo ruošimo rekomendacijų, jodas netgi padidina daigumą. Priešingu atveju, panaudojus pernelyg didelės koncentracijos jodo tirpalą, šis gali pažeisti sėklas, sutrikdyti jų daigumą, pastarosios gali visai neišdygti, tad nereikėtų persistengti.

Lauko daržovės. Purkšti 0,015–0,03 proc. jodo tirpalu kas 7–10 dienų, geriausia vakare ar anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia 25 °C. Jei tik įmanoma, reikėtų pasistengti augalus purkšti po lietaus. Norint paruošti minėtos koncentracijos tirpalą, reikia 10 ml 5 proc. koncentracijos jodo tirpalo sumaišyti su maždaug 2–3,5 litro vandens.

Vaisių sodai ir vynuogynai. Naudoti 0,015 proc. jodo tirpalą, kurio paruošimui naudojama 10 ml 5 proc. koncentracijos jodo tirpalo ir maždaug 3,5 litro vandens. Purkšti purkštuvu, skleidžiančiu itin smulkius skysčio lašelius. Purškimui tinka lauko daržovėms taikomos rekomendacijos.

Vertingi patarimai

  • Kalio permanganatas sėkmingai naudojamas kaip sėklas dezinfekuojanti medžiaga. Sėklas, svogūnėlius ar gumbasvogūnius reikėtų mirkyti 0,1–0,15 proc. tirpale apie 2 val. Norint paruošti minėtos koncentracijos tirpalą, 1–1,5 g kalio permanganato reikia ištirpinti 1 litre vandens.
  • Ne vienam sodininkui mėgėjui tikrą galvos skausmą sukelianti juodoji kojelė (diegavirtė) – daigų pašaknio liga – taip pat įveikiama kalio permanganato tirpalu. Ligos paveiktus augalus reikia laistyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpalu (5 g kalio permanganato ištirpinti 10 litrų vandens).
  • Jei augalus užpuolė miltligė, patartina juos purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 g kalio permanganato ir 50 g kalcinuotos sodos ištirpinti 10 litrų vandens).
  • Kai sodo vejoje pridygsta nepageidaujamų grybų, panaudojus 0,25 proc. kalio permanganato tirpalą (5 g kalio permanganato ištirpinti 2 litruose vandens) juos galima nesunkiai išnaikinti. Kad kepurėtieji vėl nesugrįžtų, vietas, kuriose buvo pridygę grybų, minėtu tirpalu reikėtų laistyti bent kelis kartus.
  • Per dažnai ir per gausiai laistant kambarines gėles netrunka apnikti muselės. Patikimas kovos būdas su jomis – pakeisti žemę, prieš tai vazonus gerai išplovus vandeniu ir dezinfekavus didelės koncentracijos kalio permanganato tirpalu.

2021-03-20